„OP Corporate Bank“: Lietuvos BVP šiemet augs 2 proc., 2026 m. – 2,5 proc.

Tuo metu metinė infliacija, prognozuojama, išliks panašiame lygyje – šiemet sieks 3 proc., o kitais metais sumažės iki 2,5 proc.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Vilnius jau lenkia ne tik Rygą ar Taliną: atskleidė, kodėl čia taip gerai

Nausėda: nesvarbu, kiek iš kokio mokesčio bus skirta gynybai, nes yra ir daugiau šaltinių

Pramonės indelis į BVP: lyderystei išlaikyti būtini sprendimai mokesčių, energetikos ir inovacijų srityse

„Ekonomika Lietuvoje turėtų išlikti tvirta. Manome, kad šių metų augimas bus šiek tiek mažesnis vien dėl JAV tarifų. Vartojimas ir investicijos padės ekonomikai išlikti stabiliai, privataus sektoriaus investicijos gali šiek tiek sulėtėti, tačiau bendras investicijų vaizdas išliks geras“, – ekonomikos apžvalgoje trečiadienį teigė „OP Financial Group“ vyresnysis ekonomistas Joona Widgren.

„Eksporto rizikos dėl JAV muitų išlieka gan aukštos, o tai turės neigiamą įtaką eksporto kiekiui“, – pridūrė jis.

Tiesa, anot „OP Corporate Bank“ vertinimo, Lietuva išlieka lyderė tarp Baltijos šalių žiūrint vos ne į kiekvieną ekonominį rodiklį. Anot banko, Lietuva turi stipriausią gamybos sektorių, tvirčiausią eksporto rinką, aukščiausią vartotojų pasitikėjimo ir bendrą vartojimo lygį prie Baltijos jūros.

„Lietuva eksportuoja į visą Europą – Vakarus, Balkanus ir t. t., kur ekonomikos taip pat laikosi gana stabiliai ir gali išlaikyti aukštą pirkimo lygį“, – aiškino J. Widgren.

„Vaizdas gan panašus, koks buvo paskutinius kelerius metus. Lietuvos ekonomika yra geresnėje formoje nei kaimynių. Lietuvos BVP stipriai auga jau ne vienus metus, tačiau nepasiekė dar tų lygių, kurie buvo prieš COVID pandemija. Tiesa, augimas išlieka reikšmingas“, – vertino ekonomistas.

Ateitis atrodo šviesesnė ir kaimynėms

Banko analitikų teigimu, prognozės rodo, kad Estijos BVP šiemet augs 1 proc., o tai esą yra didelis laimėjimas, atsižvelgiant į tai, jog pernai jis traukėsi 0,3 proc. 2026 m. kaimynai turėtų patirti dar didesnį augimą – 2,5 proc.

Metinė infliacija, kuri pernai siekė 3,5 proc., šiemet turėtų šoktelti iki 5 proc., tačiau 2026 m. kristi iki 3,5 proc.

„Tikimės, kad Estijos ekonomika po truputį augs, BVP rodikliai bus teigiami. Neapibrėžtumas turės įtaką privatiems investuotojams, tačiau viešos investicijos turėtų padėti išlaikyti ekonomiką. Tarifai turi neigiamą įtaką vartojimo ir pasitikėjimo rodikliams. Tiesa, jei D. Trumpas po derybų tarifus mažins arba išvis jų atsisakys, augimas gali būti didesnis“, – teigė J. Widgren.

„OP Corporate Bank“ prognozės Latvijai atrodo panašiai – BVP augimas šiemet turėtų siekti 1,5 proc. (pernai užfiksuotas 0,4 proc. mažėjimas), o 2026 m. dar kilti iki 2,5 proc. 

Metinė infliacija, prognozuojama, išliks stabili – tiek šiemet, tiek kitais metais rodiklis bus 2,5 proc.

„Manome, kad atsigavimas Latvijoje jau prasidėjo ir ekonomika nežymiai augs, tačiau dar paspartės 2026 m.” – sakė „OP Corporate Bank“ ekonomistas.

Geopolitinės rizikos išlieka rimtu iššūkiu

Pasak W. Joona, „OP Corporate Bank“ prognozės Europai ateinantiems metams šiek tiek pagerėjo nuo paskutiniųjų, tačiau viską keisti gali neapibrėžtumas dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimų dėl muitų.

Šiuo metu JAV iš Europos Sąjungos (ES) atkeliaujančioms prekėms taiko 10 proc. tarifą, tačiau, jei Bendrijai ir D. Trumpui nepavyks rasti abipusio sutarimo, nuo liepos 9 d. tarifas gali kilti iki 50 proc.

„JAV tarifų padaryta žala turėtų pasidalinti gan tolygiai po visą Europą. Baltijos šalims padaryta žala yra vidutiniška arba netgi šiek tiek mažesnė nei likusioje ES. Tiesa, įtaka vis tiek būtų apčiuopiama ir reikšminga“, – teigė W. Joona.

Anot jo, didžiule rizika ES šalių narių ekonomikoms išlieka karas Ukrainoje ir besivystantys konfliktai Artimuosiuose Rytuose.

„Didžiulė rizika Europai yra Rusijos sukeltas karas Ukrainoje. Galimi konfliktai Artimuosiuose Rytuose, Izraelio konfliktas Gazoje bei įtampa tarp Kinijos ir Taivano gali turėti plačiai siekiančių ekonominių padarinių“, – tikino „OP Corporate Bank“ vyr. ekonomistas.

Tiesa, jei Ukrainai ir Rusijai pavyktų susitarti dėl ilgalaikio ugnies nutraukimo, tai galėtų suduoti didžiulį teigiamą impulsą Bendrijos ekonomikai, ypač Baltijos šalims.

„Tikimybė, kad ugnis Ukrainoje ir Rusijoje bus nutraukta – sumažėjo, bent jau remiantis tuo, ką D. Trumpas sakė. Bet aš manau, kad ta tikimybė dar yra“, – teigė W. Joona.

Anot prognozių, tai nulemtų padidėjusią paklausą visoje ES – kiltų išlaidos gynybai, didėtų vartotojų ir verslo pasitikėjimas bei prasidėtų investicijos į Ukrainos atstatymo projektus.

„Pradėtos rekonstrukcijos nulemtų nemažą paklausą Europos grynųjų išteklių, tokių kaip mediena ar metalas – kainos kiltų“, – tikino ekonomistas.

Jo teigimu, nutraukus ugnį Ukrainoje kristi galėtų ir tarptautinės degalų kainos. 

Tiesa, į Europą atvykę ukrainiečiai galimai išvyktų atgal į gimtąją šalį, o tai turėtų neigiamą įtaką Bendrijos ekonomikos augimui, bet ji būtų gan ribota, sako „OP Corporate Bank“.

Pasak „Eurostato“, pirmąjį 2025 m. ketvirtį, lyginant su paskutiniuoju pernai, pagal sezoną pakoreguotas bendrasis vidaus produktas (BVP) euro zonoje augo 0,4 proc., o visoje ES – 0,3 proc. Lietuvoje, lyginant šiuos laikotarpius BVP augo 0,6 proc.

Lyginant pirmąjį šių metų ketvirtį su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, pagal sezoną pakoreguotas BVP euro zonoje augo 1,2 proc., o ES – 1,4 proc.