Mauricas: Palangoje butai brangesni nei pietų Europos kurortuose – kuo visa tai baigsis?

Įsisiūbavus pandemijai ir paplitus nuotoliniam darbui, Lietuvoje itin suaktyvėjo nekilnojamojo turto rinka. Itin daug susidomėjimo sulaukė butai kurortiniuose miestuose. Ne išimtis ir Palanga, kur butų kaina išaugo net trečdaliu.

Tačiau ar tokios tendencijos yra tvarios? Socialinio tinklo asmeninėje paskyroje to klausia „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Jis atkreipia dėmesį, kad nuo praėjusių metų pradžios butų kainos pajūrio kurorte išaugo 33 proc. ir dabar jau viršija kainas Vilniuje.

Vasaros mažiau, o kaina – kaip prie Viduržemio jūros

Viena vertus, tokias tendencijas galima laikyti bent iš dalies netvariomis, svarsto ekonomistas.

„Pandemijos metu sumenkusios galimybės keliauti į užsienio šalis padidino būsto paklausą Lietuvos kurortuose: Neringoje butų kainos taip pat išaugo trečdaliu, o Birštone – kone 50 proc. 

Ypač didelio pirkėjų dėmesio sulaukė didžiausias Lietuvos kurortas – Palanga, kuriame butų kainos išaugo kone iki 2500 eurų už kv. metrą“, – komentavo Ž. Mauricas.

Anot jo, tai yra nemažai, palyginti su Pietų Europos šalyse esančiais kurortiniais miestais:

„Pavyzdžiui, Graikijos Kretos ar Rodo salų miestuose kainos svyruoja apie 1500–2000 eurų, Pietų Italijos miestuose – 2000–2500 eurų, Ispanijos (Alikantė, Malaga) miestuose – 2000 – 2500 eurų, Kanarų salose – apie 2000 eurų, Bulgarijoje – 1000–1500, Ukrainoje ir Gruzijoje – 500–1000 eurų.“

Taigi, pasak ekonomisto, vėl atsivėrus galimybėms keliauti į užsienį Palanga gali prarasti dalį savo patrauklumo, ypač, turint omenyje, trumpesnį ir vėsesnį turizmo sezoną. Tiesa, Latvijos Jūrmaloje ar Lenkijos Sopote kainos yra panašios kaip ir Palangoje ir siekia maždaug 2500 eurų už kv. metrą.

Žmonės nenorės gyventi didmiesčiuose

Kita vertus, tokios butų Palangoje brangimo tendencijos gali būti laikomos ir tvariomis.

REKLAMA

„Tai gali būti ir ilgalaikės tendencijos pradžia, kad skaitmeninės ekonomikos amžiuje populiarėjantis darbas iš namų bei nuotolinė prekyba didins būsto paklausą mažesniuose, bet gerą gyvenimo kokybę siūlančiuose, miestuose.

XXI a. miestai bus ne brutaliai užtankinti milijoniniai megapoliai, o vidutinio dydžio miestai, kuriuose daugiausiai per 15 minučių pėstute, paspirtuku, dviračiu ar kita transporto priemone bus lengvai pasiekiama laisvalaikio, sporto, sveikatos apsaugos ir švietimo infrastruktūra bei žaliosios bei poilsio erdvės (pvz., jūra)“ – svarstė Ž. Mauricas.

Jo teigimu, net ir pasibaigus pandemijai, kainos nebūtinai kris. Ypač jei būstas yra pritaikytas ne trumpalaikei nuomai, o ilgalaikiam gyvenimui, nes būsto paklausą toliau didins asmenys, kurie kelsis gyventi į Palangą (ar kitus gerą gyvenimo kokybę galinčius pasiūlyti miestus).

„Įdomu tai, kad per pastaruosius trejus metus Palangos gyventojų skaičius išaugo net 6,8 proc., o Palanga yra sparčiausiai augantis miestas Lietuvoje. Palyginimui, Vilniaus gyventojų skaičius per trejus metus išaugo 4,2 proc., Kauno – 1,7 proc., Klaipėdos – 0,1 proc., o Šiaulių – 1,3 proc.“ – pastebėjo ekonomistas.

Jis patikslino, kad butų kainų augimą skaičiuoja ne pagal faktinius sandorių duomenis, o pagal kainas skelbimuose.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų