Gyvendami savo bute ar name nė nesusimąstome koks jo energetinis naudingumas, o daugelis iš mūsų net nesame girdėję šio termino ir nelabai žinome ką tai reiškia. Energetinis pastato naudingumas – išmatuotas arba apskaičiuotas energijos kiekis, kuris reikalingas patenkinti su įprastu energijos suvartojimu siejamą energijos poreikį, tarp jų energija šildymo, vėdinimo, vėsinimo, karšto vandens gamybos ir apšvietimo reikmėms. Kalbant apie klimato kaitą ir žalą, kurios galime tikėtis, pastatų energetinis naudingumas turėtų tapti visų žmonių prioritetu jau įsigijusiems ar svarstantiems apie nuosavą būstą.
Europos Sąjungos prioritetai ir tikslai
Europos Sąjungos (ES) skelbiamais duomenimis net 43 proc. CO2 į aplinką patenka būtent iš statybos sektoriaus. Todėl siekiant sumažinti išmetimų kiekį, statybos sektorius užima svarbią vietą ES klimato kaitos ir energetikos politikoje. Dar 2010 metais buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos pastatų energetinio naudingumo direktyva. Vadovaujantis ja, visos valstybės narės privalo nustatyti minimalius energetinio naudingumo reikalavimus, kurie užtikrintų minimalias pastatų sąnaudas. Direktyvoje taip pat numatyta, jog naujiems ir jau esantiems pastatams gali būti nustatyti skirtingi reikalavimai. Pažymima, jog prieš statant naują pastatą turi būti atliktas atsinaujinančių išteklių energijos tiekimo ir kitų sistemų įrengimo tyrimas. Jei yra atnaujinami seni pastatai, jų energetinis naudingumas turi būti pagerintas tiek, kad atitiktų minimalius keliamus reikalavimus.
Pagal direktyvą numatyta, jog nuo 2020 metų gruodžio 31 dienos visi nauji pastatai turi praktiškai visiškai nevartoti energijos. Dar iki 2018 metų pabaigos tokie kriterijai jau turi būti pritaikyti ir naujuose pastatuose, kurie priklauso vietos savivaldos institucijoms. Kad šis tikslas būtų sėkmingai pasiektas, valstybės narės skatinamos išsikelti tarpinius tikslus ir iki 2015 metų pagerinti naujų pastatų energetinį efektyvumą. Lietuvos situacija
Pasak Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Projektavimo, statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vedėjo pavaduotojos Editos Meškauskienės, energinis efektyvumas yra vienas iš septynių esminių reikalavimų keliamų visiems pastatams. Pirmieji minimalūs energinio naudingumo reikalavimai naujiems pastatams įsigaliojo dar 2005 metais, kai buvo paskelbta pirminė direktyva, o dviem metais vėliau įsigaliojo reikalavimas sertifikuoti naujai pastatytus pastatus. Taigi kiekvienas objektas pagal suvartojamą energiją yra priskirtas tam tikrai klasei. Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybėse, yra nustatyti reikalavimai šildomų gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų (jų dalių) energinio naudingumo įvertinimui ir energinio naudingumo sertifikavimui.
Mūsų šalyje šiuo metu vertinamos devynios klasės, kur G klasė žymi daugiausiai energijos vartojančius pastatus, o A++ - energijos beveik nevartojančius pastatus. Pastatų, kurie atitinka B, A, A+ ir A++ klases jau yra ir Lietuvoje. Objektai, kurie mažai ar praktiškai visiškai nevartoja energijos yra itin svarbūs sprendžiant klimato kaitos švelninimo klausimą. Juk kuo daugiau yra suvartojama energijos, tuo daugiau sudeginama iškastinio kuro ir į aplinką patenka didelė šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) dalis. Tad efektyvus energijos vartojimas ne tik sumažina sąskaitas, bet ir nedidina ŠESD kiekio atmosferoje.
Lietuvoje šiais metais jau prasidėjo pirmasis pereinamasis laikotarpis, t. y. nuo šių metų visi naujai statomi pastatai privalo atitikti B klasę, o nuo 2018 metų atsiranda ir A klasės reikalavimas. Pasak pašnekovės jau dabar Lietuvos statybininkai yra pajėgūs statyti tiek A+, tiek A++ pastatus, tad nuo 2020 metų mūsų šalyje bus statomi tik aukščiausios klasės pastatai vertinant pagal energinio naudingumo kriterijų. „Mūsų kaip valstybės pareiga yra šviesti visuomenę apie tokių pastatų naudą tiek aplinkai, tiek pačiam žmogui“, - tikina E. Meškauskienė.
