„Manau, kad formuojant šitą koaliciją buvo siekta stiprios aritmetinės daugumos, kuri taptų ir politine dauguma ir kuri leistų priimti sprendimus – ne tik tuos sprendimus, kurie nesukelia didesnių diskusijų ir kuriuos galima priimti ir su opozicijos pagalba, bet priimti sprendimus, kurie yra pakankamai dviprasmiškai arba neigiamai vertinami visuomenėje“, – LRT televizijai pirmadienį sakė G. Nausėda.

„Tokie sprendimai, be abejo, yra 2025 m. biudžetas, kuris buvo priimtas iškart po Vyriausybės darbo pradžios, toks sprendimas yra mokesčių sistemos pertvarka. Pasirodė, kad ankstesnei Vyriausybei dantys nebuvo pakankamai stiprūs, kad susitvarkytų su šita reforma“, – tikino šalies vadovas.

Kaip vieną tokių sprendimų G. Nausėda išskyrė ir antrosios pensijų pakopos pertvarką – anot jo, diskusijų vis dar kelia pokyčių pasekmės pensijų fondų veiklai, gyventojų ateities pensijų dydžiui.

„Jei vertintume pagal rezultatą, šitie esminiai mūsų gyvenimo pakeitimai bus įvykę. Kol kas aš šiek tiek kalbu avansu, bet matau, kad yra visa tendencija, kad šitie sprendimai gali būti priimti“, – pridūrė prezidentas.

Sako, kad NT mokestis skirtas ne gynybai, o RRF lėšoms

Visuomenėje ir tarp valdančiųjų iš mokesčių paketo daugiausiai diskusijų kylant dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, taip pat keliant klausimus, kam bus skirtos naujai surinktos pajamos, prezidentas tikino, kad pagrindinis mokesčio tikslas yra ne krašto apsaugos finansavimas, bet milijoninių europinio Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų „atpalaidavimas“.

„Jeigu klausiate manęs, ar tai yra gynybai skirtas mokestis – ne, pripažinkime. Ankstesnioji Vyriausybė prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus dėl galimybės pasinaudoti RRF lėšomis. Prisėmusi šitą įsipareigojimą, deja, nepadarė darbo, kuris leistų tuos pinigus paimti, pasinaudoti jais, nepadarė paties NT mokesčio projekto“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Šita Vyriausybė mėgina tai padaryti ir susirenka visus kankorėžius dėl šito, bet iš esmės tai leidžia susitarti su Europos Sąjungos (…) dėl prielaidos gauti RRF lėšas“, – sakė šalies vadovas.

Anksčiau premjeras Gintautas Paluckas teigė, kad priėmus NT mokestį Lietuvai tai leistų gauti maždaug 400 mln. RRF lėšų.

Prezidento teigimu, leidus pirmojo būsto apmokestinimo „grindis“ ir tarifus savivaldybėms nustatyti savarankiškai, tai sudarytų galimybę joms derinti savo finansinius interesus ir rinkėjų lūkesčius.

„Manau, kad dabartiniame etape, kai NT mokestis visų mūsų akyse yra kažkoks baubas, reta savivaldybė išdrįs taikyti kažkokius didesnius tarifus. Mes matome, kad vienos, kitos savivaldybės merai sako – ne, mes didžiosios dalies žmonių stengsimės neapmokestinti“, – pridūrė G. Nausėda.

Po pateikimo Seimas praėjusią savaitę pritarė, kad pagrindinį asmens būstą galima būtų apmokestinti mažiausiai nuo 10 tūkst. eurų „grindų“, šią vertę viršijanti suma būtų apmokestinama tarifais intervale nuo 0,1 proc. iki 1 proc. 

Seime svarstomas Finansų ministerijos parengtas mokesčių paketas, į kurį įeina nekilnojamojo turto (NT), pelno, gyventojų pajamų apmokestinimo pokyčiai, naujų „cukraus“ ir draudimo mokesčių įvedimas, kai kurių pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų atsisakymas. 

Skaičiuojama, jog, priėmus visus mokestinius siūlymus į valstybės ir savivaldybių biudžetus kitąmet papildomai būtų surenkama 248,7 mln. eurų, o 2027 m. – 624,6 mln. eurų. 

Dalis papildomų pajamų turėtų būti skirta krašto apsaugai finansuoti – gynybai kitąmet planuojama sukaupti papildomai 306 mln. eurų, 2027 m. – 523,6 mln. eurų.