Viena anksčiausiai po sunkmečio atsigavusių ūkio šakų – kelių transportas – dar 2011 metais viršijo prieš krizę buvusį pajamų lygį. Šalia stabilaus ir tvaraus augimo, atsiveriančių naujų galimybių dirbti kitose šalyse kartu su NATO vežėjams kyla ir rimtų iššūkių: auganti tarptautinė konkurencija, siūlomi degalų įvežimo ribojimai Lietuvoje, didėjančios darbo sąnaudos.
(Papildyta 13.00 val.) Palankios tendencijos
Peržvelgus surinktą statistinę informaciją paaiškėjo, kad sausumos transporte pajamos per 2012 metus augo 11,3 proc. (krovinių vežimo keliais augo 13 proc., geležinkelių – 7 proc., keleivių vežimo – 0,5 proc.).
Per 2012-sius krovinių kiekis augo 6 proc., o krovinių apyvarta padidėjo 9 proc. Importo ir eksporto krovinių augimas pralenkė tranzitinių vežimų augimą.
Taip pat atkreiptas dėmesys, kad darbuotojų skaičius 2012 metais augo tik stambiose įmonėse (dalis jų iš vidutinių tapo stambiomis).
(Papildyta 12.40 val.)
Bendrovės „Creditreform Lietuva“ generalinio direktoriaus pavaduotojas, analitikas Romualdas Trumpa pabrėžė, kad logistika sukuria net 13 proc. viso šalies bendrojo vidaus produkto.
„Net vertinant visas stambiausias įmones, kelių transportas gali būti laikomas vienu lietuviškiausių verslų. Iš pelningai dirbusių didžiausių šalies įmonių 62 proc. akcininkai yra Lietuvos fiziniai ir juridiniai asmenys“, – pabrėžė R. Trumpa.
Anot jo, kelių transporte yra stebimas augimas, tačiau jis gana nepastovus, todėl verčia sunerimti: „Palyginę 2008-uosius ir 2012 metus, vežėjai atkreipė dėmesį į stipriai išaugusias sąnaudas degalams ir paslaugų pirkimui.“
R. Trumpa taip pat akcentavo susidariusią įtampą tarp vežėjų ir draudikų. „Vežėjai skundžiasi augančiomis išlaidomis draudimui ir kylančiais įkainiais. Draudikai džiaugiasi atsigaunančia ekonomika, kurios didelė dalis tenka transportui. Nepaisant to, daugėja teisminių ginčų tarp draudikų ir komercinio transporto priemonių savininkų. Tiek vieni, tiek kiti jaučiasi apgaudinėjami“, – sakė R. Trumpa.
(Papildyta 12.15 val.)
Praradimai, kuriuos gali patirti transporto sektorius ir valstybė įvedus dirbtinius degalų įvežimo apribojimus gali būti kur kas didesni, nei būtų gauta naudos.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius pasakojo, kad vežėjus neramina Naftos prekybos įmonių asociacijos iniciatyva: „Buvo pateikti siūlymai Seimui ir Muitinei apriboti įvežamą degalų kiekį į Lietuvą kuro bakuose iš Rusijos ir Baltarusijos. Jei tektų matuoti kiekvieną vilkiko baką, pasienyje įsivyrautų chaosas ir mums tektų važiuoti aplenkiant Lietuvą, nes eilės pasienyje taptų pernelyg ilgos.“
Į klausimą, ar pajėgi Lietuvos muitinė įgyvendinti tokius užmojus ir neapsunkinti situacijos ties minėtų valstybių sienomis, atsakė asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Ričardas Malkus: „Esmė, kad degalų kiekis būtų matuojamas pagal tam tikrą procedūrą, kuri užims itin daug laiko. Jau dabar turime tam tikrų problemų pasienyje, kai susidaro sunkiasvorių transporto priemonių eilės. Transporto srautas yra jautrus, todėl sprendimas matuoti degalų kiekį vežėjus priverstų ieškoti alternatyvių krypčių, aplenkiant Lietuvą.“
Anot jo, savo kailiu tokį sprendimą išbandė kaimynai lenkai. Jie taip pat įvedė 200 litrų kuro ribą. Tačiau šis sprendimas nepasiteisino, todėl degalų kiekis buvo padidintas iki 600 litrų. „Ar mums reikėtų lipti ant to paties grėblio, kurį jau buvo užmynusi Lenkija?“ – klausė R. Malkus.
