Tuo metu Europos Komisija apskundė Lietuvą dėl nesilaikymo reikalavimų mažinant taršą. O jei pažeidimai bus nustatyti, esą grėstų didžiulės baudos.
Apie esamą padėtį transporto sektoriuje portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo narys Simonas Gentvilas ir „Vilnius Tech“ profesorius Vidas Žuraulis.
Gerbiamas Vidai, kalbant apie transporto sektorių, ar iš tiesų ta situacija yra nepavydėtina?
V. Žuraulis: Lietuva galbūt šiek tiek išsiskiria savo transporto priemonių gausa ir tuo, kad mūsų automobilių parkas vis dar augantis, vis dar didėjantis, ir ypač nuvažiuojami kilometrai, kas tiesiogiai atspindi, kaip intensyviai apkrauti keliai, kaip išskiriamos taršios dujos.
Per 20 metų nuvažiuojamų kilometrų skaičius Lietuvos keliuose padidėjo apie penkis kartus. Tai rodo, kiek iš tikrųjų ta problema ne tiek gąsdinanti, bet tai, kiek aktuali.
Visi suprantame: kol didžioji dalis automobilių yra varomi iškastiniu kuru, kol tie labai ekologiški automobiliai ateina santykinai lėtai, ta problema išlieka aktuali.
Spręsti priemonių, populiarių priemonių yra daug, bet tikrai efektyvių ir lengvai prieinamų, na, tas raktas labai sunkiai atrandamas.
Dalis vairuotojų vėlgi pasiskirsto į tam tikras dvi stovyklas – vieni sako, kad ekologiškesnės transporto priemonės – tai dyzelinės, o ne benzinu varomos. Kokia jūsų nuomonė ir vertinimas šiuo klausimu?
V. Žuraulis: Labai daug priklauso nuo pačios techninės būklės automobilio ir ar tai yra naujas, ar senas automobilis.
Lietuvos automobilių parko amžius yra 15–16 metų. Jeigu lyginame tokios pat komplektacijos benzininį ir dyzelinį automobilį, pakankamai naują, veikiantį, tvarkingą, su visais veikiančiais filtrais, dyzelinis automobilis kartais gali būti net ir efektyvesnis ir mažiau taršus.
Jis mažiau sunaudoja dyzelino, vadinasi, ir CO2 – šiltnamio efektą sukeliančių dujų – išskiria daug mažiau.
Kita vertus, degimo procesas yra toks, kad išskiriama daugiau kietųjų dalelių, žmogui pavojingų azoto oksidų.
Tam gamintojai įdiegia papildomus filtrus, papildomus neutralizavimo mechanizmus, kad išmetimo kiekiai būtų visgi mažesni. Čia vartotojui atsiranda daugiau aptarnavimo problemų, daugiau išlaidų. Bėgant metams, sukantis tiems kilometrams, detalės dėvisi, jos tampa ne tokios efektyvios, jas reikia keisti.
Deginių neutralizavimo sistemos yra brangios detalės išmetimo sistemoje. Ir daug vairuotojų tiesiog nelinkę jų keisti, nes kartais įmanoma privalomąją techninę apžiūrą praeiti ir be jų arba, kai jos veikia ne taip efektyviai.
Vėlgi atsiranda tokia kolizija tarp siekio išlaikyti, kiek įmanomą geriausią techninę būklę ir efektyviausią automobilį, o galbūt tiesiog transporto priemonę išlaikyti minimaliai, techniškai tvarkingą.
Kodėl Lietuvai nepavyksta atsikratyti taršių, senų transporto priemonių etiketės?
S. Gentvilas: Lietuva šiaip labai stipriai turtėja, tai mes perkame ir naujesnius automobilius ir daugiau elektromobilių, bet turbūt problema yra, kad mes turtingėdami neinvestavome į viešąjį transportą.
Visų pirma, Lietuvoje viešasis transportas, geležinkelių transportas, yra stagnacijoje.
Jeigu Vilniuje, Europos žaliojoje sostinėje, mes matome senuosius „Škoda“ troleibusus, kuriems 30 metų, ir keista, kad dar rieda, tai reikia suprasti, kad pinigai yra skiriami individualiam sprendimui, o ne kolektyviniam sprendimui.
Teisingai, ir iš universiteto žmonės sako: pas mus automobilizacijos lygmuo yra vienas aukščiausių Europoje, pas mus beveik 2 mln. automobilių registruota, tai gaunasi, kad mes, kaip visuomenė, nerandame bendro sprendimo miestuose, apgyvendintose teritorijose, tarpmiestiniuose reisuose ir žmonės, kurie neturėtų turėti automobilio, jie priversti jį turėti, o kadangi automobiliai yra pigūs Lietuvoje, kuras irgi pigus, tai standartai žemi, ir gudravimo pilnas internetas patarimų.
Gaunasi taip, kad žmonės perka žemo standarto automobilį, kad kiekvienas aštuoniolikmetis gali turėti automobilį. Vakarų Europoje, kad studentas, aštuoniolikmetis, griebtų automobilį, ypač gyvendamas mieste, tai nei kultūriškai tai priimtina, nei racionalu, nei prieinama, o pas mus, kadangi viešojo transporto nėra, automobiliai pigūs, standartų mes kaip valstybė nelabai prižiūrime, tai gaunasi taip, kad riedame ant automobilių, kuro galime daugiau įsipilti.
Vis su gerėjančia ekonomika kuro kaina yra ta pati, kaip, pavyzdžiui, per bankų krizę 2008 metais, kai buvo 5 litai už litrą dyzelio, o dabar 5 litus konvertavus – 1,5 euro.
Europa mums ne rodiklis, mes jau esame virš Europos bambos. Čia mums dėl savų žmonių reikia gerinti oro kokybę, ir visuomenės sveikatos specialistai sako, kad oras miestuose yra prastas.
Ar manote, kad naujas taršos mokestis, kaip siūlo Tarptautinė energetikos agentūra, galėtų padėti sumažinti taršą, skirtingai nei dabartinė rinkliava „Regitroje“?
S. Gentvilas: Vienos kulkos nėra, bet praeitą savaitę Vyriausybė priėmė labai gerą sprendimą dėl sunkiojo transporto.
Tai vadinamoji kelių e-tollingo apmokestinimo sistema, kuri pakeis vinjetes, labai dideles subsidijas duoda biodujoms ir elektros sunkiajam transportui.
Kadangi didžiosios emisijos yra vis tiek sunkiajame transporte, pervežime, tai čia yra didelis signalas Lietuvos logistikos įmonėms, kad viskas – nuo kitų metų bus pigiau važinėti ekologišku sunkiuoju transportu.
Tai yra pagirtinas sprendimas. Ir čia yra taršos mokestis už kelius, kuris labai aiškiai duoda prioritetą arba elektra, arba biodujomis varomam sunkiajam transportui.
Dėl privačių transporto priemonių – politikai bijo tiesiog pasakyti, kad privatūs vairuotojai turi turėti taršos mokestį.
Šioje kadencijoje čia su Žemaitaičiu atvirkščiai viskas daroma. Akcizai mažinami, mažataršes zonos miestuose siūloma naikinti.
Aš neturiu vilties, kad šioje kadencijoje kas nors bus padaryta dėl privataus automobilio kažkokio postūmio, pavyzdžiui, dažnesnės techninės apžiūros, ką Europa rekomenduoja.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
