Portalo tv3.lt skaitytojas Remigijus pasakojo, kad ruošiasi pusbroliui paskolinti 8 tūkst. eurų.
„Jis stato namą ir pritrūko šiek tiek pinigų, paprašė paskolinti, o aš sutikau. Sutariame su juo puikiai, todėl net nekilo minčių jam neskolinti pinigų.
Tačiau nežinau, kaip pinigų skolinimą įforminti ir apskritai ar reikia tai daryti juk skolinu artimam žmogui“, – svarstė vyras.
Anot jo, pusbrolis sutinka pasirašyti visus reikiamus dokumentus dėl skolos.
„Sutarėme ir laikotarpį, per kurį jis dalimis man grąžins pinigus. Vis svarstau, kad galbūt jokių dokumentų mums pasirašyti ir nereikia, nes pasitikiu ir žinau, kad pinigus atgausiu.
Tačiau artimieji gąsdina, kad paskolinus pinigų baigiasi visos draugystės. Taigi, kaip įforminti skolą ir ar to reikia?“ – klausė vyras.
Kada skolą būtina įforminti?
Advokato Giedriaus Baziulio kontoros teisininkė, advokato padėjėja Dovilė Navickaitė, remdamasi įstatymu komentavo, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu suma viršija 600 eurų.
„Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis pinigų perdavimą paskolos gavėjui“, – sakė teisininkė.
Anot jos, nesilaikius įstatymo reikalavimo sudaryti rašytinę paskolos sutartį, kilus teisminiam ginčui, neleidžiama įrodinėti paskolos sutarties sudarymo remiantis liudytojų parodymais.
Taigi, neturint įrodymo, kad pinigai buvo paskolinti, jų žmogus gali ir nebeatgauti. Tačiau teisininkė išskyrė keletą išimčių.
„Nebent toks draudimas prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, pavyzdžiui:
- yra kitokių rašytinių paskolos sutarties sudarymo įrodymų;
- paskolos sutarties sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl asmens kaltės;
- atsižvelgiant į paskolos sutarties sudarymo aplinkybes, nebuvo įmanoma paskolos sutarties įforminti raštu;
- kai paskolos sutartis buvo sudaryta apgaule, prievarta ar realiai grasinant arba dėl paskolos gavėjo atstovo piktavališko susitarimo su paskolos davėju, arba dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių.
Anot teisininkės, jei paskolos suma neviršija šešių šimtų eurų, kilus teisminiam ginčui, paskolos sutarties sudarymo faktas gali būti įrodinėjamas visomis įstatymų leidžiamomis priemonėmis – garso ir vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, susirašinėjimais ir pan.
Skolos iš įmonių turi būti rašytinės
Pasak D. Navickaitės, kai paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą.
„Jeigu paskolos suma viršija 3 tūkst. eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas paskolos sutartį daro negaliojančia.
Paskolos sutartyje privalo būti įrašai, kad paskolos davėjas pinigus perdavė paskolos gavėjui, o paskolos gavėjas pinigus gavo. Paskolos sutartyje taip pat privalo būti įrašas, kad paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti pinigus paskolos davėjui“, – komentavo teisininkė.
Anot D. Navickaitės, jei paskolos sutartyje nebus įrašų, patvirtinančių, kad paskolos davėjas pinigus perdavė, o paskolos gavėjas pinigus gavo ir įsipareigoja gautas pinigines lėšas grąžinti paskolos davėjui, kilus ginčui kreditoriui išreikalauti skolą iš paskolos gavėjo gali būti sudėtinga.
„Paskolos sutartimi galima susitarti, kad paskolos gavėjas mokės paskolos davėjui palūkanas už naudojimąsi paskolos suma. Tokia paskolos sutartis vadinama atlygintine.
Jeigu paskolos sutarties šalys nesusitaria kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta. Atlygintinės paskolos sumą paskolos gavėjas gali grąžinti prieš terminą tik paskolos davėjui sutikus – įstatymas saugo paskolos davėjo lūkestį gauti palūkanas už naudojimąsi jo pinigais“, – atkreipė dėmesį teisininkė.
Pinigai dažnai skolinami pasirašant vertybinį popierių – vekselį
Pasak teisininkės D. Navickaitės, vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti arba piniginei skolai padengti.
„Vekselis pasirašomas tikslu paprasčiau susigrąžinti skolą – skolininkui vekselyje nustatytu laiku negrąžinus skolos, vekselio turėtojui pateikus rašytinį prašymą pinigams iš skolininko išieškoti, notarai nustatyta tvarka padaro vykdomuosius įrašus priverstiniam skolos išieškojimui.
Paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip 3 tūkst. eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles“, – komentavo teisininkė.
Anot jos, vekselis gali netekti vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti praleidimo.
„Tuomet, remiantis vekseliu, skolos grąžinimo galima reikalauti tik teismine tvarka įrodinėjant pinigų perdavimą ir skolininko įsipareigojimą grąžinti skolą.
Todėl patariama vekselyje padaryti įrašus, patvirtinančius, kad paskolos davėjas pinigus perdavė, o paskolos gavėjas pinigus gavo ir įsipareigoja gautas pinigines lėšas grąžinti paskolos davėjui – esant tokiems įrašams, daug lengviau teismine tvarka išsireikalauti paskolintus pinigus“, – patarė D. Navickaitė
Kada skolininkas privalo grąžinti pinigus?
Pasak D. Navickaitės, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
„Jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita“, – sakė teisininkė.
Anot jos, paskolos sutartyje galima nustatyti sąlygą, kad paskolos gavėjas naudos paskolos sumą tam tikram tikslui.
„Tokia paskola vadinama tiksline paskola. Ji išsiskiria tuo, kad paskolos gavėjas privalo užtikrinti paskolos davėjo galimybę kontroliuoti, kaip paskolos gavėjas naudoja paskolos sumą.
Jeigu paskolos gavėjas naudoja paskolos sumą ne pagal paskolos sutartyje nustatytą tikslinę paskirtį, paskolos davėjas turi teisę reikalauti, kad paskolos gavėjas grąžintų paskolos sumą prieš terminą ir sumokėtų palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita“, – komentavo D. Navickaitė.
Daugėjo skolininkų
Šiuo metu 2,5 proc. finansų įstaigų klientų vėluoja vykdyti turimus įsipareigojimus. Šio rodiklio augimas fiksuojamas nuo praėjusių metų pabaigos, kuomet siekė 2,44 proc., rodo duomenų analitikos bendrovės „Scorify“ duomenys.
Anot ekspertų, grąžinti turimas skolas gyventojams tampa sunkiau dėl didėjančių palūkanų normų, kurios pralenkė pajamų augimą. Visgi, jie pažymi, kad įsipareigojimų nevykdymo rodiklis išlieka žemas ir tolimesnis jo augimas neturėtų sukelti esminių rizikų finansų sistemai.
„Tai, jog daliai gyventojų kyla sunkumų grąžinti skolas, lemia keli aspektai. Pirmiausia, žmonės ir toliau aktyviai skolinasi. Lietuvos banko duomenimis, 2023 m. šalyje vartojimo paskolų portfelis stabiliai augo, paklausą matome ir stebėdami savo klientų krepšelį. Tačiau kartu sulėtėjo gyventojų pajamų augimas, o tai reiškia, kad turima skola auga greičiau nei atlyginimai.
Paimkime žmogų, kuris per mėnesį uždirba 1 tūkst. eurų. Jei pernai turimam įsipareigojimui vykdyti jis mokėdavo po 100 eurų, padidėjus paskolos aptarnavimo kaštams, tačiau nepakitus uždirbamų pajamų kiekiui, dabar gyventojas paskolai grąžinti per mėnesį turės skirti daugiau, pavyzdžiui, 120 eurų“, – komentavo skolinimosi internetu bendrovės „Vivus Finance“ vadovė Giedrė Štuopė.
