Lietuvoje – rekordiškai daug laisvų darbo vietų, tačiau dirbančių nėra: žmonės nebenori dirbti?

Pastaruoju metu darbo rinka Lietuvoje kiek išsikreipė. Darbdaviai sako, kad situacija – paradoksali, mat laisvų darbo vietų – rekordiškai daug, tačiau dirbti vis vien nėra kam. Tuo metu darbuotojų atstovai sako, kad nedarbo ir susiklosčiusios situacijos priežastis yra netinkamas darbdavių požiūris.

Užimtumo tarnybos duomenimis, birželį darbdaviai įregistravo virš 60 tūkst. laisvų darbo vietų. Tai – didžiausias šiemet darbdavių per mėnesį įregistruotas laisvų darbo vietų skaičius.

Pirmąjį šių metų ketvirtį, kaip rodo Statistikos departamento duomenys, Lietuvoje daugiausia laisvų darbo vietų buvo pramonės įmonėse – apie 4 tūkst. (19,1 proc. visų laisvų darbo vietų), viešojo valdymo ir gynybos; privalomojo socialinio draudimo bei transporto ir saugojimo įmonėse – po 3,2 tūkst. (15,5 proc.).

Trūksta kvalifikuotų specialistų

Kaip praneša Užimtumo tarnyba (UT), pastaraisiais metais labiausiai ėmė trūkti kvalifikuotų darbuotojų.

„Trūkumas pastaraisiais metais tapo tiesiog kritiniu ir išaugo tiek, kad daugiau nei dvigubai viršijo nekvalifiku​otų darbuotojų paklausą“, – rašoma tarnybos pranešime žiniasklaidai.

Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė prideda, kad tokį pasiūlos ir paklausos neatitikimą lemia daug priežasčių.

„Žema kvalifikacija arba darbo rinkoje nepaklausi profesija, nepakankama profesinė darbo patirtis, konkrečių žinių trūkumas, nemokėjimas dirbti kompiuteriu, mažas mobilumas. Jaunimo įsidarbinimą riboja profesinės kvalifikacijos neturėjimas ir darbo patirties stoka“, – sako I. Balnanosienė.

Pasak specialistės, ieškoti gilėjančios problemos sprendimų verslas turėtų kartu su profesijas ruošiančiomis mokyklomis.

„Svarbu, kad darbdaviai aktyviau įsitrauktų į mokymo programų rengimą ir tobulinimą, padėtų identifikuoti būtinas kompetencijas atskirų profesijų atstovams.

Tai palengvintų trūkstamų kvalifikuotų darbuotojų problemų sprendimą ir jų verslui labiausiai pritaikytų profesijų darbuotojų rengimą, užtikrintų specializuotą profesinį mokymą regionuose ir mokymo kokybės gerinimą, greitesnę reakciją į darbo rinkos pokyčius“, – dėsto I. Balnanosienė.

Problemą sprendžia su premjere

Susidurdami su darbuotojų trūkumu, darbdaviai svarsto įvairias galimybes, kaip rasti reikalingų darbuotojų.

Pavyzdžiui, Verslo taryba prašo ir premjerės leisti daugiau darbuotojų įsivežti iš trečiųjų šalių.

„Daugiausiai diskusijų – dėl darbuotojų trūkumo, dėl 54 tūkst. laisvų darbo vietų ir paradoksinės situacijos, kai turime 112 tūkst. bedarbių, iš kurių 68 tūkst. yra struktūriniai bedarbiai, kurie neranda darbo labai ilgai.

Kalbėjome apie apmokėjimo sąlygas, paskatas, kaip susirasti, persikvalifikuoti“, – po susitikimo su premjere sakė Lietuvos verslo tarybos narys, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

REKLAMA

Tiesa, jis pridėjo, kad galutinis sprendimas susitikime nenuskambėjo.

„Ieškome balanso, aišku, premjerei yra sunku priimti sprendimą įsileisti daugiau galimų darbuotojų iš trečiųjų šalių, kai turime patys savo gana didelį nedarbą. Daugiau ir koncentravomės ties tuo, kur slypi ta problema, kodėl turime tokį struktūrinį nedarbą, aišku, yra ir šešėlio dalis nemenka“, – kalbėjo jis. 

Pasak V. Janulevičiaus, susitikime kalbėta ir apie kvalifikacijos kėlimą bei perkvalifikavimą tų darbuotojų, kurių specialybės šiuo metu jau nėra tokios aktualios. Anot jo, su premjere sutarta rengti reguliarius susitikimus kas ketvirtį. 

„Dabar jau rugsėjį bus, iki to laiko turime paruošti savo pasiūlymus dėl migracinių problemų“, – teigė jis. 

Turi keistis požiūris į darbuotoją

Visgi, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė atkreipia dėmesį, kad nedarbo problema bus aktuali tol, kol nesikeis darbdavių požiūris į darbuotoją.

„Jeigu verslas gyvas tik dėl to, kad išnaudojami darbuotojai, tai jis nevertas net verslo vardo. Mane šokiravo Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos posėdyje išreikštas pageidavimas sukurti tokį mechanizmą, kuris „priverstų“ žmones dirbti. Didesnių atlyginimų mokėti neva nėra iš ko, padoraus požiūrio į darbuotojus per trisdešimt metų irgi neatsirado.

Štai vienas jau ne tokio smulkaus verslo atstovas apskritai pareiškė, kad noras gerinti darbuotojams darbo sąlygas yra „briedas“. Kitas jo kolega anksčiau yra sakęs, kad vairuotojai tėra tik „šluotos laikytojai“.

Tada visi kalti: vyriausybė, kad žlugdo verslą, nes ragina darbuotojams gerinti darbo sąlygas, profesinės sąjungos, kad nesistengia „suprasti“ verslininkų, ir patys darbuotojai, kad jie yra tinginiai ir veltėdžiai“, – sako I. Ruginienė.

Ji prideda, kad pastaruoju metu netylančios verslininkų kalbos apie staiga darbuotojus apėmusį tingulį ir norą gyventi tik iš pašalpų „varo į neviltį“.

REKLAMA

„Pastaruoju metu konfederacijai skambina pasipiktinę vyresnio amžiaus žmonės, kurie sako nesuprantantys verslininkų virkavimų dėl darbuotojų trūkumo, nes jų pačių pastangos susirasti darbą atsimuša į sieną.

Taip išryškėjo tendencija, kad darbdaviams, pasirodo, reikia jaunų ir stiprių, nes siūlomas darbo krūvis yra nepakeliamas vyresniems. Skambinant pagal darbo skelbimą užtenka pasakyti savo amžių ir jums bus atsakyta. Nuvarytų arklių dabar nenušauna, o jų tiesiog nepriima į darbą“, – sako konfederacijos pirmininkė I. Ruginienė.

Ji situaciją iliustruoja ir darbuotojų patirtimis.

„Jei pasiūlytas atlyginimas kur nors yra didesnis nei minimali alga, tai dažniausiai turėsite dirbti tiek, jog būsite patenkinti vien dėl to, kad kartais gausite išsimiegoti.

Valytojams parduotuvėse siūloma ne tik valyti didžiulius plotus, bet dar ir prižiūrėti, pvz., daržovių skyrių. Gamybinėje įmonėje 40 val. darbo savaitė pavirsta į darbą kasdien po dešimt valandų su viena išeigine sekmadienį. Arba kad ir aštuonių valandų darbo diena, bet šaldytuve, be jokio poilsio ir tik su dvidešimties minučių pietų pertrauka.

Arba kokioje degalinėje jūs ne tik pardavinėsite prekes, kepsite dešreles, bet ir po darbo valandų plausite tualetus bei valysite teritoriją, o namo už savo pinigus turėsite grįžti su taksi, nes nebevažiuoja joks viešasis transportas.

(...) Pavyzdžių begalybė, ir tegu tik man verslininkai nesako, jog mes nuolat kalbame tik apie blogus darbdavius, kad tai esantys vien tik išimtiniai atvejai. Į mus kreipiasi daugybė nevilties palaužtų žmonių, kurie baigia prarasti fizinę ir psichinę sveikatą dirbdami nežmoniškomis sąlygomis. Ir kai kurie iš jų tikrai verčiau rinksis pabadauti nei galutinai prarasti sveikatą ar net numirti darbe“, – sako I. Ruginienė.

Darbo jėga sensta?

Visgi SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad vienos, bendros priežasties, kodėl bedarbiai neužpildo laisvų darbo vietų, tikrai nėra.

REKLAMA

„Aišku, jeigu paimtume Statistikos departamento duomenis, tai bedarbių, kurie nori dirbti ir darbo ieško I šių metų ketv. buvo 109 tūkst., arba gerokai mažiau negu registruotų bedarbių. Ir iškart, užbėgant už akių, reikia pasakyti, kad tai nėra vien tik Lietuvos verslo iššūkis – beveik visos Rytų ir Vidurio Europos pramonės įmonių susiduria su darbuotojų trūkumu“, – atkreipia dėmesį T. Povilauskas.

Vis dėlto, kaip vienas svarbiausių priežasčių, kodėl bedarbiai neužpildo laisvų darbo vietų, ekonomistas įvardija neatitikimą tarp to, ko nori darbdaviai ir ko ieško bedarbiai – tiek kalbant apie darbo poziciją, tiek apie įgūdžius, tiek ir apie algą.

„Jau daug metų kalbame, kad yra tūkstančiai neužpildytų sunkvežimių vairuotojų darbo vietų, tačiau lietuviai dirbti vilkikų vairuotojais Vakarų Europoje tiesiog nebenori, todėl apskritai analizuojant tokius laisvų darbo vietų duomenis reikėtų eliminuoti vilkikų vairuotojų darbo vietas.

Arba statybų sektoriuje yra daug laisvų darbo vietų, bet daugelis labiau prakutusių statybininkų arba dirba savarankiškai, arba dar likę dirbti užsienyje.

Dar kiti apskritai uždarbiauja be jokių dokumentų ir tik oficialiai yra registruoti bedarbiai“, – pavyzdžiais kalba ekonomistas.

T. Povilausko teigimu, nemažai lemia ir geografinis aspektas, kad tose savivaldybėse, kur nedarbas didelis, ten laisvų darbo vietų yra santykinai mažiau, o kur nedarbas mažesnis, ten tų laisvų vietų yra daugiau.

„Tikrai trūksta regione norinčių ir galinčių dirbti. Apskritai, dabartinę situaciją iškreipia ir pandemija, kai, matyt, keičiasi ir žmonių prioritetai ir pasirinkimai, o tai ypač atsiliepia tų įmonių, kuriose yra daugiau vyresnio amžiaus žmonių, kur vyrauja fizinis darbas galimybėms surasti norimų darbuotojų.

Kaltinti valdžios 2021 metais dėl pernelyg didelės nedarbo išmokos nereikėtų, nes, „Sodros“ duomenimis, vidutinė bedarbio išmoka gegužę buvo 353 eurai, o tai nėra labai daug palyginti su vidutine alga šalyje.

REKLAMA

Reikia priminti, kad nedarbo išmoka mažėja kas tris mėnesius, tai tam, kad ją gautumei, vis vien reikia turėti darbo stažo“, – samprotauja ekonomistas.

Visgi, jo teigimu, turbūt galima įtarti, kad pastaraisiais mėnesiais daugiau darbuotojų drąsiau palieka darbus suprasdami, kad gaus kurį laiką nedarbo išmokas ir jų jiems užteks, tačiau čia reikia aiškinti, kodėl tie žmonės tuos darbus palieka – ar darbo užmokestis jų netenkina, ar darbo sąlygos nepalankios ir pan.

„Mes turime suprasti, kad mūsų darbo jėga sensta ir normalu, kad pradeda ir ateityje dar labiau trūks žmonių, galinčių dirbti fizinį darbą, o tai visgi dar labai aktualu pramonėje, statybose, žemės ūkyje, nes jauni žmonės fizinių darbų dirbti norės vis mažiau, o ir paties jaunimo į darbo rinką juk ateina vis mažiau.

Taip kad tų priežasčių gali būti daug ir čia labai praverstų objektyvūs mūsų šalies socialinių mokslų tyrėjų analizės ir tų priežasčių nuodugnus išaiškinimas“, – sako T. Povilauskas.


Rašyti komentarą...
D
Domas
2021-07-25 15:25:57
Pranešti apie netinkamą komentarą
Mokėkite padorią alga, nereikės verkti, kad dirbti nėra kam, savo apetitą darbdaviai susimazinkite, nua džipų pereikite ant paprastesnių tackiu, nereikės skustis
Atsakyti
-2

a
a
2021-07-25 15:26:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nepilstykit is tuscio i kiaura, rasykit konkreciai kokios imones, kokiu darbuotoju iesko ir koki atlyginima siulo, tada bus aisku kodel nera norinciu dirbti. Darbdaviai turetu labai aiskiai suprasti kad darbo rinka atvira, vaziuoti dirbti i uzsieni jokiu problemu taip kad LT dabdaviai konkuruoja su uzsienio darbdaviais ir, deja, nesekmingai.
Atsakyti
-1

.
.
2021-07-25 15:26:51
Pranešti apie netinkamą komentarą
Už 600 pachalinti kaip už tris niekas nenori.
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (60)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų