Naujenų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kad apgavikai prasimano įvairiausių būdų, kaip išvilioti pinigus iš gyventojų sąskaitų.
Šiam tikslui pasiekti sukčiai taip pat dažnai apsimeta įvairių institucijų atstovais, gyventojams į telefonus ar el. paštu siunčia fiktyvias nuorodas apie neva gautas siuntas ar, pavyzdžiui, nesumokėtą baudą.
Kibernetinio saugumo specialistai pripažįsta – vystantis technologijoms, tobulėja ir sukčių gudrybės, jos tampa įtikinamesnės.
O tai, kad gyventojai susigundo apgavikų pasakomis, liudija ir policijos fiksuojami atvejai – asmenys praranda ir dešimtis tūkstančių eurų.
Kaip dažniausiai sukčiai išvilioja pinigus
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė įvardijo, dėl kokių priežasčių sukčiavimo mastas didėja dar labiau.
„Vienas iš veiksnių – tai, kad vis daugiau mūsų gyvenimo persikelia į skaitmeninę erdvę, ypač tai paskatino „Covid-19“ pandemija.
Kita priežastis – technologijų plėtra, ypač dirbtinio intelekto plėtojimas, kuris leidžia sukčiams ganėtinai su nedideliais kaštais pasiekti vis daugiau ir daugiau žmonių. Tad jiems toks sukčiavimas yra patrauklus – tarsi verslo modelis“, – priežastis vardijo pašnekovė.
E. Čipkutė atkreipia dėmesį ir į tai, kad sukčių aukomis gali tapti bet kokio amžiaus asmenys. Todėl, jos vertinimu, prarasti budrumo – nevalia.
Tuo metu „NordVPN“ produkto vadovas Domininkas Virbickas antrina ir sako, kad populiariausias sukčiavimo būdas – apgaulės telefonu, kai yra apsimetama kitų institucijų atstovais.
Pavyzdžiui, neretai apgavikai prisistato Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), banko darbuotojais ar policijos atstovais.
„Pastaraisiais metais matome didelį sukčiavimo padidėjimą naudojant trumpąsias SMS žinutes arba įvairių nuorodų siuntinėjimus el. paštu.
Tai – ypač pavojinga todėl, kad tai yra gana pigus būdas, nes tokių žinučių galima išsiųsti šimtus tūkstančių. Ir su gana nedideliais kaštais iš gyventojų galima išvilioti prisijungimo duomenis“, – kalbėjo D. Virbickas.
Kitas populiarus sukčiavimo būdas, pasak pašnekovo, yra telefoniniai skambučiai, kurių metu gyventojams įprastai siūloma investuoti.
„Telefoninio sukčiavimo atveju didžiausia klaida yra pasitikėjimas skambinančiuoju. Šiuolaikinės technologijos leidžia skambintojui naudoti bet kokį telefono numerį ir imituoti, kad skambina kokia nors įstaiga. Tad aklas pasitikėjimas – pati didžiausia klaida.
Antras dalykas – paspaudimas ant nuorodų jų nepatikrinus. Yra įvairiausių technologinių įrankių, kaip patikrinti, ar nuorodos nėra kenkėjiškos jų neatidarius“, – dėmesį atkreipė saugumo ekspertas.
Ir, nors programinės apsaugos programėlės leidžia užblokuoti jau žinomus kenkėjiškus internetinius puslapius, dėl dirbtinio intelekto plėtojimo, pasak pašnekovo, tokių svetainių atsiradimo greitis smarkiai padidėjo.
„Sukurti svetainę, kur yra parduodamas tam tikras daiktas už labai mažą kainą, pasidarė ypač lengva ir pigu. Tokių internetinių puslapių sukuriama milijonai, todėl jas visas „pagauti“ yra gana sunku“, – kalbėjo pašnekovas.
Pervesti pinigų iškart gali ir nepavykti
Lietuvos banko valdybos narys Evaldas Ruzgys sakė, kad spalio 9 d. visi bankai ir kiti mokėjimo paslaugų teikėjai privalės teikti gavėjo tikrinimo paslaugą.
„Kiekvieną kartą, kai norėsite pervesti pinigus, bankas turės patikrinti, ar jūsų pateikti gavėjo duomenys yra teisingi. Jeigu gavėjas yra gyventojas, tada jūsų įrašytas vardas ir pavardė turi sutapti su tikrojo sąskaitos turėtojo duomenimis.
Įmonės atžvilgiu, be abejo, yra tikrinamas įmonės pavadinimas“, – kalbėjo E. Ruzgys.
Gyventojai gaus žinutę ir turės apsispręsti
Šią paslaugą nuo spalio 9 d., pasak LB atstovo, teiks bankai, kredito unijos, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos.
Be to, ši gavėjo tikrinimo paslauga bus nemokama tiek gyventojams, tiek ir verslui.
„Viešojoje erdvėje buvo pasirodžiusios žinutės – neva, kol vyks patikrinimas, lėšos bus įšaldomos. Tai iš tikrųjų nėra tiesa. Lėšos nebus įšaldomos, kadangi gavėjo tikrinimo atveju taikomas kitoks principas nei, pavyzdžiui, sankcijų atveju.
Čia pats vartotojas sprendžia, ar, gavęs žinutę, tvirtinti, ar atmesti mokėjimą. O pats tikrinimas užtrunka vos kelias sekundes“, – dėmesį atkreipė jis.
Viliamasi, kad toks pakeitimas leis kovoti su sukčiavimo atvejais, ypač kalbant apie atvejus, kai sukčiai apsimeta kitais asmenimis ar tam tikrų įmonių atstovais.
„Dažnai sukčiai apsimeta įmonių atstovu ir mėgina apgauti gyventojus ar įmones, prašydami pervesti įmones į neva pasikeitusią sąskaitą. O iš tikrųjų tokiu būdu bando išvilioti pinigus.
Kitas pavyzdys – kai sukčiai apsimeta žymiu asmeniu. Tarkime, romantinio sukčiavimo atvejais pasitaiko, kad žmonės tiki, jog bendrauja su Holivudo žvaigžde.
Trečias pavyzdys iš tos pačios srities – tiesiog nurodoma žinomo prekių ir paslaugų pardavėjo vardas ar pavadinimas, pavyzdžiui, „Sodra“, o sąskaita jau pateikiama sukčių“, – komentavo E. Ruzgys.
Kaip paaiškino LB atstovas, gavėjo patikrinimo paslauga tokiais atvejais parodys, kad gyventojas iš tikrųjų ketina pervesti pinigus ne Holivudo žvaigždei, ne „Sodrai“ ar kitam pardavėjui, o kitam asmeniui.
„Būtent tai turtėtų priversti susimąstyti ir sustabdyti mokėjimą.
Ši paslauga, be abejo, reikš ir trumpą stabtelėjimą prie paspaudžiant mygtuką „mokėti“. Nors tai galbūt gali atrodyti ne taip reikšminga, bet vis dėlto kartais būtent ši akimirka ir gali lemti, ar žmogus realiai praras pinigus, ar ne.
Be to, gavėjo tikrinimas padės išvengti ir klaidų, kai, pavyzdžiui, netyčia nurašysite sąskaitos IBAN numerį nuo kito paslaugų teikėjo sąskaitos. Ir tokiu atveju mokėjimas nukeliautų ne tam adresatui, kuriam planavote iš tikrųjų pervesti pinigus“, – įvertino E. Ruzgys.
Pašnekovas dar kartą atkreipė gyventojų dėmesį, kad patiems vartotojams nieko ypatingo daryti nereikės.
„Suvedus vartotojo vardą, pavardę arba pavadinimą ir prieš spaudžiant mygtuką „mokėti“, vartotojas gaus vieną iš keturių matomų žinučių.
Žinutės gali būti, kad gavėjo pavadinimas visiškai sutampa, beveik sutampa. Svarbiausia žinutė, kad gavėjo pavadinimas nesutampa. Arba gavėjo pavadinimo patikrinti nepavyko.
Gavus šią žinutę, tik jums reikės nuspręsti, ar vykdyti tokį mokėjimą, ar ne“, – kalbėjo E. Ruzgys.
Tad jeigu gavėjo vardas, pavardė visiškai sutampa su nurodyto sąskaitos savininko duomenimis, tai reikš, kad iš tiesų pervedami pinigai pasieks gavėją.
„Antras pranešimas, kai nurodytas gavėjo vardas, pavardė, pavadinimas šiek tiek skiriasi nuo tikrojo. Tai gali būti ir praleista vardo, pavardės ar pavadinimo raidė, pavyzdžiui, vietoje „Vardenis Pavardenis“ įrašysite „Varlenas Puvardenis“.
Taip pat tokį pranešimą išvysite, jeigu, pavyzdžiui, vietoje raidės su nosine parašysite paprastą raidę. Svarbu atkreipti dėmesį, kad reikės rašyti [išsamius] įmonių pavadinimus, įskaitant ir jų juridinį statusą, pavyzdžiui, UAB, AB ar Všį. Tokiu atveju sistema praneš, kad gavėjo pavadinimas beveik atitinka. Ir nurodys jums, koks yra tikrasis gavėjo pavadinimas.
<...> Jeigu jūs matote, kad tai yra tas asmuo, kuriam ir norite pervesti pinigus, tuomet toliau tęsite mokėjimą. Ir spausite mygtuką „mokėti“ arba „tęsti“, – sakė E. Ruzgys.
Atkreipia gyventojų dėmesį ir ragina neapsigauti
Pasak LB atstovo, svarbiausias pranešimas, į kurį labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį, kai pateikto gavėjo vardas, pavardė ar pavadinimas bei tikrojo mokėtojo sąskaitos savininko vardas, pavardė ar pavadinimas nesutampa.
„Tai gali būti klaida, tiesiog įsivėlusi sąskaitoje klaida. Arba jus jau bando apgauti sukčiai.
Galbūt jūs tiesiog suklydote vesdami sąskaitos numerį, tokiu atveju, be abejo, reikia tiesiog jį patikslinti. Tačiau tokį pranešimą galėsite pamatyti ir tuo atveju, jeigu esate išsisaugoję ruošinius ir jų pavadinimus ne su tikraisiais vardais, o, pavyzdžiui, gavėjas nurodytas kaip „mama“, „tėtis“, „už elektrą“ ar panašiai.
Tokiu atveju reikės įrašyti vardus, pavardes arba įmonės pavadinimus“, – vardijo E. Ruzgys.
LB atstovas taip pat gyventojams primena, kad taip pat gali būti tokių atvejų, kai pasikeičia įmonių pavadinimai.
„Pavyzdžiui, ne taip seniai „Vilniaus šilumos tinklai“ buvo pakeistas į „Miesto gijos“. Tokiu atveju reikės atsinaujinti gavėjo pavadinimus atliekant mokėjimą.
Tačiau kitais atvejais reikia būti itin gudriems. Ir, gavus tokį pranešimą, susisiekti su gavėju bei išsiaiškinti, ar tai išties jam priklauso nurodyta sąskaita“, – dėmesį atkreipė LB atstovas.
Paskutinis galimas pranešimas, kurio gali sulaukti bankų klientai, pasak jo, yra, kai mokėjimo paslaugų teikėjas negali patikrinti duomenų.
„Tai gali lemti tiesiog techninės priežastys ar atvejai, kai pinigai pervedami ne į euro zonos šalį, pavyzdžiui, Lenkiją.
Ne euro zonos mokėjimo paslaugų teikėjai kol kas neturi prievolės ir pareigos teikti būtent šios paslaugos. Tokiu atveju reikėtų įvertinti priežastį ir tuomet apsispręsti, ar tęsti mokėjimą, bandyti iš naujo, ar mokėjimo atsisakyti“, – kalbėjo E. Ruzgys.
Svarbu žinoti ir tai, kad pranešimą apie gavėjo tikrinimą gausite tik tuo atveju, kai pradėsite mokėjimą.
„Pranešimas bus rodomas tik el. bankininkystėje ar mobiliojoje programėlėje. Taip pat jus informuos, jei atliksite mokėjimą fiziniuose padaliniuose.
Jei gausite SMS pranešimą ar el. laišką su prašymu patikrinti gavėją, jokiu būdu nespauskite ir neatidarinėkite tokio laiško, neteikite jokių duomenų apie save.
Svarbu žinoti visais atvejais, nepriklausomai nuo patikrinimo rezultatų, netgi tų atvejų, kai duomenys neatitinka, galutinį sprendimą patvirtinti ar atmesti mokėjimą vis dėlto priimsite jūs“, – pabrėžė E. Ruzgys.
LB banko atstovas gyventojams patarė būti dėmesingiems ir budriems, o detalesnę informaciją apie gavėjo tikrinimo paslaugą galima rasti LB interneto svetainėje.
Visą laidos „Dienos pjūvis“ laidos įrašą galite pamatyti vaizdo įraše, esančiame straipsnio viršuje.
