„Tai buvo per reklamą įsigyta žaidimo bandomoji versija. Pirmoji savaitė buvo nemokama, o vėliau automatiškai pradėtas taikyti periodinis mokestis.
Tokios situacijos gana dažnos ne tik tarp vaikų, bet ir tarp suaugusiųjų, ypač kai sprendimas priimamas impulsyviai“, – tv3.lt pasakoja „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė.
Mokėjo net tada, kai vaikas jau nebežaidė
Ž. Augonės teigimu, ši nepastebėta prenumerata kainavo šeimai 2,99 euro per mėnesį ir buvo nuskaičiuojamas apie dvejus metus. Taigi, jeigu mokestis buvo nurašytas lygiai 24 kartus, šeima iš viso sumokėjo 71,76 euro. Tiesa, bankas nurodo tik apytikslį laikotarpį, todėl galutinė suma galėjo būti šiek tiek kitokia.
„Šeima mokėjimus pastebėjo peržiūrėdama banko sąskaitos išrašą ir atkreipusi dėmesį į periodinius mokėjimus, kurių paskirtis nebuvo aiški. Pasikalbėjus su vaiku paaiškėjo, kad jis tuo žaidimu jau seniai nebesinaudojo“, – pasakoja pašnekovė.
Keli eurai bendrame sąskaitos išraše gali lengvai pasimesti, ypač jeigu žmogus kasdien atsiskaito kortele. O kol prenumerata neatšaukta, pinigai toliau nurašomi net už seniai pamirštą paslaugą.
Pasak Ž. Augonės, vaikai dažniausiai užsisako žaidimų, bendravimo platformų ar kūrybinių programėlių prenumeratas. Tačiau taip nudegti gali ir suaugusieji – ypač nemokamai išbandę paslaugą ir vėliau pamiršę jos atsisakyti.
Tėvai labiausiai bijo ne sukčių
Nors internete netrūksta sukčių, tėvai labiausiai nerimauja ne dėl jų. Daugiausia apklaustųjų baiminasi, kad vaikai pinigus išleis nepagalvoję.
„Swedbank“ iniciatyva bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad dėl neapgalvotų vaikų pirkinių nerimauja 58 proc. tėvų. Kiek mažiau – 42 proc. – baiminasi, kad iš vaiko gali būti išvilioti pinigai. Dar 30 proc. nerimauja, kad jis kitiems žmonėms gali atskleisti kortelės ar prisijungimo prie banko duomenis.
Apklaustieji galėjo rinktis kelis atsakymus, todėl šie skaičiai nesudaro 100 proc.
Apie saugumą internete su vaikais bent kartą per mėnesį kalbasi 59 proc. tėvų. Kad vaikas gali susidurti su sukčiavimo bandymais, dažniau mano tie tėvai, kurių vaikai jau turi banko kortelę, naudojasi banko programėle ar atsiskaito telefonu arba kitu išmaniuoju įrenginiu.
Apklausa buvo atlikta birželio 18–28 dienomis. Joje dalyvavo 1016 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų. Į klausimus apie mokyklinio amžiaus vaikus atsakė 288 iš jų.
Kaip rasti pamirštas prenumeratas?
Pirmiausia reikėtų atsidaryti banko sąskaitos išrašą. Tačiau svarbu žiūrėti ne tik į didžiausius pirkinius. Kartais būtent kelių eurų mokestis praslysta nepastebėtas, nes tarp kitų kasdienių išlaidų neatrodo reikšmingas.
„Pirmiausia rekomenduojame peržiūrėti savo sąskaitos išrašą bent už pastaruosius 6 mėnesius ir atkreipti dėmesį į reguliariai pasikartojančius mokėjimus tam pačiam gavėjui. Telefone verta reguliariai tikrinti aktyvias prenumeratas „Apple ID“ arba „Google Play“ paskyrose“, – pataria Ž. Augonė.
Radus neaiškų mokėjimą reikėtų išsiaiškinti, už kokią paslaugą mokama. Nereikalingą prenumeratą svarbu iškart atšaukti – kitaip mokestis bus nurašomas ir toliau. O dėl jau sumokėtų pinigų reikės aiškintis atskirai.
Ar dar galima susigrąžinti pinigus?
Nutraukus prenumeratą, nauji mokesčiai nebeturėtų būti nurašomi. Tačiau jau sumokėti pinigai savaime į sąskaitą negrįš. Ar pavyks juos atgauti, priklauso nuo to, kada mokėjimas pastebėtas ir ar žmogus iš tiesų sutiko mokėti.
„Pirmiausia reikėtų kreiptis į paslaugos teikėją ir nutraukti prenumeratą. Jei mokėjimas atliktas neseniai, kai kurios įmonės taiko pinigų grąžinimo politiką ir gali grąžinti paskutinį nurašytą mokestį.
Jei gyventojas mano, kad mokėjimas buvo atliktas be jo sutikimo arba prenumerata buvo aktyvuota apgaulės būdu, reikėtų kuo greičiau susisiekti su savo banku, kartu pateikiant įrodymus apie komunikaciją su paslaugos teikėju“, – aiškina pašnekovė.
Tai yra, bankui reikėtų parodyti, kad pirmiausia bandėte problemą išspręsti su paslaugos teikėju – pavyzdžiui, pateikti išsiųstus laiškus ir gautus atsakymus.
Ar šiai konkrečiai šeimai pavyko susigrąžinti bent dalį pinigų, bankas nepatikslino. Ž. Augonė nurodo, kad situacija buvo vertinama pagal mokėjimo kortelių bendrovių taisykles. „Visa“ ir „Mastercard“ numato galimybę ginčyti kai kuriuos be žmogaus sutikimo arba klaidinančiomis sąlygomis atliktus mokėjimus.
Tačiau ir tokiu atveju nebūtinai visi pinigai bus grąžinti, sprendimas priklausys nuo konkretaus atvejo.
Vienas nustatymas – ir apie mokėjimą sužinosite iškart
Kad kelių eurų mokestis nepasislėptų tarp kitų pirkinių, apie kiekvieną nurašymą verta sužinoti iš karto.
„Rekomenduojame aktyvuoti momentinius pranešimus apie visus kortelės mokėjimus ir reguliariai peržiūrėti sąskaitos išrašus. Gyventojams verta bent kartą per kelis mėnesius peržiūrėti aktyvias prenumeratas naudojamose platformose ir programėlėse.
Kuo daugiau informacijos klientas gauna realiuoju laiku apie savo mokėjimus, tuo mažesnė tikimybė, kad nepageidaujami periodiniai nurašymai ilgą laiką liks nepastebėti“, – sako Ž. Augonė.
Jeigu kortele naudojasi vaikas, banko specialistė pataria nustatyti mažesnius, jo kasdienėms išlaidoms tinkamus limitus ir, jei reikia, apriboti pirkimus internetu. Sąskaitos išrašą tėvams verta reguliariai peržiūrėti kartu su vaiku.
