Su naujienų portalu tv3.lt V. Lobačiuvienė kalbėjosi ne tik apie daug aistrų visuomenėje keliantį Helovino šventimą, bet ir papasakojo apie krikščioniškas šventes – artėjančią Visų šventųjų dieną ir Vėlines.
Įspėja, ko šiukštu nedaryti per Heloviną
Kaip pasakojo vyriausioji Lietuvos ragana, kalbant apie Heloviną visų pirma svarbu suprasti tikrąją jo kilmę. Ir būtent čia, pasak jos, daugelis žmonių klysta – neretai manoma, kad Helovinas yra amerikietiškas išradimas. Tačiau, pasak V. Lobačiuvienės, iš tiesų tai – pagoniška tradicija.
„Helovino šaknys siekia senovės keltų šventę Samhain. Ji buvo minima spalio 31-ąją ir žymėjo metų virsmą – kai pasibaigus derliaus laikui, prasidėdavo tamsioji metų pusė, žiema. Tuomet bendruomenė susirinkdavo, degindavo laužus ir kviesdavo vėles, kad šios trumpam pabūtų kartu. Todėl sakyti, kad ši šventė yra atėjusi iš Amerikos, nėra teisinga. Į Ameriką ją atnešė ten emigravę keltų palikuonys. O ten ji buvo sukomercinta ir stipriai suklestėjo“, – apie Helovino kilmę pasakojo V. Lobačiuvienė.
Visuomenėje netrūksta žmonių, griežtai pasisakančių prieš Heloviną – esą ši šventė susijusi su Šėtono garbinimu ar satanizmu. Tačiau vyriausioji Lietuvos ragana į tai žvelgia kur kas ramiau. V. Lobačiuvienės teigimu, pasipuošti namus ar šia proga susiburti su draugais ir pasilinksminti nėra nieko blogo – tol, kol tai daroma su pagarba ir be pasityčiojimo iš mirties.
„Pagal senąsias pagoniškas tradicijas, spalio 31-osios šventės esmė buvo atbaidyti piktąsias jėgas. Tad jei ir šiandien žmonės tai daro su tokia intencija, nematau nieko blogo – puoškite namus ir švęskite. Aš visada sakau: įsivaizduokite, kad atbaidote ne tik išorines, bet ir vidines piktąsias jėgas – atsikratote tinginystės, pykčio, pavydo, agresijos.
Tačiau jokiu būdu nesišaipykite, neerzinkite, nešaukite mirties. Mirtis visada yra šalia, todėl su ja žaisti negalima. Jei to nėra, tuomet buvimas bendrame rate, šėliojimas ar linksmybės nieko blogo nedaro“, – teigė V. Lobačiuvienė.
Siūlo prisiminti 1 seną tradiciją
Vyriausioji Lietuvos ragana pasakojo, kad mūsų kraštuose pagoniška rudens pabaigos šventė laikui bėgant buvo pamiršta – jos vietą užėmė krikščioniškos Visų Šventųjų ir Vėlinių dienos.
„Bažnyčia, norėdama pakeisti pagoniškas tradicijas, lapkričio 1-ąją paskelbė Visų Šventųjų diena. Tai – šventė tiems, kurie buvo paskelbti šventaisiais. Pirmiausia – išėjusių vienuolių pagerbimas arba tų, kurie padarė gerus darbus ir kuriuos galima laikyti šventaisiais, net jei jie oficialiai tokiais nebuvo paskelbti“, – aiškino pašnekovė.
Kai krikščionybė atėjo į Lietuvą, čia jau egzistavo Ilgės – vietinė mirusiųjų pagerbimo šventė, vėliau tapusi Vėlinėmis.
„Ilgės buvo mirusiųjų paminėjimo diena – bendruomenės ir giminaičių susibūrimo metas, kai ant artimųjų kapų paliekama vaišių. Vėliau tai tapo labiau bažnyčios lankymo, mišių ir maldos už giminę diena“, – teigė vyriausioji Lietuvos ragana.
Anot V. Lobačiuvienės, laikotarpis po Visų Šventųjų dienos turi ypatingą reikšmę – kai kuriose krikščioniškose tradicijose pirmoji lapkričio savaitė laikoma laiku, skirtu maldoms už mirusiuosius. Vyriausioji Lietuvos ragana sako, kad šis metas gali būti svarbus ne tik religine, bet ir dvasine prasme – atleidimo, paleidimo ir susitaikymo laikotarpis.
„Pasiūlyčiau žmonėms prisiminti šią seną kaip pasaulis tradiciją. Lapkričio 1–8 dienos yra labai palankus metas ne tik susitaikyti su išėjusiais, bet ir atsikratyti prisirišimo prie gyvųjų, ypač jei šeimoje yra nesantaikos, toksiškų santykių ar senų nuoskaudų.
Kartais žmonės sako, kad jie esą prakeikti – taip iš tikrųjų gali būti, jei iš kartos į kartą šeimoje kartojasi nepasidalijimas turtais, savižudybės ar polinkis į priklausomybes. Šis laikotarpis labai tinkamas tokių dalykų paleidimui. Reikia nueiti į bažnyčią, uždegti šešias ar aštuonias žvakes, aplankyti protėvių kapus. Tai tikrai padės“, – dalijosi V. Lobačiuvienė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
