Personalo specialistai jau seniai pabrėžia, kad darbo paieška, tai ne tik gyvenimo aprašymo išsiuntimas. Jie dažnai pastebi, kad svarbiausia atrankos dalis yra darbo pokalbis, kurio metu gyvai vertinamos ne tik kandidato žinios ar patirtis, bet ir gebėjimas save pristatyti bei prisitaikyti, motyvacija ir asmeninės savybės.
„Darbdaviai vertina ir konkretaus kandidato patirtį, ir tai, kaip jo žinios, įgūdžiai, asmeninės savybės bei motyvacija atitinka konkrečios pozicijos ir bendrus organizacijos poreikius. Kandidato sėkmę dažnai lemia ne vien kvalifikacija, bet ir gebėjimas save pristatyti.
Jei to nelabai mokate, darbo paieška gali užtrukti – net ir turint darbo rinkoje itin paklausius įgūdžius“, – sako Rita Karavaitienė – darbo rinkos ekspertė, šioje srityje sukaupusi 25 metų patirtį.
Stipriausi kandidatai – atlieka namų darbus
Norintiems, kad darbą susirasti būtų lengviau, „Acme grupės“ atrankų partnerė Indrė Girdzijauskienė siūlo paprastą, bet efektyvią strategiją – tiesiog nepatingėti pasiruošti pokalbiui.
„Net ir pozicijoje, kurioje neprivaloma patirtis, pavyzdžiui, jaunesniojo darbuotojo (angl. junior) – iš anksto parodyta iniciatyva padarys įspūdį ir išskirs jus iš dažnai vienodo kandidatų srauto.
Prieš darbo pokalbį nepatingėkite pasiieškoti informacijos apie įmonę, suprasti jos poziciją ir pasiruošti papildomų klausimų“, – pataria I. Girdzijauskienė.
Abi ekspertės pažymi, kad stiprūs kandidatai yra tie, kurie į pokalbį ateina atlikę namų darbus.
R. Karavaitienė priduria, kad nepasiruošimas dažnai atsiskleidžia labai greitai, pavyzdžiui, kai nesugebama paaiškinti, kodėl pasirinkta kandidatuoti į konkrečią įmonę ar poziciją.
„Darbo pokalbiuose vis dar dažna situacija, kai žmonės negali argumentuoti, kodėl jiems patraukli konkreti pozicija, kodėl nori būtent šio darbo. Taip pat neretai pasitaiko ir atmintinai išmoktų atsakymų, ir bandymų visus atsakymus sugalvoti ekspromtu“, – pasakoja ekspertė.
Svarbu ne reikalavimų atitikimas, o potencialas?
Darbo skelbimuose darbdaviai įprastai įvardija daugybė reikalavimų kandidatams, o kai kurie gyventojai nesiunčia savo gyvenimo aprašymų vien dėl to, kad visų jų neatitinka.
Visgi ekspertės pabrėžia, kad kartais verta kandidatuoti net jei gyventojas neatitinka visų nurodytų reikalavimų.
„Net jei neatitinkate visų reikalavimų, įsivertinkite, ar turimų žinių bei gebėjimų pakanka atlikti pagrindinėms konkrečios pozicijos užduotims ir ar galėtumėte operatyviai įgyti trūkstamas kompetencijas. Jei taip – drąsiai kandidatuokite“, – sako I. Girdzijauskienė.
R. Karavaitienė priduria, kad ypač jauniems ar karjeros kryptį norintiems keisti žmonėms svarbu parodyti ne tik tai, ką jie jau moka, bet ir atskleisti savo potencialą.
„Didžioji dalis verslo puikiai supranta, kad įgūdžių galima išmokyti, o požiūrio į darbą – ne. Todėl dažnai kur kas aukščiau vertinamas noras mokytis, gebėjimas prisitaikyti, aiškus kandidato suvokimas, kodėl jis eina į konkrečią sritį ir ką gali joje pasiūlyti“, – sako R. Karavaitienė.
Kaip šnekėti darbo pokalbyje?
Ekspertės pabrėžia, kad darbo pokalbyje svarbu natūralumas ir laisvas bendravimas.
Pavyzdžiui, kūno kalba gali rodyti kandidato jaudulį, bet bandyti specialiai jo slėpti tikrai nereikia.
„Žmogus, kuris nevengia akių kontakto, visuomet atrodo drąsesnis ir atviresnis. Tačiau besijaudinančių kandidatų tikrai nevertinu neigiamai – jei matau, kad žmogus jaudinasi, man tai yra signalas jį nuraminti ir padrąsinti“, – sako „Acme grupės“ atrankų partnerė I. Girdzijauskienė.
Pasak jos, kur kas daugiau neigiamos įtakos turės elementarios pagarbos pašnekovui stoka.
„Menkai užmaskuotas grubumas, vėlavimas į darbo pokalbį, apie tai iš anksto neinformavus – visa tai kažkam gali atrodyti smulkmenos, bet jos daug pasako apie žmogų, jo charakterį ir savybes, kurios svarbios tiek konkrečiose pareigose, tiek viso kolektyvo atmosferai“, – dėmesį atkreipia I. Girdzijauskienė.
Dar viena klaida – įsivaizdavimas, kad darbo pokalbis yra tik darbdavio „klausimų sesija“. Darbo rinkos ekspertės pabrėžia, jog visuomet reikėtų pasidomėti, kokie konkretūs lūkesčiai keliami darbo pozicijai, kaip bus vertinami darbuotojo rezultatai ar paprašyti bent keliais sakiniais apibūdinti jau dirbančius kolegas ir bendrą kolektyvo atmosferą.
Kokių profesijų atstovai uždirba daugiausiai?
„Sodros“ duomenys rodo, kad didžiausias algas Lietuvoje uždirba finansinių ir draudimo paslaugų padalinių vadovai. Balandžio duomenimis, jų algos vidutiniškai siekė 8,1 tūkst. eurų (prieš mokesčius).
Tuo metu beveik 7 tūkst. eurų (prieš mokesčius) uždirbo skrydžių vadovai.
Tarp didžiausius atlygimus šalyje uždirbančių profesijų atstovų patenka ir teisėjai. „Sodros“ duomenimis, vidutinės pastarųjų algos balandį siekė 6,5 tūkst. eurų (prieš mokesčius).
Daugelį metų IT sektorius buvo laikomas vienu geriausiai apmokamų Lietuvoje. Visgi pastaruoju metu specialistai vis dažniau atkreipia dėmesį, kad šios profesijos atstovų atlyginimų augimas kiek sulėtėjo ir jie nebeuždirba daugiausiai iš visų lietuvių.
Visgi šios profesijos atstovai vis dar patenka į geriausiai uždirbančiųjų penketuką. „Sodros“ duomenys rodo, kad balandžio mėnesį informacinių ir ryšių technologijų srities vadovai vidutiniškai uždirbo 6 tūkst. eurų (prieš mokesčius).
Vienus didžiausių atlyginimų, vidutiniškai 5,8 tūkst. eurų prieš mokesčius, balandžio mėnesio duomenimis, uždirbo gydytojai specialistai.
„Sodra“ taip pat pateikia ir daugiau profesijų, kurių atlyginimai (prieš mokesčius) šalyje išsiskyrė:
- Programinės įrangos kūrėjai (vidutiniškai 5,7 tūkst. eurų);
- Teisės aktų leidėjai (vidutiniškai 5,1 tūkst. eurų);
- Taikomųjų programų kūrėjai (vidutiniškai 5 tūkst. eurų);
- Švietimo srities vadovai (vidutiniškai 4,9 tūkst. eurų);
- Įkalinimo įstaigų sargybiniai (vidutiniškai 4,8 tūkst. eurų);
- Bendrosios praktikos gydytojai (vidutiniškai 4,7 tūkst. eurų);
- Orlaivių pilotai (vidutiniškai 4,7 tūkst. eurų);
- Mokslinių tyrimų ir plėtros vadovai (vidutiniškai 4,6 tūkst. eurų);
- Duomenų bazių projektuotojai ir analitikai (vidutiniškai 4,6 tūkst. eurų);
- Sistemų analitikai (vidutiniškai 4,5 tūkst. eurų).
2027 m. kils MMA
Nuo 2026 m. pradžios MMA „ant popieriaus“ yra 1153 eurai ir sudaro 45,3 proc. vidutinio bruto atlyginimo (atskaičius mokesčius ji siekia 846 eurus ir sudaro apie 54,5 proc. vidutinio neto atlyginimo), tačiau nuo kitų metų šis MMA ir vėl didės.
Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pasiūlytam kompromisiniam sprendimui nuo 2027 m. MMA dydį padidinti iki 1 245 eurų prieš mokesčius. T. y. 893 eurai į rankas.
Šiuo atveju, MMA didės 92 eurais arba 8 proc., tuo metu minimalus valandinis atlygis – atitinkamai 8 proc. ir sieks 7,61 euro, kai šiuo metu nustatyta 7,05 euro.
SADM nurodo, kad MMA didinimas palies apie 140 tūkst. darbuotojų, dirbančių visą ir ne visą darbo laiką.
Preliminariais ministerijos skaičiavimais, nustačius 1 245 eurų MMA ir taikant tą patį neapmokestinamąjį pajamų dydį, kuris taikomas ir šiais metais, MMA uždirbančiųjų pajamos, atskaičiavus mokesčius, kitąmet paaugtų 56 eurais ir siektų mažiausiai 902 eurus, o tai yra daugiau nei preliminariai prognozuojama 2027 metų skurdo rizikos riba, kuri gali siekti mažiausiai apie 868 eurus vienam žmogui.
„Moksliniai tyrimai rodo, kad MMA didinimas prisideda prie nedarbo mažėjimo, nes didesnis atlygis skatina į darbo rinką sugrįžti ilgalaikius bedarbius. Didesnė MMA taip pat didina darbuotojų perkamąją galią, tai ypač aktualu regionams, kur uždirbančių MMA yra daugiau“, – komentuoja SADM.
