Pastaraisiais metais įspūdingais tempais augusi Lietuvos draudimo rinka, dėl šalį pasiekusios ekonominės krizės yra priversta traukti stabdžius.
Apie rinkos raidą, problemas ir perspektyvas MarketNews.lt kalbina draudimo priežiūros komisijos (DPK) pirmininką Mindaugą Šalčių.
Draudimo priežiūros komisijos platinamoje rinkos apžvalgoje 2007 m. džiaugtasi sėkmingiausiais metais Lietuvos draudimo verslui. Pasirašytos įmokos peržengė 2 mlrd. litų ribą. Draudikų pelnas siekė 130 mln. litų pelno, kapitalo grąža – daugiau nei 20 proc. Vis dėlto dar tuomet pastebėta, kad ekonomikos augimas lėtėja, bei kad tai atitinkamai atsilieps ir draudimo verslui.
2008 m. rinkos apžvalga pasirodys tik š.m. kovo pradžioje. Pasak p. Šalčiaus, „jau dabar aišku, kad rezultatai bus kuklesni nei 2007m. Per 11 mėnesių rinkoje pasirašyta 1,9 proc. mažiau draudimo įmokų nei pernai per tą patį laikotarpį, ypač ženklus pasirašomų įmokų sumažėjimas stebimas gyvybės draudimo sektoriuje (-31 proc.), sumažėjo augimo tempai ir ne gyvybės draudimo rinkoje.“
„2009 metai bus sunkūs visam šalies ūkiui, vadinasi ir Lietuvos draudimo rinkai. Praeitų metų rugsėjo pradžioje preliminariai prognozavome, kad 2009 m. rinka nors ir simboliškai, bet augs. Deja, šiuo metu tenka pripažinti, kad buvom perdėm optimistiškai nusiteikę. Galutinių skaičiavimų dar neturime. Kaip ir kiekvienais metais, oficialiai savo prognozes paskelbsime sausio pabaigoje. Suprantama, draudimo rinkos augimo 2009 m. nesitikime, greičiau atvirkščiai.” – šių metų rinkos perspektyvas komentuoja p. Šalčius.
Kaip minėta, 2008 m. labiausiai susitraukė gyvybės draudimo sektorius. Čia dominuoja investicinis gyvybės draudimas. 2007 m. pasirašytų įmokų suma padvigubėjo, o 2008-ais m. per 10 mėnesių – sumažėjo trečdaliu. DPK pirmininkas šį sumažėjimą sieja su išaugusiomis rizikomis kapitalo rinkose: „Investicinis gyvybės draudimas (kitaip dar jis vadinamas – „gyvybės draudimas, kai investavimo rizika tenka draudėjui“) ypač patrauklus tada, kai akcijų rinkose viskas gerai. O finansinės krizės atveju visi investiciniai produktai praranda patrauklumą ir populiarumą, investicinis gyvybės draudimas – ne išimtis.“
Nepaisant to, p. Šalčius gyvybės draudimo raidos perspektyvas vertina palankiai. „Reiktų nepamiršti, kad egzistuoja ne vien investicinis gyvybės draudimas. Mano supratimu, gyvybės draudimas visų pirma suteikia galimybę gauti finansinę paramą atsitikus nenumatytiems gyvenimo atvejams, susijusiems su žmogaus gyvybe ir sveikata, taip pat suteikia galimybę taupyti lėšas. O investicinis gyvybės draudimas dar ir suteikia galimybę užsidirbti iš investicijų.“
„Investicinis gyvybės draudimas per kelis pastaruosius metus tapo populiariausia gyvybės draudimo rūšimi, nes tiek draudimo įmonės siūlydamos šį produktą, tiek ir patys draudėjai labiausiais akcentavo galimybę užsidirbti iš investicijų. Tikiuosi, kad vertybinių popierių kainų nuosmukis, padės mums visiems prisiminti pradinę gyvybės draudimo paskirtį. Manau, kad ateityje neišvengiamai pasikeis gyvybės draudimo rinkos struktūra (siūlomų produktų prasme), tradicinis gyvybės draudimas bus populiaresnis nei dabar.“
Gyvybės draudimo įmonių investicijų vertė per pastaruosius metus ženkliai išaugo ir 2007-ais m. siekė apie 1,7 milijardų litų. Iš investinio portfelių struktūros matosi, kad šis priaugis susijęs su sparčiai padidėjusia KIS (kolektyvinio investavimo subjektų) dalimi.
Tačiau 2008 m. KIS buvo bene sunkiausi metai: ženkliai smukusi valdomo turto vertė sumažino ir paklausą tarp dalyvių. DPK pirmininko nuomone, tokie posūkiai KIS rinkoje neigiamai paveikia investicinio gyvybės draudimo paklausą. Tradicinis draudimas neturėtų dėl to nukentėti: „į KIS daugiausiai investuojamos draudėjų, apsidraudusių investiciniu gyvybės draudimu ir pasirinkusių šią investicijų kryptį lėšos. Pačių draudimo įmonių investicijos yra pakankamai konservatyvios. Kaip taisyklė, tai yra vyriausybių vertybiniai popieriai, bankų indėliai ir t.t.“
Nepaisiant to, jog draudimo verslo vystymasis lėtėja, p. Šalčius yra įsitikinęs, kad ilgainės rinkos perspektyvos – geros: „Labai smarkiai atsiliekame pagal draudimo skvarbos rodiklius nuo labiau išsivysčiusių Europos šalių (mažiausiai 4 kartus). Todėl mūsų draudimo rinka (tame tarpe ir gyvybės draudimas) turi milžinišką potencialą vystytis. Klausimas tik, kaip sparčiai vystysimės. Jei nebūtų sutrukdžiusi finansų krizė, vystytumėmės pakankamai sparčiai. Dabar viskas priklausys nuo aplinkybių, nebūtinai nuo mūsų priklausančių... “
Dar viena problema, netiesiogiai kamuojanti draudimo rinką, yra draudėjų finansinis neišprusimas. Dar 2007 m. apžvalgoje DPK draudikus skatino skirti didesnį dėmesį komunikavimui su esamais klientais. „Tai nėra tik Lietuvos problema, ši problema aktuali visam pasauliui. Lietuvos specifika, gal tik ta, kad ne taip senai pradėjom gyventi rinkos ekonomikos sąlygomis, todėl ne visada aiškiai suvokiame, kad priimdami sprendimus, kaip elgtis su savo pinigais, visų pirma, mes patys ir esame atsakingi už sprendimų pasėkmes, o ne pavyzdžiui valstybė.“
Pasak p. Šalčiaus, nors ir yra įstatymų, reglamentuojančių informacijos teikimą klientams, tačiau joks įstatymas neprivers draudėjų gilintis į šią informaciją, pasirašant draudimo sutartį. „Todėl labai svarbu visu pirma skatinti žmones prieš sudarant draudimo sutartį susipažinti su vienos ar kitos draudimo rūšies niuansais.“
