Prieš daugiau nei dešimtmetį, vienas prestižinių Jungtinės Karalystės (JK) verslo žurnalų dabar didžiausią Europos ekonomiką vadino „Europos ekonomikos ligoniu“. Paradoksalu, tačiau tuomet dažnai pajuokiamas archaiškas Vokietijos ekonomikos ritmas, grįstas gamyba ir eksportu, šiuo metu laikomas vieninteliu išsigelbėjimo ratu.
Didžiuojasi darbo rinka
Finansų krizės įkarštyje, didžiosioms Europos ekonomikoms ėmus stačia galva nerti į recesiją, Vokietijos stabilumas sužavėjo ne vieną ekonomistą. Paklausus didžiausio bankininkystės, draudimo ir finansines paslaugas teikiančio konglomerato ING vyriausiojo ekonomisto Carsteno Brzeskio, kur glūdi prieš du dešimtmečius susivienijusios valstybės paslaptis, šis teigė, kad tai darbo rinka. „Svarbu pabrėžti, kad Vokietijoje egzistuoja sutarimas dėl poreikio tartis su darbuotoju, o tai ilgainiui atsiliepė inovacijoms versle, – Briuselyje susirinkusiems Europos šalių verslo žurnalistams dėstė ekonomistas. – Dar visai neseniai Vokietija buvo išjuokiama dėl pramoninio pobūdžio ekonomikos, tačiau sugebėjimas nepasiduoti finansinėms pagundoms ir sisteminės inovacijos atvedė Berlyną tarp Europos stipriausiųjų.“ Konrado Adenauerio fondo atstovė Eva Majewski laikėsi panašios nuomonės. „Kitos valstybės galėtų pasimokyti, mažindamos darbo apmokestinimą ir naudoti mokesčius, kurie neapsunkina verslo“, – dėstė fondo ekspertė. Pastaroji priminė, kad Vokietijoje nėra nustatytas minimalus atlyginimas, mat tokie sprendimai laikomi darbuotojo ir darbdavio sutarimo sritis. Vis dėlto C. Brzeskis pridūrė manąs, kad Vokietija nėra Europos supermenas. „Nė 2 proc. nesiekiantis augimas nedaro įspūdžio – Vokietija veikiau primena regintį aklųjų būryje, nei supermeną“, – ironizavo ING vyriausiasis ekonomistas.
Europos Komisijos tyrimo nesibaimina
Trečiadienį Europos Komisija (EK) paskelbė tikrinsianti Angelos Merkel vairuojamą valstybę dėl perdėm teigiamo šios tarptautinės prekybos balanso ir šio reiškinio įtakos likusių euro zonos valstybių atsigavimui. Precedento neturintis taip vadinamos „branduolio“ valstybės ekonomikos politikos tyrimas bus baigtas iki 2014 metų gegužės, tačiau Briuselyje apie šalies galimybę tapti pavyzdžiu kitoms euro zonos valstybėms kalbėję ekspertai per daug dėl EK veiksmų nesijaudino. „Pradžiai reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Vokietijos konkurencingumas nuolatos auga – tai galėtų būti pagrindinė tarptautinės prekybos pertekliaus atsiradimo priežastis“, – Briuselyje teigė Europos Komisijos atstovas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga. Pastarasis pridūrė, kad tyrimas tereiškia, kad vertėtų atkreipti dėmesį į kiek keistą statistiką, tačiau tai toli gražu nereiškia, kad egzistuoja koks nors nuokrypis. „Tyrimas vykdomas ir 15-oje valstybių, todėl vietos panikai ar rūpesčiui nematau“, – pasakojo EK atstovas. Ekonomika.lt primena, kad krizės periodu Europos Sąjunga ir ypač euro zonos valstybės įsipareigojo prižiūrėti valstybių makroekonominius duomenis, taip, siekiant pastebėti negaluojančios ekonomikos ženklus iki šiai tampant dar viena Airija ar Graikija. Ekspertai pastebi, kad pastarąjį kartą daugiau nei 6 proc. nuo BVP Vokietijos prekybos balansas siekė prieš pat finansų krizę. Vis dėlto tuomet net pusė šalies eksporto teko euro zonos valstybėms, todėl buvo galima kalbėti apie tam tikrą Senojo Žemyno rinkos sekinimą. „Šiuo metu 60 proc. mūsų eksporto tenka šalims esančioms už Europos Sąjungos ribų, todėl įžvelgti grėsmę euro zonai tikrai nelengva“, – aiškino iš Vokietijos kilęs EK atstovas. Pastarasis pridūrė, kad kol egzistuoja poreikis finansuoti periferinių valstybių, kaip Ispanija, Portugalija ar Graikija skolas, tol Vokietijai reikės prekybos pertekliaus, mat kitu atveju papildomų finansų rasta nebus.
Vilius Petkauskas, specialiai Ekonomika.lt iš Briuselio / Ekonomika.lt
