Šiuo metu gyventojai, turintys iki 150 tūkst. eurų vertės būstą, NT mokesčio nemoka. Didesnė vertė iki 300 tūkst. eurų apmokestinama 0,5 proc. mokesčio tarifu. Nuo 300 iki 500 tūkst. eurų vertės apmokestinama 1 proc., o didesnė už pusę milijono eurų vertė – 2 proc.
Pagal Vyriausybės patvirtintus pasiūlymus, dabartinės visiems vienodos neapmokestinamos NT vertės neliktų. Tačiau planuojama įvesti atskirą apmokestinimo tvarką pirmajam (pagrindiniam) gyvenamajam būstui ir kitam nekilnojamajam turtui – pavyzdžiui, papildomiems butams, namams, garažams ar sodyboms.
Už būstą, kuriame žmogus deklaruoja gyvenamąją vietą, mokestis būtų skaičiuojamas remiantis savivaldybės nustatytu neapmokestinamuoju dydžiu ir tarifu, kuris galėtų svyruoti nuo 0,1 iki 1 proc. Jei savivaldybė iki nustatyto termino sprendimo nepriimtų, visai būsto vertei būtų automatiškai taikomas minimalus – 0,1 proc. tarifas.
Gyventojams priklausantis nekilnojamasis turtas, kuris nėra jų pagrindinis gyvenamasis būstas, pavyzdžiui, sodo namelis, garažas ar antras butas – būtų apmokestinamas tik tuo atveju, jei jo vertė viršytų 20 tūkst. eurų.
Šiuo atveju būtų taikoma progresinė mokesčių sistema: nuo 20 tūkst. iki 200 tūkst. eurų būtų taikomas 0,1 proc. tarifas, nuo 200 iki 400 tūkst. eurų – 0,2 proc., nuo 400 iki 600 tūkst. eurų – 0,5 proc., o viršijus 600 tūkst. eurų – 1 proc.
Pavyzdžiui, jei žmogus turi sodo namelį, kurio vertė siekia 30 tūkst. eurų, mokestis būtų skaičiuojamas tik nuo vertės dalies, viršijančios 20 tūkst. eurų – šiuo atveju nuo 10 tūkst. eurų, o tai sudarytų 10 eurų per metus.
Beje, be NT mokesčio Lietuvoje taikomas ir žemės mokestis. O kaip nekilnojamasis turtas apmokestinamas Lietuvos kaimynėse Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje?
Estai moka tik už žemę
Panašu, Estijoje 2025 m. nekilnojamojo turto mokesčio sistema išlieka viena paprasčiausių Europoje, nes apmokestinama yra tik žemė (pastatų ar statinių vertė nėra apmokestinama).
Dažniausiai NT mokestis yra mokamas kartą per metus, tačiau kai jo suma viršija 100 eurų, mokestis mokamas dviem dalimis. Pirmoji mokesčio dalis turi būti apmokama kovo 31 d., o antroji dalis – iki spalio 1 d.
Žemės mokesčio tarifai Estijoje svyruoja nuo 0,1 iki 2 proc. mokestinės vertės per metus. Apmokestinamoji vertė nustatoma centralizuotai, o jai taikomi mokesčio tarifai priklauso nuo žemės paskirties:
- Gyvenamosios paskirties, namų valdų žemė: 0,1–1 proc.
- Ūkinės paskirties žemė: 0,1–0,5 proc.
- Kitos paskirties žemė (pvz., komercinė, gamybinė, transporto): 0,1–2 proc.
-
REKLAMA
Siekiant išvengti staigaus žemės mokesčio šuolio po vertės perskaičiavimo, Estijoje galioja apribojimas: mokestis negali augti daugiau nei 50 proc. per metus. Tačiau yra išimtis – jeigu tas 50 proc. padidėjimas sudaro mažiau nei 20 eurų, tuomet mokestis vis tiek didinamas 20 eurų.
Pavyzdžiui, jei perskaičiavus žemės vertę paaiškėja, kad 50 proc. mokesčio padidėjimas sudaro tik 16 eurų, ši riba lengvata netaikoma – mokestis vis tiek išauga iki 20 eurų. Tokiu atveju faktinis mokesčio augimas viršija 50 proc.
Tam tikrais atvejais Estijoje yra taikomos ir kitos lengvatos. Pavyzdžiui, Taline gyventojai atleidžiami nuo žemės mokesčio, jei jų žemės plotas nesiekia 1,5 tūkst. kvadratinių metrų. Tuo metu jei žemė priklauso keliems savininkams, lengvata yra taikoma proporcingai jų turto daliai.
Mokestis Latvijoje – iki 3 proc.
Latvijoje NT mokestis yra taikomas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, turintiems žemės, pastatų ar jų dalių. Mokestis apskaičiuojamas nuo kadastrinės turto vertės, o tarifai gali svyruoti nuo 0,2 iki 3 proc.
Konkrečius tarifų dydžius kiekvienais metais nustato savivaldybės – jos gali pritaikyti mažesnius ar didesnius tarifus priklausomai nuo turto naudojimo paskirties, būklės ir kitų kriterijų.
Jei kažkuri savivaldybė nepaskelbia tarifų iki nurodyto laikotarpio, tuomet taikomas standartinis 1,5 proc. tarifas. Savivaldybės turi teisę padidinti tarifą iki 3 proc. apleistiems, netvarkomiems pastatams.
NT mokesčiu Latvijoje apmokestinami ir įvairūs inžineriniai statiniai – greitkeliai, gatvės, automobilių stovėjimo aikštelės, tiltai, viadukai, tuneliai, įvairūs vamzdynai, ryšių ar elektros linijos.
Gyvenamiesiems namams, jų dalims ir visoms negyvenamųjų pastatų dalims, kurios yra funkciškai naudojamos gyvenimui, bet nėra skirtos verslui ar prekybai, yra taikomas progresinis tarifas.
Tokiu atveju mokesčio dydis priklauso nuo turto kadastrinės vertės. Jei būstas vertinamas iki 56 915 eurų, taikomas 0,2 proc. tarifas. Turto vertei nuo 56 915 iki 106 715 eurų taikomas 0,4 proc. tarifas, o vertei virš 106 715 eurų – 0,6 proc.
Latvijoje iki 3 proc. NT mokestis taikomas nedirbamai žemei, kuri yra tinkama naudoti žemės ūkio veiklai. Jei žemei yra pritaikyti ūkinės veiklos apribojimai dėl reikalavimų neatitikimo, savivaldybės gali pridėti dar 1,5 proc., tad tarifas gali išaugti iki 4,5 proc.
Tiesa, kai kuriais atvejais yra suteikiamos lengvatos. Pavyzdžiui, jei gyvenamosios paskirties NT priklauso įmonei, gali būti taikomas mažesnis tarifas – nuo 0,2 iki 0,6 proc. Tačiau ši lengvata įsigalioja tik tuo atveju, jei būstas išnuomotas, o nuomos sutartis tinkamai įregistruota Latvijos žemės registre.
Lengvatos numatytos ir aplinkai draugiškiems pastatams – 50 proc. NT mokesčio lengvata suteikiama naujai pastatytiems arba visiškai atnaujintiems pastatams, priduotiems nuo 2023 metų, jei jie turi tarptautinius tvarumo sertifikatus ir jų įvertinimas yra ne mažesnis kaip 55 proc.
Dar 2025 m. Latvija planuoja pereiti prie universaliosios vertės, kuri tiksliau atspindės rinkos kainas ir taps pagrindu mokesčių skaičiavimui.
Ji bus apskaičiuota pagal sandorių duomenis nuo 2012 metų pradžios iki 2022 metų vidurio ir neviršys 80 proc. vidutinio nekilnojamojo turto kainų lygio.
Ši vertė taps pagrindu ne tik pagrindiniu įrankiu NT mokesčių skaičiavimui, bet ir bus naudojama kitų mokesčių, finansinių ataskaitų bei apskaitos dokumentų rengimui, ypač padalytos nuosavybės atvejais.
Lenkija taiko nemažai lengvatų
Nuo 2025 m. sausio 1 d. Lenkijoje įsigaliojo nauji nekilnojamojo turto mokesčio tarifai ir taisyklės, kurios paveikė tiek gyventojus, tiek verslo subjektus.
Lenkijoje taikomi NT mokesčio tarifai:
- Gyvenamieji pastatai: 1,19 zloto (0,28 euro) už kv. m.
- Komerciniai pastatai: 34 zlotai (8 eurai) už kv. m.
- Žemė po gyvenamaisiais pastatais: 0,73 zloto (0,17 euro) už kv. m.
- Žemė, naudojama verslo veiklai: 1,38 zloto (0,32 euro) už kv. m.
- Inžineriniai statiniai: 2 proc. nuo jų bruto vertės.
Šie tarifai yra maksimalūs, todėl savivaldybės gali nustatyti ir mažesnius tarifus savo teritorijose. Pavyzdžiui, Opolės mieste gyventojai moka mažesnį NT mokestį nei kituose didmiesčiuose.
Lenkijoje NT mokestis mokamas keturis kartus per metus. Fiziniai asmenys šį mokestį moka keturiomis lygiomis įmokomis: iki kovo 15 d., gegužės 15 d., rugsėjo 15 d. ir lapkričio 15 d.
Jei metinė mokesčio suma neviršija 100 zlotų, visa suma turi būti sumokėta iki pirmosios įmokos termino, t. y., iki kovo 15 d.
Juridiniai asmenys ir organizacijos, neturintys juridinio asmens statuso, moka šį mokestį kas mėnesį, proporcingai mokesčio trukmei.
Lenkijoje taikoma nemažai NT mokesčio lengvatų, priklausomai nuo turto paskirties, savininko statuso ar specifinių aplinkybių.
Pavyzdžiui, pirmasis (pagrindinis) gyvenamasis būstas dažniausiai yra apmokestintas simboliniu tarifu, jei atitinka tam tikras sąlygas (pvz., savininkas deklaravęs gyvenamąją vietą tame būste).
Pensininkai ir žmonės su negalia gali būti atleidžiami nuo NT mokesčio arba jiems taikomos lengvatos, jei jų pajamos neviršija nustatytų ribų.
Kiekviena savivaldybė turi teisę papildomai taikyti vietines lengvatas pagal savo sprendimus – jos gali būti taikomos, pavyzdžiui, daug vaikų auginančioms šeimoms, ar verslams, investuojantiems į vietinę infrastruktūrą ar kuriantiems naujas darbo vietas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
