Šią savaitę pasirodžiusiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje teigiama, jog gilėjant ekonomikos nuosmukiui, Lietuvoje masiškai areštuojamas turtas. Žmonės nebežino, ko griebtis.
Hipoteka užversta darbu
„Nuo praėjusių metų pabaigos pastebėjome žymų turto arešto skaičiaus didėjimą. Pirmaisiais registro veiklos metais − 2002-aisiais − buvo įregistruota apie 27 tūkst. turto arešto aktų, o 2008 metais įregistravome 74 597 arešto atvejus. Šiais metais pateikiamų arešto aktų skaičius, palyginti su 2008 metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo dvigubai“, – teigė Centrinės hipotekos įstaigos (CHĮ) direktoriaus pavaduotoja Daiva Raupytė.
CHĮ duomenimis, šiais metais iki kovo 16 dienos areštuotas 12 865 asmenų turtas, iš jų – 7467 fizinių ir 5398 juridinių asmenų turtas. Pernai tuo pačiu laikotarpiu areštuotas 7388 asmenų turtas. Šiemet iki kovo 16 dienos jau įregistruoti 1158 turto, kurio kreditoriai yra bankai, arešto aktai. Pernai per tą patį laikotarpį – 352.
Įmonėms svarbiausia kalbėtis
Vilnietės antstolės Danguolės Štrimaitienės teigimu, dažnai turto areštai yra susijęs vieni su kitais ir susidaro grandininė reakcija. „Daug įmonių dabar laviruoja ant bankroto ribos, pačios privalo mokėti kreditus, todėl nori atgauti lėšas iš skolininkų“, – sakė moteris.
Gresiant turto arešto atvejui antstolė patarė visoms pusėms tartis, derėtis, o skolininkams – patiems siūlyti areštuotiną turtą. „Jeigu kreditoriai ir skolininkai nebendradarbiauja, nesikalba, dažniausiai areštuojamos firmos sąskaitos. Dėl to sustabdoma įmonės veikla arba ji bankrutuoja. Jeigu areštuojamas turtas, kuris nėra būtinas norint tęsti veiklą, ir su kreditoriais atsiskaityti išlieka didesnė tikimybė“, – aiškino D. Štrimaitienė.
Jeigu skolos yra didesnės už turimą turtą, nelieka kitos išeities, tik bankrotas.
Pataria kelti baltą vėliavą
D. Štrimaitienės teigimu, kreditoriai dabar ir iš gyventojų primygtiniau reikalauja grąžinti skolas. Jei suėjus nustatytam terminui skola kreditoriui negrąžinama, jis turi teisę reikalauti, kad įkeistas turtas būtų parduotas iš varžytinių ir iš gautų pinigų atlyginta jam priklausanti suma. Nepulti į paniką ir derėtis su kreditoriais antstolė patarė ir fiziniams asmenims.
„Ne visi kreditoriai yra linkę atidėti skolų grąžinimą, net jeigu skolininkas tapo nemokus. Jeigu skolos išieškojimo byla patenka į teismą, gyventojams rekomenduočiau siekti taikos sutarties, t. y. susitarimo skolą išmokėti dalimis. Taip žmonės gauna galimybę pamažu išsikapstyti“, – patarė antstolė.
D. Štrimaitienė patikino, kad areštuojamas gali būti tik skolininko, bet ne giminaičių turtas, ir turtas, įgytas santuokoje. Pastarasis gali būti areštuojamas, netgi jeigu yra įgytas ir registruotas tik sutuoktinio, o ne skolininko vardu. „Jeigu žmogus nieko neturi, gali ir turto arešto nebijoti“, – nusišypsojo antstolė.
Turto arešto aktas CHĮ įregistruojamas per 8 darbo valandas nuo jo gavimo. Žmogus gali sugaišti kelias savaites bandydamas išsiaiškinti, kas ir kokiu sprendimu areštavo jo turtą – antstoliai, teisėjai, prokurorai ar kt., todėl vertėtų iš karto kreiptis į Turto arešto aktų registrą.
Reikia „girtis“ skolomis
Žmonės, įklimpę į skolas ir baimindamiesi prarasti turtą, dažnai užsisklendžia savyje, nori viską išspręsti patys, netgi ima neigti esamą padėtį, tačiau jų baimė tik auga.
Psichologai pataria elgtis atvirkščiai: klausinėti kolegų, draugų ir šeimynykščių, ar jiems yra grėsę prarasti turtą, kaip stengėsi sutaupyti ir grąžinti skolas. Psichologai taip pat pataria ieškoti nemokamų konsultacijų teisės, finansų klausimais. Taip žmogus gali išsikalbėti, įgyti daugiau pasitikėjimo savimi ir savo sprendimais bei gauti vertingų patarimų, kokių gali duoti tik specialistas.
TIK FAKTAI
Hipotekoje registruotų turto arešto atvejų skaičius
2002-aisiais – 26 797
2003-iaisiais – 42 486
2004-aisiais – 70 571
2005-aisiais − 70 069
2006-aisiais – 64 985
2007-aisiais – 60 808
2008-aisiais – 74 597
2009-aisiais − 23 073 (iki kovo 16 d.)
CHĮ duomenys
