Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota

Lietuvos bankas siūlo įvesti visuotinį nekilnojamo turto (NT) mokestį. Vieno būsto savininkams jis siektų nuo keliasdešimties iki kelių eurų per metus. Turintiems daugiau NT – mokestis būtų didesnis. Specialistai pritaria mokesčiui ir teigia, kad jis atvėsintų šiuo metu įkaitusią būsto rinką. Tačiau jų nuomone, valdžia neskubės apmokestinti žmonių.

Lietuvos bankas siūlo įvesti visuotinį nekilnojamo turto (NT) mokestį. Vieno būsto savininkams jis siektų nuo keliasdešimties iki kelių eurų per metus. Turintiems daugiau NT – mokestis būtų didesnis. Specialistai pritaria mokesčiui ir teigia, kad jis atvėsintų šiuo metu įkaitusią būsto rinką. Tačiau jų nuomone, valdžia neskubės apmokestinti žmonių.

Lietuvos bankas (LB) teigia, kad Finansų ministerijai yra pateikęs siūlymus, kad NT mokestis turėtų būti taikomas visam be išimčių NT, nustatant minimalios neapmokestinamos turto vertės kartelę, kad nenukentėtų socialiai pažeidžiamiausi gyventojai.

Miestuose mokestis didesnis, reginiuose – mažesnis

Anot LB, šis mokestis turėtų būti progresinis, t. y. pradinis tarifas turėtų būti labai mažas, pavyzdžiui, 0,1 proc. turto vertės ir didėti, jei valdomas didelės vertės ar prabangus NT. Tai reikštų, kad didžiajai daliai gyventojų toks mokestis sudarytų keliasdešimt eurų per metus, o regionuose, kur būsto vertė mažesnė, jis būtų labiau simbolinis arba būstas būtų ir visiškai neapmokestinamas.

REKLAMA
REKLAMA

„O už kelių šimtų tūkstančių eurų ar prabangų milijoninės vertės NT reikėtų susimokėti gerokai reikšmingesnes sumas – tai jau būtų šimtai ar net tūkstančiai eurų. Toks mokestis leistų reikšmingai papildyti savivaldybių biudžetus, o gautos lėšos būtų skiriamos miestams ir miesteliams tvarkyti, jų infrastruktūrai palaikyti ir plėtoti“, – komentavo LB.

Finansų ministerija teigė, kad artimiausiu metu pristatys NT mokesčio siūlymus visuomenei.

„Įvertinome tarptautinių organizacijų rekomendacijas (Europos Komisijos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF)), kad mažiausiai ekonomikai žalingi yra turto mokesčiai.

Laikomės savivaldybių savarankiškumo stiprinimo tikslo, todėl matome prasmę nukreipti NT mokesčių pajamas į savivaldybių biudžetus, kurie galėtų būti panaudoti regionų infrastruktūros stiprinimui.

Planuojami pasiūlymai nebus skuboti, jie galėtų įsigalioji nuo 2023 m., paliekant laiko diskusijoms“, – pažymėjo Finansų ministerija.

Portalas tv3.lt Registrų centro tinklapyje patikrino būstų, esančių Vilniuje, Palangoje ir Visagine mokestinę vertę ir suskaičiavo, kokio dydžio mokestį mokėtų jų savininkai. Mokestinė būsto vertė t. y. vertė nuo kurios skaičiuojami NT mokesčiai. Mokestinė vertė ir būsto pardavimo kaina skiriasi, ši paprastai būna didesnė ir ją lemia rinkos pasiūla ir paklausa.

REKLAMA
REKLAMA

Pavyzdžiui, 2 kambarių, 40 kvadratinių metrų ploto buto Vilniuje, Naujamiestyje mokestinė vertė siekia 63,3 tūkst. eurų, 0,1 proc. nuo šios sumos siekia 63,3 euro. Tokio dydžio mokestį kasmet sumokėtų šio buto savininkas.

Panašaus buto esančio Palangoje mokestinė vertė siekia 25,7 tūkst. eurų, tad jo NT mokestis būtų 25,7 euro.

O Visagino mieste mokestis būtų dar mažesnis. Čia vieno būto mokestinė vertė siekia 6870 eurų, tad jo NT mokestis – 6,87 eurai.

Kaip apskaičiuojama NT mokestinė vertė?

Turto registrų tvarkymo tarnybos Turto vertinimo valstybės reikmės skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė teigė, kad Registrų centras kiekvienais metais, atlikdamas visos šalies NT masinį vertinimą, perskaičiuoja žemės sklypų ir statinių vidutines rinkos vertes.

„Šios vertės ne rečiau kaip kas penkerius metus prilyginamos mokestinėms vertėms. Statiniams mokestinės vertės paskutinį kartą nustatytos nuo 2021 m. sausio 1 dienos, žemės sklypams – nuo 2018 m. sausio 1 dienos.

REKLAMA
REKLAMA

Masinio vertinimo metodika leidžia per santykinai trumpą laiką, vienodais principais ir nedideliais kaštais įvertinti didelį nekilnojamojo turto objektų kiekį“, – pažymėjo specialistė.

Anot jos, vertinant NT masiniu būdu yra vadovaujamasi tais pačiais kriterijais ir teisės aktais kaip ir individualiame NT vertinime, t. y. turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, Europos ir Tarptautiniais vertinimo standartais.

„Abiejuose vertinimo būduose yra naudojami tie patys pagrindiniai trys vertinimo metodai (lyginamasis, pajamų ir kaštų), vertė nustatoma konkrečiai vertinimo datai, atliekama rinkos ir duomenų analizės, vietos įvertinimas, reikšmingų kintamųjų nustatymas,.<...>, vertės nustatymas.

Pagrindiniai vertinimo būdų skirtumai yra tokie, kad masinio vertinimo metu vertinami visi atitinkamos paskirties turto vienetai tam tikroje teritorijoje, kai individualaus vertinimo metu vertinamas atskiras turto objektas. Masinio vertinimo metu dirba grupė specialistų taikydami standartizuotas procedūras, o individualaus vertinimo metu paprastai darbus atlieka vienas vertintojas. Masinio vertinimo metu parengiama bendra ataskaita, individualaus vertinimo metu parengiama ataskaita tik vertinamam objektui“, – komentavo L. Kanišauskienė.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak jos, rinkos požiūriu vertinant nekilnojamąjį turtą, vertę lemia daug kokybinių ir kiekybinių rodiklių, kaip paskirtis, plotas, statybos metai, sienų medžiaga, komunikacijos, ir pan., tačiau didžiausią įtaką jos vertingumui daro vieta.

„Pavyzdžiui, pastačius tokį pat gyvenamąjį pastatą Vilniuje ar kaimo vietovėje, jų vertės kardinaliai skirsis, nes NT kainas reguliuoja pasiūlos ir paklausos faktoriai.

Šiemet Registrų centras įvertino daugiau kaip 6,6 mln. NT objektų (žemės sklypų ir statinių), bendra visų jų vidutinė rinkos vertė viršija 118 mlrd. eurų“, – teigė L. Kanišauskienė.

Mokestis subalansuotų NT rinką

NT ekspertas, įmonės „Real data“ atstovas Arnoldas Antanavičius teigė, kad rinką būtina atvėsinti ir vienas būdų galėtų būti NT mokestis.

„Atsiranda vis daugiau neracionalių pirkėjų veiksmų. Žmonės, manydami, kad būsto kainos tik augs, prisiima didesnes rizikas. Daugiau skolinasi ir perka daugiau turto. Todėl labai sparčiai kyla kainos.

REKLAMA
REKLAMA

Tad NT mokestis veiktų kaip rinką vėsinantis veiksnys. Jis būtų aktualus tiems žmonėms, kurie turi daugiau turto. Tad jei mokestis augs priklausomai nuo sukaupto turto vertės, žmonės susimąstys prieš pirkdami“, – komentavo A. Antanavičius.

Anot jo, dabar vyrauja požiūris, kad NT yra gera investicija, nes niekas nekainuoja, o pajamos generuojamos nieko nedarant.

„NT mokestis sudarys papildomų išlaidų. Todėl dalis NT pirkėjų galbūt nuspręs, kad užtenka jau turimo turto ir daugiau nebepirks, dairysis, kur kitur išleisti turimus pinigus.

Žinoma, dabar siūlomas 0,1 proc. mokesčio tarifas nėra toks didelis, kad koreguotų NT pirkėjų planus. Tačiau galima pradėti nuo šio dydžio, o rinkai ir toliau kaistant, mokestį vis didinti. Reikėtų nuosekliai, po truputį jį didinti“, – siūlė NT ekspertas.

Mokestis reikalingas, bet bus priimtas dar negreitai

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pastebėjo, kad NT mokestis nėra kažkoks naujas dalykas.

„Jau ir seniau buvo siūloma įvesti visuotinį NT mokestį. Praeitos kadencijos politikai taip pat svarstė apie NT mokesčio įvedimą, tačiau šis siūlymas buvo atmestas.

REKLAMA
REKLAMA

Dabar irgi gali pritrūkti susitelkimo ir politinės valios jį priimti. Tad klausimas, ar kitais metais mokestis bus priimtas“, – sakė T. Povilauskas.

Anot jo, politikai nenori gyventojams vienu metu sumesti visų mokesčių.

„Šiuo metu prioritetas – taršos mokesčiai. Svarstoma apmokestinti automobilius. Tad vargu ar Vyriausybė ryšis po automobilių apmokestinimo įvesti ir NT mokestį.

Manau, kad kol kas šis mokestis nebus įvedamas. Diskusijos turi vykti. Ir Lietuvos banko siūlymai yra tinkami. Tačiau reikėtų apsvarstyti visokius variantus. Gal reikėtų neapmokestinti pirmojo būsto, bet antrą, trečią ir paskesnius“, – siūlė T. Povilauskas.

Pasak jo, NT mokestis padėtų įgyvendinti du tikslus.

„Į biudžetą būtų surenkama daugiau pinigų. Taip pat mokestis atvėsintų augančią NT rinką. Todėl gal net geriau būtų įvesti ne visuotinį NT mokestį, bet apmokestinti antrąjį ir paskesnius būstus. O pirmasis būstas būtų neapmokestinamas arba apmokestinamas minimaliai.

Kitų šalių praktika rodo, kad NT mokestis namų ūkiui turėtų siekti iki 100 eurų. Tad panašiai turėtų mokėti ir lietuviai. 0,1 proc. neapkrautų gyventojų daugiau nei leidžia jų perkamoji galia“, – pastebėjo T. Povilauskas.

REKLAMA
REKLAMA

Mokestis didins savivaldybių savarankiškumą

Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius sakė, kad palaiko siūlymą įvesti NT mokestį.

„Sunku daugiau jį komentuoti, nes nėra žinoma kam jis bus taikomas, kokios gyventojų grupės bus nuo jo atleidžiamos.

Tačiau siūloma teisinga kryptis, kad tai turėtų būti savivaldybių mokestis, surinkti pinigai turi atsidurti jų biudžetuose. Ir pačios savivaldybės turi teisę inicijuoti NT mokesčio dydį. Tikėtina, kad jos to mokesčio labai didelio nenustatys ir neapribos žmonėms galimybių turėti ir valdyti NT. Tačiau skatins juos prisidėti prie miesto infrastruktūros vystymo“, – sakė LNTPA prezidentas.

Anot jo, reikia didinti savivaldybių savarankiškumą.

„Panaši priemonė naudojama visame pasaulyje. Daugelis valstybių turi NT mokestį.

Ir trumpuoju laikotarpiu manau, kad rinkai šis mokestis jokio poveikio nedarys. Tikėtina, kad mokestis bus įvedamas palaipsniui su mažu tarifu ir išimtimis, pažeidžiamoms socialinėms grupėms“, – sakė M. Statulevičius.

REKLAMA
REKLAMA

NT rinka fiksuoja rekordus

„Registrų centras“ skelbia, kad NT sandorių rinka šiais metais išlieka aktyvi ir artėja prie rekordinio rezultato, pagerindama prieš dvejus metus fiksuotą iki tol didžiausią metinį įregistruotų žemės sklypų, namų, butų ir kitų NT objektų skaičių.

Per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje iš viso jau įregistruota 134,3 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių. Tai yra 28 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-spalį, kai buvo įregistruota 104,8 tūkst. NT sandorių. Palyginti su analogišku 2019 metų laikotarpiu, kai buvo fiksuota apie 106,5 tūkst. NT sandorių, šių metų rezultatas taip pat yra ketvirtadaliu didesnis.

Vien tik per šių metų spalio mėnesį įregistruota 14,1 tūkst. NT sandorių – 3 proc. mažiau nei praėjusių metų spalį, bet 2,5 proc. daugiau nei šių metų rugsėjo mėnesį.

„Šie metai kiekvieną mėnesį išsiskiria palyginti gausiu įregistruotų NT sandorių skaičiumi. Atskirų NT objektų kategorijų – žemės sklypų, butų ar gyvenamųjų namų – mėnesio vidurkiai yra maždaug ketvirtadaliu didesni nei pastaruosius dvejus metus stebėti skaičiai. Likę paskutiniai du šių metų mėnesiai jau greičiausiai nepateiks jokių netikėtumų, tad besibaigiant metams galėsime teigti – 2021-ieji NT sandorių rinkoje buvo rekordiniai“, – teigė Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.

REKLAMA
REKLAMA

Butų rinkoje aktyvūs didmiesčiai ir kurortai

Šiemet visoje šalyje įregistruota 32,8 tūkst. butų pardavimų – 22,5 proc. daugiau nei per dešimt 2020 metų mėnesių, kai įregistruota 26,7 tūkst. butų pardavimų (2019 m. sausį-spalį – 29,6 tūkst.). Vien tik per šių metų spalį įregistruota 3,5 tūkst. butų pirkimo-pardavimo sandorių, arba 5 proc. mažiau nei praėjusių metų spalį, bet 9 proc. daugiau nei šių metų rugsėjį.

Vilniuje šiais metais įregistruota daugiau kaip 11,4 tūkst. butų sandorių, arba 21,5 proc. daugiau nei atitinkamą laikotarpį pernai (2019 m. sausį-spalį – 9,8 tūkst.), Kaune – 4,6 tūkst., arba 15 proc. daugiau (2019 m. – 4,2 tūkst.), Klaipėdoje – 3 tūkst., arba 39 proc. daugiau (2019 m. – 2,7 tūkst.).

Be trijų didžiausių šalies miestų pagal butų sandorių skaičiaus augimą šiemet taip pat išsiskyrė Akmenės rajono (metinis augimas – 36 proc.), Anykščių rajono (44 proc.), Druskininkų (28 proc.), Jonavos rajono (35 proc.), Kėdainių rajono (39 proc.) ir Palangos (21 proc.) savivaldybės.

REKLAMA
REKLAMA

Šiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota 13,4 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 29 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-spalį, kai įregistruota daugiau kaip 10,4 tūkst. individualių namų sandorių

(2019 m. sausį-spalį – 10 tūkst.). Tik per šių metų spalį pasikeitė 1,4 tūkst. gyvenamųjų namų savininkų, arba 2,5 proc. daugiau nei per 2020 metų spalį, bet 3,5 proc. mažiau nei per šių metų rugsėjį.

Pagal metinį gyvenamųjų namų sandorių skaičiaus augimą šiemet išsiskyrė Akmenės (metinis augimas – 60 proc.), Jurbarko rajono (41 proc.), Kėdainių rajono (43 proc.), Klaipėdos miesto (92 proc.), Kretingos rajono (41 proc.), Lazdijų rajono (41 proc.), Šalčininkų rajono (49 proc.) ir Vilkaviškio rajono (41 proc.) savivaldybės.

Visoje šalyje šiemet taip pat įregistruota beveik 68 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų. Tai yra 36 proc. daugiau nei per analogišką praėjusių metų laikotarpį, kai įregistruota 51,8 tūkst. sandorių (2019 m. sausį-spalį– 51,1 tūkst.). Vien tik per spalį įregistruota 6,8 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba 5 proc. mažiau nei 2020 metų spalio mėnesį ir 1 proc. mažiau nei šių metų spalį.

Gairės:

Rašyti komentarą...
Z
Z
2021-11-25 07:26:57
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ateina laikas, bėgti iš Lt. Tegul lieka, migrantai ir vergai
Atsakyti
-6

R
Ricka
2021-11-25 07:25:44
Pranešti apie netinkamą komentarą
Orą dar reikia apmokestinti
Atsakyti
-1

B
Bronius
2021-11-25 07:30:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
O virvę pasikarti nepardavinės?
Atsakyti
-5

SKAITYTI KOMENTARUS (137)
Z Z 2021-11-25 07:26:57
Ateina laikas, bėgti iš Lt. Tegul lieka, migrantai ir vergai
Atsakyti
-6
R Ricka 2021-11-25 07:25:44
Orą dar reikia apmokestinti
Atsakyti
-1
B Bronius 2021-11-25 07:30:50
O virvę pasikarti nepardavinės?
Atsakyti
-5
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
toliau skaitykite
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų