Iš pradžių žmonės pasipiktino „Čili pizza“ gudrybe iš tos pačios virtuvės pristatyti maistą kitų kavinių vardu. Tačiau vėliau išaiškėjo, kad savo virtuve dalinasi ir „Charlie pizza“, ir „Manami“, ir daug kitų Lietuvos restoranų.
Vis dėlto šių įmonių atvejai – visai skirtingi. „Čili holdings“ naujus prekių ženklus įkūrė patys, įvardindami tai „šešėline virtuve“, kuri leidžia suprasti klientų norus ir skirtingų rūšių patiekalais fokusuotis į skirtingas auditorijas. Atstovai neslėpė, kad tų kavinių maistas gaminamas „Čili pizza“ virtuvėse.
O „Amber food“ grupė, kaip ir nemažai kitų įmonių Lietuvoje, pradėjo bendradarbiauti su taip vadinamu „restoranų airbnb“, t.y. pradėjo dalintis savo virtuve ir net patiekalais su visai atskira bendrovė, kuri valdo daugybę virtualių kavinių. Apie šią naujovę Lietuvoje papasakojo pats bendrovės direktorius.
Paskambinus „Pizzelle“, atsiliepia „Čili pizza“
Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Nepatikimi asmenys“ anonimas pasidalino įdomiu pastebėjimu apie žinomas Lietuvos maitinimo įstaigas.
Pasirodo, kad maisto pristatymo į namus platformose esančios naujokės „Pizzelle“, „Kaimų kaimas“ bei „Ridikėlis ir salota“ yra viena ir ta pati „Čili pizza“ kavinė. Sutampa tiek adresai, tiek kontaktiniai numeriai.
Įrašą apie tai paskelbęs žmogus pasakojo, kad, paskambinus į restoraną „Pizzelle“, darbuotojas prisistato „Čili pizza“ ir neslepia, kad tai yra viena ir ta pati virtuvė.
„Pagauti azarto skambiname į kitą „Pizzelle“. Atsakymas irgi trumpas ir aiškus, tačiau visiškai kitoks – ne. Skambiname į trečią „Pizzelle“, atsako: „Atsiprašau, bet negaliu jums suteikti šitos informacijos“.
Na, o kas gi čia blogo? – gali klausti kai kurie iš jūsų. O gi tas, kad virtuvės šefai ten – tie patys, abejoju, kad „Čili pizzai“ jie gamina blogos kokybės patiekalus, o staiga gavę užsakymą iš kitos planšetės pagamina superinį maistą. <...> Toks jausmas, kad supratę, jog nebeįmanoma prikelti jau sugadinto prekinio ženklo, ėmėsi kitokių gudrybių“, – spėliojo anonimas.
Patikrinus šiuos pastebėjimus tapo aišku, kad iš tiesų tai – ne naujos įmonės, o tik nauji „Čili holdings“ prekių ženklai.
Daugelis siūlomų patiekalų naujose kavinėse sutampa su „Čili pizza“ patiekalais, kai kur skiriasi tik kainos, pavadinimai ar pateikimas. Tiesa, kiekviena kavinė turi ir savitų, išskirtinių patiekalų.
Tačiau žmonės soc. tinkle dalinosi nemalonia patirtimi, kai atvykę nurodytu adresu ieškojo vienos iš kavinių, bet jų nerado, nes „Pizzelle“, „Kaimų kaimas“ ar „Ridikėlis ir salota“ fiziškai neegzistuoja – prie jų nurodytas „Čili pizza“ adresas.
„Šešėlinė virtuvė“ – naujovė Lietuvoje?
Goda Karosaitė, „Čili holdings“ valdybos narė ir generalinė direktorė, pripažino, kad įmonių grupei „Čili holdings“ be kitų valdomų įmonių šiuo metu priklauso „Čili Pizza“, „Pizzelle“, „Ridikėlis ir salota“ bei „Kaimų kaimas“ prekių ženklai.
Jos teigimu, tai yra skirtingi prekės ženklai, turintys visiškai skirtingus meniu ir unikalias receptūras.
„Džiaugiamės, kad siūloma skirtingų meniu įvairovė klientams patinka, sulaukiame tikrai daug atsiliepimų, kad patiekalai skanūs, matome augančius užsakymus ir didėjantį ratą lojalių klientų“, – komentavo pašnekovė.
Anot G. Karosaitės, visus šiuos tris prekės ženklus jungia tik tai, kad visi patiekalai gaminami tose pačiose „Čili pizza“ restoranų virtuvėse. Tačiau pašnekovė pabrėžė, kad visi prekės ženklai turi savo išskirtinius, tik jiems sukurtus patiekalus.
„Ghost kitchen“ (liet. šešėlinės virtuvės) principu veikiantys prekės ženklai yra itin populiari tendencija užsienio šalyse, taikoma užsakomam maistui į namus.
Tai leidžia ne tik patenkinti skirtingų klientų poreikius, bet ir efektyviau išnaudoti turimus virtuvės pajėgumus“, – dėstė „Čili holdings“ atstovė.
Skirtingos kavinės – skirtingiems klientams
G. Karosaitė nurodė, kad naujiems, „ghost kitchen“ principu dirbantiems prekės ženklams buvo sutelkta nauja komanda, paskirtas verslo plėtros vadovas Simoras Savukynas. Buvo kuriamas ne tik naujas vizualinis identitetas, bet ir receptūros.
Pašnekovė atskleidė, kad šiuo metu prekės ženklai „Pizzelle“, „Ridikėlis ir salota“ bei „Kaimų kaimas“ leidžia patikrinti, ko šiuo metu nori Lietuvos vartotojai.
„Čili holdings“ generalinė direktorė įvardijo, kad „Pizzelle“ yra skirtas jaunimo auditorijai – esą tai drąsus ir ryškus prekės ženklas. Ji paminėjo, kad, pavyzdžiui, picos su gorgonzolos sūriu ar ispaniškų spurgų „Churros“ kituose „Čili holdings“ restoranuose nėra.
„Kaimų kaimas“ – lietuviškų patiekalų mėgėjams skirtas prekės ženklas, kur tradicinis lietuviškas maistas įgauna kiek modernesnį skonį, tad meniu taip pat yra unikalus: „Pavyzdžiui, siūlome tradicinius didžkukulius pagardinti trumų padažu.“
O „Ridikėlis ir salota“ – sveiko maisto koncepcija paremtas prekės ženklas, siūlantis įvairias salotas bei sveikesnius subalansuotus patiekalus skubantiems žmonėms – tai įvairios salotos, „bowl‘ai“ su sojų pupelėmis, falafeliais ir kt.
„Tad šie „ghost kitchen“ principu veikiantys prekės ženklai yra ne tik pačios koncepcijos pasirinkimo įsivertinimas, tačiau ir naujų meniu išplėtimas, naujų mūsų idėjų gyvendinimas. Atsižvelgiant į mūsų klientų įvertinimus, matome, kad jiems patinka, tad einame teisingu keliu“, – tikino G. Karosaitė.
Kavinės – vienos įmonės, kontaktai – kitos?
Panašiai kaip „Čili holdings“, „šešėlinių“ kavinių turi ir kitos viešojo maitinimo bendrovės.
Pavyzdžiui, kad „Oishi sushi“ ir „Asian fusion“ yra ta pati „Manami“. Taip pat, kad kavinės „Lucas pizza“ ir „Rio loco bistro“ yra ta pati „Charlie pizza“.
Pastarųjų adresai sutampa su „Charlie pizza“ (t.y. Upės g., Vilniuje, ir H. Manto g., Klaipėdoje). Ankstesniųjų sutampa su „Manami“ – visos yra Vilniaus g., Vilniuje.
„Oishi sushi“, „Asian fusion“ ir „Rio loco bistro“ kontaktinis numeris visiškai toks pat. O „Lucas pizza“ numeris sutampa su Upės g. esančios „Charlie pizza“ numeriu.
Dėl to buvo kreiptasi į „Amber food“ grupę, kuriai priklauso tiek „Charlie pizza“, tiek „Manami“, taip pat „Katpėdėlė“, „La crepe“, „Skonis“, „Grill terrace“, „Sugamour“ ir kt.
„Amber Food“ grupės rinkodaros vadovė Lina Nikonovaitė nurodė, kad vis tik šios virtualios kavinės priklauso ne jiems, o kitam prekiniam ženklui – „The cloud LT“, su kuriuo „Amber food“ grupę sieja sutartiniai santykiai.
„Siekiant didinti pardavimus, gavę bet kokį verslo pasiūlymą, jį svarstome ir skaičiuojame. „The cloud LT“ pasiūlymas pasirodė įdomus, todėl nusprendėme bendradarbiauti“, – komentavo atstovė.
Paklausus, kodėl buvo nuspręsta dalintis savo patiekalais su kita įmone, L. Nikonovaitė atsakė, kad tai yra verslo sprendimas, už kurį „Amber food“ grupė gauna pajamas.
Virtualūs restoranai, kuriems gamina kitų restoranų virtuvės
„The cloud LT“ direktorius Andrius Kerbelis paaiškino, kaip veikia naujas verslo modelis Lietuvoje.
„Verslo startuolio „The cloud LT“ veiklą Lietuvoje pradėjome 2021 m. sausio mėn. Esame dalis tarptautinio verslo. Mūsų įmonės veiklos sritis yra virtualūs restoranai, jų kūrimas, valdymas, administravimas, tarptautinių restoranų ženklų atvedimas į šalis, kuriose jų nėra.
Greičiausiai kyla klausimas, kas yra tas virtualus restoranas? Virtualių restoranų veiklos principas – maistas į namus, biurą ir kitas vietas, kur maistas gali būti pristatytas“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis nurodė, kad fizinio restorano, kur klientai galėtų ateiti, bendrovė neturi. Klientai gali užsakyti maistą per maisto pristatymo platformą.
Svarbus aspektas – tai, kad virtualiam restoranui maistą gamina egzistuojantys restoranai, maitinimo įstaigos ar viešbučiai, kurie turi virtuves, kulinarus ir svarbiausia – galimybę gaminti papildomai.
„Šiuo metu valdome 56 virtualius restoranus Lietuvoje, kuriems patiekalus gamina įvairūs restoranai. Mūsų įmonė padeda restoranams padidinti pardavimus, maksimizuoti virtuvės užimtumą, pelną, taip pat minimizuoti išlaidas, tenkančias įpakavimui ar kitoms paslaugoms“, – dėstė A. Kerbelis.
„The cloud LT“ vadovas atskleidė, kad su „Amber Food“ grupe bendradarbiavimo sutartis buvo pasirašyta 2021 m. lapkričio mėn., tačiau veikla yra vykdoma ne tik su jais, bet ir kitais restoranais. Tad anksčiau išvardintos kavinės – tik dalis „The cloud LT“ valdomų prekės ženklų.
Užsiminus apie vienodus „The could LT“ ir „Amber food“ grupės kavinių kontaktinius numerius, pašnekovas paaiškino, kad Lietuvoje veikla pradėta dar neseniai, todėl laikinai buvo nurodyti fizinių restoranų kontaktiniai telefonai, kad klausimų sprendimas būtų operatyvus.
„Tačiau šiuo metu jau esame pasirašę sutartį su skambučių centru, kuris turės galimybę aptarnauti klientus lietuvių kalba, todėl savaitės eigoje klientai jau bendraus tiesiogiai su mūsų skambučių centru“, – pridūrė bendrovės direktorius.
Kaip vyksta toks bendradarbiavimas?
Paklausus dėl panašių jų ir „Amber food“ grupės restoranų patiekalų, A. Kerbelis atsakė, kad su kiekvienu restoranu dėl meniu derinamasi atskirai.
„Turime restoranų, kuriems meniu yra sukurtas unikalus, taip pat turime restoranų, kurių meniu yra „mix“ tipo (dalis patiekalų yra unikalių, o kita dalis – restorano gaminamų). Yra restoranų, kurie nori su mumis bendradarbiauti, bet nežinodami, kokias užsakymų apimtis mes sugeneruosime, jie prašo tam tikro periodo, kad suprastų apimtis, sistemą, naudą. Todėl būna, kad virtualaus restorano meniu būna sudarytas daugiausia iš jų gaminamo meniu.
Bet galutinis tikslas yra naujų patiekalų kūrimas ir pozicionavimas mūsų restoranuose. Per minėtą periodą mes diskutuojame su restoranu, kokie patiekalai yra paklausūs, kurių patiekalų trūksta tame mieste, rajone ir mūsų įmonė pateikia virtuvei savo įžvalgas su patiekalais ir jų receptais. Yra restoranų, kurie patys kuria, išbando naujus patiekalus mūsų restoranuose“, – komentavo pašnekovas.
A. Kerbelis aiškina, kad jei restoranas turi dideles galimybes gaminti maistą virtuvėje, o savo potencialo neišnaudoja, su „The cloud LT“ gali kurti du skirtingo tipo restoranus, kuriuose klientai gali rasti skirtingą maistą.
Kaip pavyzdys: vienas restoranas gali būti skirtas tik vegetarams, o kitas gali būti burgerių restoranas.
A. Kerbelis papasakojo, kad „The cloud LT“ yra didmeninis pirkėjas restoranams: jiems suteikia planšetinį kompiuterį ir unikalią programinę sistemą, į kurią ateina virtualaus restorano užsakymas.
Jo teigimu, restorano užduotis – pagaminti patiekalą, tinkamai, saugiai supakuoti ir atiduoti kurjeriui: „Mūsų įmonė apmoka restoranui sutartą didmeninę patiekalo kainą. Šiuo atveju pelną gauna restoranas ir mūsų įmonė.“
