Vilnietė Barbora (tikras vardas redakcijai žinomas) naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kad jau 9 metus dirba savo mėgstamą darbą, tačiau neseniai sulaukė pensinio amžiaus. Visgi ji vis dar jaučiasi galinti dirbti ir nemato prasmės išeiti.
Tuo metu Barboros darbdavys mano kitaip. Anot moters, ji pradėjo jausti nuolatinį spaudimą išeiti iš darbo.
„Bet darbdavys pradėjo mane labai spausti, kad išeičiau iš darbo. Jis siūlo man išeiti ilsėtis, tačiau aš neturėsiu ką veikti namuose, noriu dirbti.
Jei gerai suprantu, pats jis manęs atleisti negali, tačiau visaip manipuliuoja ir niekaip neleidžia ramiai dirbti. Bet, jei pati išeisiu, ar gausiu kokių išmokų iš jo, ar jis nieko man nesumokės už tiek metų darbo?“ – svarstė Aldona.
Amžius nėra pagrįsta priežastis atleidimui
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) ne kartą yra pabrėžusi, kad darbuotojas negali būti atleistas darbdavio iniciatyva vien dėl to, kad sulaukė senatvės pensijos amžiaus.
Visgi tuo atveju, kai pensinio amžiaus sulaukęs darbuotojas nori savanoriškai išeiti iš darbo, jis turi rašyti prašymą darbdaviui ir apie išėjimą įspėti ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas.
Advokatų kontoros „Vilys, Meškys ir partneriai“ partneris ir advokatas dr. Edvinas Meškys kiek anksčiau naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad minėtas 5 d. d. terminas gali būti ir trumpesnis, jei darbdavys su tuo sutinka:
„Tai neretai nutinka, kai darbuotojas iš anksto išreiškia norą nebetęsti darbo santykių po senatvės pensijos amžiaus, tad nutraukimą įforminti galima nors ir tą pačią dieną.“
Ką daryti, jei darbdavys atleido dėl amžiaus?
Pasak VDI, jei darbuotojas mano, kad darbdavys jį atleido neteisėtai, pirmiausia gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją su rašytiniu prašymu, reikalaudamas pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu.
Jei priimamas darbuotojui palankus sprendimas, atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu ir darbuotojas grąžinamas į buvusį darbą.
Be to, darbdavys darbuotojui turi išmokėti jo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už metus.
Taip pat darbdavys turi atlyginti patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Jeigu komisijos sprendimu darbuotojas į pirmesnį darbą negrąžinamas, darbuotojui dar priteisiama kompensacija.
Ar išėjus į pensiją priklauso išeitinė?
VDI pastebėjo, kad išeitinės išmokos mokėjimas ir dydis priklauso nuo darbo sutarties nutraukimo priežasties.
Pavyzdžiui, jei darbo sutartis nutraukiama abiejų šalių susitarimu, išeitinė išmoka darbuotojui nėra privaloma, bet šalys gali susitarti dėl jos mokėjimo ir dydžio.
Tuo metu jei darbo sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui:
- vidutinį jo atlyginimą, jei darbo santykiai tęsėsi trumpiau nei metus;
- vidutinius jo atlyginimus, jei darbo santykiai tęsėsi ilgiau nei metus.
Anot E. Meškio, senatvės pensijos amžius yra svarbi priežastis nutraukti darbo sutartį, todėl darbdavys privalo išmokėti išeitinę išmoką, tačiau darbuotojas būtinai turi nurodyti, kad išeina būtent pagal Darbo kodekso 56 str. 1 d. 4 punktą.
Jei darbdavys atsisako išmokėti išeitinę išmoką, darbuotojas turi kreiptis į Darbo ginčų komisiją ir pateikti įrodymus, kad pagrįstai prašo išeitinės išmokos.
Pavyzdžiui, pensijos pažymą, darbo sutartį, dokumentus apie darbo trukmę; papildomus įrodymus apie darbdavio atsisakymus el. paštu ar kitokiu formatu.
Šiais atvejais jokios išmokos nepriklausys
VDI specialistai pažymėjo, kad išeitinė išmoka nepriklauso, jei su darbdaviu yra sudaryta terminuota sutartis (pvz., tik metams) ir darbuotojas ją nutraukia anksčiau.
Arba, kai asmuo išeina į išankstinę pensiją (nesulaukęs pensinio amžiaus).
E. Meškys pridūrė, kad pensijos kaip svarbios priežasties išeiti iš darbo darbuotojas negalėtų nurodyti ir tuo atveju, jei jis įsidarbino jau būdamas pensininku.
Tuomet jis iš darbo išeitų be išeitinės išmokos, nes pensija nebūtų svarbi priežastis.
„Tokiu atveju darbo sutartis gali būti nutraukiama pagal bendrąją tvarką – įspėjus darbdavį prieš 20 kalendorinių dienų ir nemokant jokios išeitinės išmokos. Darbuotojui išmokamas tik darbo užmokestis ir kompensuojama už neišnaudotas atostogas.
Priešingu atveju darbuotojas galėtų piktnaudžiauti – grasinti pasitraukimu iš darbo ir reikalauti palankesnių sąlygų, žinodamas, kad bet kada gali išeiti ir gauti išmoką“, – nurodė advokatas.
Tuo metu ilgalaikio darbo išmokos, skiriamos už 5 ir daugiau darbo metų toje pačioje darbovietėje nepriklauso, jei asmuo išeina iš darbo dėl pensijos.
Esą ilgalaikio darbo išmoka (siekianti 77,58 proc. 1–3 vidutinių asmens algų) mokama tik tada, kai darbo sutartį be darbuotojo kaltės savo iniciatyva nutraukia darbdavys.
Išeitinė priklauso ir kitais atvejais
Beje, pasirodo, kad senatvės pensija nėra vienintelė svarbi priežastis, dėl kurios darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį įspėdamas prieš 5 d. d. ir gaudamas išeitinę išmoką.
Anot teisininko, darbuotojas tą gali padaryti, jeigu prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 d. iš eilės arba jei prastova sudaro daugiau kaip 45 d. per pastaruosius 12 mėn.
Svarbi priežastis išeiti iš darbo yra ir darbuotojui 2 mėn. iš eilės neišmokamas visas jam priklausantis atlyginimas arba jei 2 mėn. darbdavys nevykdo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos.
Darbuotojas išeiti iš darbo su išeitinėmis gali ir tuo atveju, jei nebegali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo.
Taip pat dėl to, kad slaugo šeimos narį (vaiką, tėvą, motiną, sutuoktinį) ar kartu gyvenantį asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
Pasak advokato, visais atvejais darbuotojas turi pateikti reikiamus įrodymus: „Pvz., jei darbo santykius norima nutraukti dėl ligos, būtina pateikti tokią ligą įrodančią pažymą.
Jei dėl artimojo slaugymo – šias aplinkybes įrodančius dokumentus. Jeigu dėl senatvės pensijos – tikėtina, kad darbdavys duomenis turės, tačiau gali būti naudinga pateikti informaciją iš „Sodros“.
Dirbant pensijos metu ji didėja
„Sodros“ Patarėja komunikacijai Malgožata Kozič pažymi, kad jei žmogui paskirta senatvės pensija, tačiau jis ir toliau dirba bei moka pensijų socialinio draudimo įmokas, jo darbo stažas ir sukauptų pensijų apskaitos vienetų skaičius kasmet auga.
„Dėl to daugeliu atvejų kiekvienais metais padidėja ir žmogui mokamos pensijos dydis. Pokytis kiekvienam gavėjui yra individualus ir priklauso nuo jo sumokėtų pensijų socialinio draudimo įmokų.
Pavyzdžiui, jei senatvės pensijos gavėjas visus praėjusius metus dirbo už minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio atlyginimą, po naujinimo žmogaus turinčio būtinąjį stažą pensija padidės apie 14 eurų, o žmogui, kuris neturi būtinojo stažo – apie 5 eurais“, – paaiškino „Sodros“ atstovė.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad papildomai įgytas stažas ir pensijų apskaitos vienetai lieka visam laikui, todėl pensija padidėja ne tik ją perskaičiavus, bet ir ateityje.
„Ji kasmet auga ir dėl indeksavimo, o kuo daugiau žmogus yra sukaupęs stažo ir pensijų apskaitos vienetų, tuo didesnė jo pensija“, – nurodė „Sodros“ Patarėja komunikacijai.
Pensija dirbantiems senjorams nepadidėja tik tais atvejais, kai savarankiškai dirbantys pensijų gavėjai nemoka socialinio draudimo įmokų, o tokiu atveju jie neįgyja daugiau stažo ir pensijų apskaitos vienetų.
M. Kozič teigimu, kovo mėnesio duomenimis, dirba 81 tūkst. senatvės pensijos gavėjų, o bendras visų senatvės pensijos gavėjų skaičius siekia 635,7 tūkst.
Pasak jos, dirbančių senatvės pensijos gavėjų dalis tarp visų senatvės pensijos gavėjų kasmet auga. Pavyzdžiui, 2010 metais dirbo apie 9 proc. senatvės pensijos gavėjų, 2023 metais jų buvo apie 12 proc., 2025 metais – 12,5 proc., šiais metais – 12,7 proc.
Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje yra 745 eurai. Vidutinė pensija sukaupus būtinąjį stažą yra 804 eurai, o jo nesukaupus – 471 euras.
Bet koks absurdas visame pasaulyje, kad dabar vos ne iki mirties dirbti reikia. Kai kurie net pensijos nepasieks, nes atsiranda sveikatos problemos, ligos arba darbdaviai jau nebenori darbinti ir laikyti darbe senyvo amžiaus darbuotojus. Anksčiau žmonės išeidavo į pensijas žymiai anksčiau.
