Visgi dalis parlamentarų į tai numoja ranka ir vėl siūlo keisti įstatymą ir prie taromatų siųsti lietuvius su visų gėrimų buteliais, nesvarbu, kokio stiprumo svaigalus prieš tai išgėrė.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Lietuvos pamiškėse mėgėjai išlenkti taurelę nelinkę po savęs susitvarkyti. Tušti alkoholio buteliai voliojasi tiesiog ant miško paklotės – tai dažnas vaizdas, kurį tenka pamatyti gyventojams, mat vyno, alaus, degtinės, trauktinės, alkoholinių kokteilių ir kitų butelių taromatai nepriima.
Dalis parlamentarų viliasi, kad šią tvarką galima pakeisti. Grupė Seimo narių iš demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ ir kitų opozicinių partijų siūlo užstatą įvesti ir už stipresnių nei alus alkoholinių gėrimų butelius ir skardines, kuriems šio reikalavimo iki šiol nėra.
Dauguma kalbintų vilniečių tam pritaria:
„Faktas, kad būtų patogiau į vieną vietą nešti, kam dukart?“
„Reikėtų viską priimti, būtų švaresnė Lietuva. Visi meta, kur nepriima, į stiklą, duženos, geria, jei perdirba, o ne nusėda kur nors. Reikėtų supirkinėti viską.“
„Patogu būtų, mažiau šiukšlių, jei viską mestume į taromatą, perdirbami, būtų švaresnė Lietuva.“
Siūlymą pateikė Seimo nariai
Plėsti butelių ir skardinių užstato sistemą užsimoję parlamentarai įsitikinę, kad 10 centų užstatą įvedus vyno ir stipriųjų gėrimų buteliams, jų žmonės suneš į surinkimo punktus daug daugiau nei dabar į konteinerius.
„Panaudojame butelį vėl, atliekų hierarchijoje toks draugiškesnis elgesys, nesuprantu, kad alaus buteliai į taromatą tvarkoje, o degtinės ir vyno – negerai“, – komentuoja parlamentaras, „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas.
„Geriausi rezultatai surenkant tarą yra per užstato sistemą, todėl plėtra pasitarnautų geresniam stiklo surinkimui“, – prideda Seimo narė, konservatorė Aistė Gedvilienė.
„Žmogus rodo didesnę motyvaciją, kada gauna finansinę naudą. Įrodymas – plastikinių butelių nebematome konteineriuose, gyvenamoje aplinkoje nebėra primėtytų plastikinių butelių, nes žmonės suinteresuoti gauti 10 centų depozitą ir susigrąžinti dalį pinigų“, – sako Seimo narė, valstietė Ligita Girskienė.
Trūksta resursų tokiam taros kiekiui priimti
Tačiau gėrimų gamintojai ir pardavėjai kartu su taros surinkimo verslo atstovais griežtai prieštarauja seimo narių siūlymams plėsti užstato sistemą. Anot jų, tokia naujovė kiekvieną gėrimo butelį parduotuvėje pabrangintų dar mažiausiai 5 centais prie dabartinių dešimties, kuruos prekybininkams mokame už užstato sistemos tvarkymą.
Verslininkai aiškina, kad norint priimti daugiau nei dabar butelių į taromatus, tektų statyti dar daugiau taromatų, didinti tokias jų laikymo patalpas, samdyti daugiau darbuotojų, žymėti butelius užstato lipdukais, be to, esą prasmės nebetektų stiklo surinkimo konteineriai, į kuriuos dabar gyventojai meta stiklo atliekas.
„Užstato sistemoje dalyvauja stiklinės pakuotės ir sudaro 5 proc. nuo visų dalyvaujančių pakuočių, bet kiek jų surinkimui pardavėjams reikia resursų – tai yra 40 procentų. 5 proc. visų buteliukų skiriama 40 proc. resursų. Jei būtų išplėsta į stipriuosius alkoholinius gėrimus, stiklinių pakuočių kiekis išaugtų iki 10 kartų. Sunku įsivaizduoti, kiek reikėtų papildomai resursų“, – teigia „Užstato sistemos administratoriaus“ direktorius Gintaras Varnas.
„Pastatyta Lietuvoje apie 1 mln. konteinerių, investuoti dideli pinigai. Jei stiklo srautą nukreipsime į taromatus, reiškia, konteinerinė sistema bus neužpildyta, o taromatai būtų perpildyti, tūkstančiai tonų surenkami ten“, – prideda „Žaliasis taškas“ vadovas Almontas Kybartas.
Nuomonės išsiskiria
Gėrimų, prekybininkų ir antrinių žaliavų supirkimo verslo pusėje stovi ir valdantieji Aplinkos ministerijoje ir Seime.
„Taip, tai patogi sistema bet ji kainuoja. Kainuoja gyventojams, nes taromatų sistemą mes išlaikome“, – tikina aplinkos viceministras Tomas Vaitkevičius.
Tačiau aplinkosaugos aktyvistai ragina į aplinkosaugą žvelgti plačiau ir stiklinės taros nedaužyti, o panaudoti daugybę kartų užuot išmetus ar surinktas iš atliekų konteinerių duženas vėl lydyti ir gaminti butelius ar stiklainius iš naujo.
„Kuo mažiau stiklo perdirbame, tuo daugiau reikia naujo, pagaminti stiklą reikia dujų ir labai daug energijos. Energiją plačiąja prasme Europoje gauname iš režimų, kurie nėra mums draugiški geopolitine prasme. Ir klimato kaita“, – komentuoja Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.
Visgi plėsti užstato sistemą užsimoję parlamentarai neslepia, kad jei visus alkoholio butelius pavyktų įtraukti į užstato sistemą, jie tuo neapsiribotų ir siektų, kad taromatai priimtų dar ir stiklainius, ir vadinamuosius tetrapakus.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Jiems vienodai, visi žiūri pelną
