Mokytojų atlyginimų atspindžiai Lietuvoje – kai vidurkis siekia vos 400 eurų

Niekas nesiginčija, kad mokytojų bei dėstytojų atlyginimai Lietuvoje yra per maži. Tačiau dažnai nuomonės susikerta, ar skelbiamas statistinis vidurkis tikrai atspindi situaciją šalyje. Pažvelgus į atskiras savivaldybes matyti, kad atlyginimai gali skirtis net keliais šimtais eurų.

6

Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad darbo užmokestis bendrame viduriniame ugdyme II šių metų ketvirtį siekė 703,2 Eur neatskaičius mokesčių. Tuo tarpu pažvelgus į „Sodros“ skeliamus duomenis galima matyti, kaip situacija kinta skirtingose savivaldybėse.

Vidurinis ugdymas: pirmauja Tauragė, apačioje – Ignalina

Naujienų portalas tv3.lt panagrinėjo skelbiamus „Sodros“ duomenimis. Jais užfiksuoti rugpjūčio mėnesio atlyginimai pagal ekonomines veiklos rūšis visose Lietuvos savivaldybėse.

Iš skelbiamų skaičių matyti, kad didžiausias atlyginimų vidurkis viduriniame ugdyme fiksuotas Tauragės rajono savivaldybėje – 790,55 Eur neatskaičius mokesčių. Klaipėdoje – 788 Eur, Birštone ir Neringoje –769 Eur, Akmenėje – 727 Eur, Vilniaus mieste – 727 Eur.

Tuo tarpu mažiausias vidurkis nurodomas Ignalinoje – 513 Eur, kiek daugiau Rietave – 526 Eur bei Vilkaviškyje – 531 Eur.

Tiesa, derėtų paminėti, kad netolygumų yra ir pačiuose miestuose, priklausomai nuo mokyklos.

Pagrindinis ugdymas: Alytų ir Anykščius skiria 330 eurų

Dar kitokius mokamų atlyginimų vidurkius galime stebėti pagrindinio ugdymo mokyklose. Pavyzdžiui, Alytuje rugpjūtį užfiksuotas didžiausias vidurkis neatskaičius mokesčių – 737 Eur, Trakų – 731 Eur, Akmenėje – 706 Eur, Vilniuje – 703 Eur.

Mažiausi vidurkiai pagrindinio ugdymo įstaigose fiksuota Anykščiuose – 407 Eur, Visagine – 415 Eur, Kupiškyje – 426 Eur, Šalčininkuose – 429 Eur, Širvintose – 435 Eur.

Atsidarius balandžio ar gegužės mėnesio statistiką galima pamatyti, kad Molėtuose atlyginimai nesiekė nė 400 Eur.

Užfiksuoti atlyginimų vidurkiai visose savivaldybėse – nuotraukų galerijoje.

(6 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Mokytojų atlyginimų viražai Lietuvoje – kai vidurkis siekia vos 400 eurų

Siekia mokytojų apmokėjimo sistemą padaryti socialiai teisingesne

Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas tv3.lt atsako, kad mokytojų atlyginimas priklauso nuo išdirbto stažo, turimos kvalifikacinės kategorijos ir darbo krūvio (kiek jis turi pamokų). Dėl šių priežasčių atlyginimų vidurkiai gali labai svyruoti.

REKLAMA

Be to, skirtumų atsiranda ir dėl esančių netolygumų privačiose ir valstybinėse mokyklose.

„Atlyginimų skirtumus lemia tai, kad privačios mokyklos yra laisvos nusistatyti tvarką, kaip mokytojams yra mokamas atlyginimas bei kiek pinigų tam yra skiriama. Pavyzdžiui, privačios mokyklos gali rinkti mokestį už mokslą ir dalį jo skirti mokytojų atlyginimams ir t.t.

Mokytojų alga priklauso nuo trijų svarbiausių veiksnių: stažo, kategorijos, krūvio. Nuo to, ar mokytojas dirba Vilniuje, ar Prienuose, atlyginimui tai neturi reikšmės“, – komentuoja A. Varanauskas.

Vyriausybės pateiktame 2018 metų biudžeto projekte numatyta 20 mln. eurų skirti perėjimui prie etatinio darbo apmokėjimo modelio.

„Ši suma skiriama papildomai 4 mėnesiams nuo 2018 m. rugsėjo mėn., kuomet naujoji mokytojų darbo apmokėjimo sistema bus pradėta diegti. 2019 m. etatiniam bus numatyta dar daugiau lėšų. Kartu planuojama keisti ir mokymo lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką, atsisakant mokinio krepšelio ir diegiant ugdymo finansavimą klasei. Neformaliojo vaikų švietimo krepšeliui kitais metais planuojama papildomai skirti 4 mln., iš viso bus skirta 11,12 mln. eurų“, – informuojama pranešime spaudai.

A. Varanauskas tikina, kad etatinis mokytojų darbo apmokėjimas padės sureguliuoti mokytojų darbo krūvį bei visą mokytojų apmokėjimo sistemą padaryti socialiai teisingesne ir efektyvesne.

„Lietuvoje šiuo metu daugiau nei 50 proc. mokytojų yra vyresni nei 50 metų amžiaus, tad vyresnio amžiaus mokytojams bus sudarytos patrauklesnės sąlygos pasitraukti iš pedagoginės veiklos. Viena iš tokių priemonių, kuri, beje, yra sutarta ir su profesinėmis sąjungomis – kompensacijos anksčiau pasitraukiantiems į užtarnautą poilsį.

Siekiant geriau subalansuoti darbo krūvius taip pat bus didinamos galimybės mokytojams įgyti papildomą kvalifikaciją, kad mokytojas toje pačioje mokykloje galėtų mokyti kelių dalykų. Reikalavimai mokytojams bus laisvesni ir kalbant apie tos pačios srities dalykų mokymą (pvz., biologija, chemija, fizika)“, – švietimo tinklo efektyvinimą komentuoja jis.

REKLAMA

Profesinės sąjungos pokyčių nesitiki

Naujienų portalui tv3.lt Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas pirmiausia pakomentavo „Sodros“ teikiamus duomenis. Kaip jis sako, jie patys buvo nustebinti, kad pagal vidurkius pirmauja rajonai, o ne Vilnius ar Kaunas, Klaipėda, nes ten mokinių skaičius daug didesnis.

„Mokinio krepšelio metodika yra netobula ir tie bangavimai susidaro kartais natūraliai, sumažėjus mokinių skaičiui. Tai tie svyravimai galimi ir, galbūt, minimoje Tauragėje palikta viena ar dvi mokyklos, tai viskas optimaliai sutampa su vaikų skaičiumi. Kelis metus gali lyderiauti tas miestas. Bet esminio skirtumo nėra. Kaip matome, didieji miestai vis tiek priekyje ir įtaką turi vaikų skaičius.

Manau, kad čia viskas priklauso nuo mokinių skaičiaus ir tinklo santykio. Tose savivaldybėse, kur mažiausiai mokama, mokyklos visgi kaimiško tipo, nelabai turi alternatyvų, arba orientuotos į mažų mokyklų išlaikymą. Tada, kadangi daugiau dirbančių mokytojų ir po mažiau uždirbančių, tie vidurkiai susidaro mažesni“, – sako jis.

A. Navicko teigimu, mokytojai kai kuriuose rajonuose uždirbdami itin mažas algas būna pasitenka emigraciją į užsienį arba keliasi į didesnį miestą.

„Ieško sprendimų kadangi tokio valstybinio požiūrio ar sprendimo nėra“, – tikina jis.

Pasak pašnekovo, biudžete numatyti pakeitimai problemų neišspręs.

„Tas perėjimas prie etatinio apmokėjimo kol kas labai miglotas, nes Švietimo ir mokslo ministerija nepasako nei kaip, nei kokiais etapais jis pasireikš. Šiai dienai, ką jaučiame, kad gali sumažinti įkainį ir bus noras įteisinti visus mokytojo darbus be papildomo finansavimo. Tai gali dar pabloginti situaciją.

Pavyzdžiui, dabar kai mokytojas turi valandinį darbą, tai turi bent galimybę po darbo kažkur kitur dirbti. O jei įvedamas etatinis ir mokytojas privalės su vaikais dirbti ir po pamokų, bet dėl to atlyginiams nedidės, tai reiks pasirinkti – ar dirbti už mažą atlyginimą, ar emigruoti, ar keisti darbo pobūdį“, – svarsto jis.

REKLAMA

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas siūlo, kad būtų didinami pamokų įkainiai, nes įvedus eurą ženkliai pakilo kainos, bet atlyginimai nedidėja.


Rašyti komentarą...
E
Eklektik
2017-10-15 14:08:12
Pranešti apie netinkamą komentarą
Bet uztai karo zudymui pasirengta puikiai - simtai milijonu kad prisipirkti perpususiu persenusiu karo zaisliuku. ( kuriuos po 4 metu ismes i savartyna) ir taip turi buti.. Tegyvuoja amerikos paranoja.
Atsakyti
0

K
Kosta
2017-10-15 15:00:28
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kai mokytojai dirbs pilnas darbo dienas ir pilnas darbo valandas algas gaus daugiau virš 1000 eurų o dabar savaitei dirba 11 val ir alga 400 [pvz-istorijos mokytojas].Tad tik to reikia..
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų