• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos pramonė ilgą laiką buvo vienas iš šalies BVP augimo variklių, tačiau dabar, susiduriant su lėtėjančiu eksportu, augančiomis sąnaudomis ir struktūrinėmis problemomis, analitikai ir verslo atstovai įspėja – norint išlaikyti pramonės lyderystę, būtini nuoseklūs, ilgalaikiai sprendimai mokesčių, energetikos ir inovacijų srityse.

Lietuvos pramonė ilgą laiką buvo vienas iš šalies BVP augimo variklių, tačiau dabar, susiduriant su lėtėjančiu eksportu, augančiomis sąnaudomis ir struktūrinėmis problemomis, analitikai ir verslo atstovai įspėja – norint išlaikyti pramonės lyderystę, būtini nuoseklūs, ilgalaikiai sprendimai mokesčių, energetikos ir inovacijų srityse.

REKLAMA

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pažymi, kad nors pirmasis metų ketvirtis buvo sėkmingas, išorės rizikos auga – mažėja eksportas į Vokietiją, euro zonos ekonomika stagnuoja, o mokesčių reforma mažina vartotojų optimizmą.

Anot jo, pramonė vis dar generuoja apie penktadalį BVP, tačiau ilgainiui jos vaidmuo gali silpnėti augant darbo sąnaudoms.

REKLAMA
REKLAMA

„Nors pramonė šiame kontekste ir toliau lyderiauja, ilgalaikėje perspektyvoje jos dalis gali mažėti – augant atlyginimams, gamyba netenka konkurencinio pranašumo“, – sako ekonomistas.

REKLAMA

Tuo metu „VMGcorp“ vadovas Egidijus Mockus akcentuoja aukštas elektros kainas, brangstantį transportą bei geopolitinius iššūkius. 

Dabar mes nebesame tranzitinė valstybė, o Europos pakraštys surizikingais kaimynais, todėl be konkurencingos elektros, geležinkelių, uosto, medienos ir kitų Lietuvoje turimų resursų kainodaros, aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir prieinamos kapitalo rinkos mes nepakonkuruosime“, – pranešime cituojamas jis. 

REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, pramonės konkurencingumui būtina inovatyvi aplinka, prieinamas kapitalas ir aukštos kvalifikacijos darbo jėga, kurios pritraukimą apsunkina augantis apmokestinimas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius pastebi, kad būtina pereiti prie aukštesnės pridėtinės vertės gamybos ir stiprinti inovacijų diegimą.

Jo teigimu, apdirbamoji pramonė su susijusiais sektoriais generuoja iki 59 proc. šalies BVP, tačiau produktyvumo rodikliai blogėja, o be investicijų į automatizavimą padėtis nesikeis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kalbos apie aukštą pridėtinę vertę turi būti pagrįstos veiksmais – be aiškios ekonominės politikos ir investicijų aplinkos proveržio nepasieksime“, – sako V. Janulevičius.

Ekspertai sutaria – norint išlaikyti pramonės konkurencingumą globalioje rinkoje, būtini ilgalaikiai sprendimai, leidžiantys užtikrinti technologinę pažangą ir efektyvų perėjimą nuo idėjos iki galutinio produkto.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų