• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kiekvienas vairuotojas žino, kad vanduo degalų bake yra didžiausias variklio priešas. Tačiau naujausia mokslinė apžvalga, publikuota prestižiniame leidinyje „Springer Nature“, priverčia tuo suabejoti. 

GALERIJA (9)

Kiekvienas vairuotojas žino, kad vanduo degalų bake yra didžiausias variklio priešas. Tačiau naujausia mokslinė apžvalga, publikuota prestižiniame leidinyje „Springer Nature“, priverčia tuo suabejoti. 

REKLAMA

Pasirodo, preciziškai kontroliuojamas vandens ir dyzelino mišinys gali tapti raktu, leisiančiu dramatiškai sumažinti senų variklių taršą be brangių modifikacijų.

Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

REKLAMA
REKLAMA

Mokslininkai atkreipia dėmesį į technologiją, kurią jie vadina vandens-dyzelino emulsija (WiDE). Tyrimai rodo, kad šis metodas gali sumažinti azoto oksidų (NOx) ir kietųjų dalelių (suodžių) išmetimą dešimtimis procentų.

REKLAMA

Kaip tai veikia? Salotų padažo principas

Nors koncepcija atrodo paprasta, jai įgyvendinti reikia pažangių cheminių sprendimų. Visi puikiai žinome, kad vanduo ir degalai yra nesuderinami skysčiai – jie tiesiog nesimaišo. Supylus juos į vieną talpą, vanduo greitai nusėstų į dugną, o tai varikliui reikštų pražūtį.

Kad šis mišinys degalų bake išliktų stabilus, mokslininkai pasitelkė sprendimą, kuris puikiai pažįstamas kiekvienam virėjui. Pavyzdžiui, aliejus su actu savaime nesimaišo, tad norint gauti vientisą padažą, būtina įdėti rišamosios medžiagos, pavyzdžiui, garstyčių.

REKLAMA
REKLAMA

Degalų technologijose tą patį darbą atlieka specialūs emulsikliai. Būtent jie suriša vandenį ir dyzeliną į vientisą masę ir neleidžia šiems skysčiams išsisluoksniuoti net keletą mėnesių.

Nors ekologinė nauda atrodo įspūdinga, inžinieriai vis dar sprendžia sudėtingus techninius galvosūkius. Procesai, vykstantys variklio cilindre naudojant tokį mišinį, tampa gerokai sudėtingesni.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tyrimai rodo, kad vandens įmaišymas šiek tiek sušvelnina patį degimo procesą, tačiau turi ir šalutinį poveikį – pailgėja laikas nuo degalų įpurškimo iki jų užsiliepsnojimo.

Be to, mokslininkų nuomonės išsiskiria dėl variklio efektyvumo: vieni pastebi pagerėjimą, kiti įspėja, kad dėl mažesnio mišinio kaloringumo kuro sąnaudos gali šiek tiek išaugti.

REKLAMA

Tačiau kalbant apie taršą, rezultatai vienareikšmiški. Beveik visi atlikti bandymai patvirtina, kad azoto oksidų (NOx) emisija mažėja drastiškai – dažniausiai nuo 30 iki 60 proc., o atskirais atvejais ir daugiau. Kietųjų dalelių (suodžių) kiekis taip pat krenta maždaug perpus.

Tiltas į ateitį sunkiajam transportui

Nors ši technologija turi savų iššūkių (pavyzdžiui, ilgesnis uždegimo vėlavimas ar būtinybė tiksliai suderinti mišinį, kad nepadidėtų anglies monoksido kiekis), ji vertinama kaip perspektyvi pereinamojo laikotarpio priemonė.

REKLAMA

Ekspertai pabrėžia, kad lengviesiems automobiliams tai galbūt nėra aktualiausia naujiena, tačiau sunkiajam transportui, laivybai ar stacionariems generatoriams tai gali būti išsigelbėjimas.

Šie sektoriai dar ilgai naudos dyzelinius variklius, o vandens įmaišymas leistų jiems atitikti griežtėjančias ekologines normas nekeičiant pačių variklių konstrukcijos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų