TVF atkreipia dėmesį į ilgalaikę Lietuvos problemą – dėl visuomenės senėjimo augs išlaidos pensijoms, o kartu didės spaudimas valstybės biudžetui.
Ekspertai pabrėžia, kad nesprendžiant šių išlaidų augimo problemos ir nesiimant fiskalinių reformų, didėtų valstybės skola bei kiltų rizika viešųjų finansų tvarumui.
Todėl TVF rekomenduoja ne tik efektyviau valdyti valstybės išlaidas, bet ir ieškoti būdų padidinti biudžeto pajamas, tarp jų – per mokestines priemones.
Tarp rekomendacijų – plėsti nekilnojamojo turto mokesčio bazę ir didinti jo tarifus, keisti gyventojų pajamų mokesčio progresyvumą, riboti kai kurias pelno mokesčio ir akcizų lengvatas bei toliau mažinti PVM atotrūkį.
TVF vertinimu, įgyvendinus šias priemones būtų galima papildomai surinkti apie 1,5–3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) pajamų.
Tiesa, Finansų ministerija kol kas ramina – artimiausiu metu naujų esminių mokesčių pakeitimų neplanuoja ir pirmiausia ketina stebėti jau įsigaliojusių reformų poveikį.
Naujų pokyčių artimiausiu metu neplanuoja
Finansų ministerija dalijosi, kad TVF ekspertų pateiktas įžvalgas ir rekomendacijas, susijusias su viešųjų pajamų didinimu mokestinėmis priemonėmis, vertina kaip pasvertus siūlymus toliau stiprinti viešųjų finansų tvarumą.
Visgi, anot ministerijos, didėjančių ilgalaikių struktūrinių ir geopolitinių iššūkių kontekste, svarbu, kad sprendimai mokesčių politikos srityje ir toliau būtų priimami laikantis nuoseklaus ir subalansuoto požiūrio.
„Nuo šių metų pradžios įsigaliojo 2025 m. pirmąjį pusmetį priimti mokesčių sistemos pakeitimai, naujų esminių pakeitimų neplanuojame. Atidžiai stebėdami ekonominį ir geopolitinį kontekstą, šiuo metu pagrindinį dėmesį skiriame sklandžiam jau priimtų sprendimų įgyvendinimui, išlaikant mokestinės sistemos stabilumą“, – komentavo ministerijos atstovai.
Ne visada reikia sekti kitų valstybių pavyzdžiais?
„Artea“ banko vyiausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė priminė, kad TVF ir kitos tarptautinės organizacijos jau ne vienerius metus dalinasi analogiškomis rekomendacijomis, nes pagal valdžios sektoriaus pajamų santykį su BVP Lietuva ES rikiuotėje nesiekia ES vidurkio.
Ekonomistė pabrėžia, kad pagal šį rodiklį esame penkti nuo galo, žemesnį santykį ES turi tik Airija, Malta, Rumunija ir Bulgarija.
Vis dėlto, anot I. Genytės-Pikčienės, pats kuo didesnis valdžios sektoriaus pajamų ir BVP santykis – savaime nėra siekiamybė.
„Jis priklauso nuo socialinio kontrakto šalyje – labai svarbu ir mokesčių mokėtojų pasitikėjimas ir motyvacija, kuri priklauso nuo to, ar taikliai ir efektyviai mokesčių mokėtojų sumokėti mokesčiai naudojami, ar tenkina jais finansuojamų viešųjų paslaugų kokybė, ar mokesčių našta yra pakeliama ir neužgniaužia noro stengtis, kurti pridėtinę vertę skaidriai, veikti Lietuvoje ir pan.“ – aiškino specialistė.
Taigi, pasak pašnekovės, Lietuvai dar tikrai yra kur tobulėti, tačiau toli gražu ne visos didelį perskirstymą per biudžetą turinčios ES senbuvės yra tinkamas ir sektinas pavyzdys.
Ji pažymi, kad turime atrasti savo tvaraus ir ekonomikos vystymąsi įgalinančio socialinio kontrakto modelį.
„Europos pietų šalių krizė 2010–2012 m. puikiai parodė, kad didelis perskirstymas per biudžetą kartais siejasi su perteklinio biurokratinio aparato ir neefektyvaus viešojo sektoriaus valdymo problemomis, o jos veda prie gilių biudžeto deficitų ir netvariai augančių skolų, kurias ekonomikai aptarnauti tampa per sunku“, – atkreipė dėmesį „Artea“ ekonomistė.
Lietuva į kai kurias rekomendacijas jau atsižvelgė
I. Genytė-Pikčienė paaiškino, kad TVF pasiūlymai yra struktūriniai orientyrai, kurie teoriškai leistų praplėsti mokestinę bazę, ir, potencialiai, padidinti mokesčių pajamų surinkimą.
Ji pastebėjo, kad į kai kurias panašias rekomendacijas buvo bent iš dalies atsižvelgta paskutinės mokesčių reformos metu.
„Siekiant didinti savivaldos savarankiškumą, pertvarkytas nekilnojamojo turto mokestis, apjungtos pajamų rūšys, išplėsta mokestinė bazė ir padidintas gyventojų pajamų mokesčio progresyvumas, panaikintos kai kurios PVM lengvatos, ankstesniais metais buvo keliami akcizai“, – komentavo pašnekovė.
Anot jos, šiuo metu ekonomikos dalyviai dar tik pratinasi prie naujų mokestinių režimų, todėl pirmiausia reikia įvertinti įgyvendintos mokesčių reformos įtaką ekonomikos procesams, verslo ir investicinei aplinkai bei gyventojams.
„Svarbu stebėti ir analizuoti mokesčių mokėtojų elgsenos pokyčius po reformos. Juk Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį situacija gerėjo: mažėjo tiek PVM atotrūkis, tiek traukėsi šešėlis, nes augo mokesčių mokėtojų branda, gerėjo finansinė būklė, stiprėjo sąmoningumas ir pasitikėjimas.
Apskritai, mokesčių ar jų tarifų korekcijos neturėtų būti dažnos, nes mokesčių sistemos stabilumas yra be galo svarbus ekonomikos vystymuisi, verslo aplinkai, investiciniam šalies patrauklumui“, – aiškino ji.
Ką pajaustų eilinis gyventojas?
Ekonomistė pažymi, kad TVF Lietuvai siūlo pertvarkyti gyventojų pajamų apmokestinimą, didinant progresyvumą: mažinant naštą žemiausių pajamų gavėjams ir didinant – didesnių.
Pasak jos, tokia pertvarka padėtų sumažinti nedarbo spąstus ir palengvinti žemiausias pajamas gaunančių gyventojų naštą, tačiau sumažintų Lietuvos patrauklumą talentams ir aukštą pridėtinę vertę kuriantiems specialistams.
„Taigi, natūralu, kad šias rekomendacijas reikia itin atidžiai įsivertinti ir per konkurencingumo prizmę – ar pokyčiai neužkirstų kelio tolesniam Lietuvos ūkio sparčiam augimui ir nesumažintų patrauklumo kūrėjams, talentams, investicijoms“, – paaiškino ji.
Be to, I. Genytė-Pikčienė pažymėjo, kad siūloma naikinti pelno mokesčio lengvatas.
Pasak jos, šis pasiūlymas taip pat labai buhalteriškas, jis neatsižvelgia į konkurencingumo rizikas ir galimus praradimus dėl nepritrauktų užsienio investicijų ar kapitalo atsitraukimo.
„Siekdama neatsilikti nuo Latvijos, Estijos ir Lenkijos, kurios turi 0 proc. tarifą reinvestuojamam pelnui, Lietuva taipogi taiko eilę specifinių lengvatinių pelno mokesčio režimų: investicinio stambaus projekto, MTEP, momentinio ilgalaikio turto nudėvėjimo, mažoms įmonėms, LEZ ir pan.
Tai yra Lietuvos verslo aplinką gerinančios ir investicinį patrauklumą didinančios priemonės, kurių dėka mūsų šalyje steigiasi verslai, investuoja, kuria pridėtinę vertę, darbo vietas ir sumoka eilę kitų rūšių mokesčių į valstybės biudžetą“, – pabrėžė pašnekovė.
Anot jos, jei tokie pakeitimai būtų įgyvendinti, reikšmingą įtaką pajustų nekilnojamojo turto turėtojai, nes TVF ne vienoje ataskaitoje pabrėžia tai, kad šis pajamų į biudžetą šaltinis neišnaudotas ir siūlo didinti tiek tarifus, tiek dar labiau plėsti apmokestinamąją bazę.
Dėl PVM, siūloma toliau mažinti atitikties atotrūkį, tobulinant priemones kovai su šešėliu.
