Vienoje socialinio tinklo grupėje asmuo, norėjęs likti anonimu, pasiteiravo, kokioms skoloms antstoliai gali taikyti senaties terminus ir po kiek laiko jos yra panaikinamos.
Jis klausė, ar yra senaties terminas valstybinėms, administracinėms skoloms, pavyzdžiui, baudoms už ne vietoje pastatytą automobilį, greičio viršijimą ar skoloms už privalomąjį sveikatos draudimą.
Neišieškotos mokesčių skolos dingsta po 5 metų
Advokatų profesinės bendrijos „Markevičius, Lukoševičius ir partneriai“ advokatas Eugenijus Markevičius aiškino, kad praleidus nustatytą terminą sumokėti baudą, įmokas, mokestines prievoles, atitinkama institucija (pvz., Valstybinė mokesčių inspekcija) išieškojimą perduoda antstoliams, kurie pradeda priverstinį išieškojimą.
Jis paminėjo, kad skolos VMI ir „Sodrai“ yra priverstinai nurašomos iš lėšų, esančių skolininkų kredito įstaigų sąskaitose.
Jei skolininkas neturi sąskaitų kredito įstaigose arba jose nėra lėšų, skola išieškoma iš turto.
Advokatas pabrėžė, kad tiek baudų, tiek mokestinių prievolių išieškojimas turi būti pradėtas per įstatymuose nustatytą senaties terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kai atsirado teisė išieškoti.
O, suėjus priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas, taigi mokesčių administratorius neturi teisės imtis jokių išieškojimo veiksmų.
Advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkas Markas Dobrovolskis įvardijo, kad, pagal Mokesčių administravimo įstatymą, priverstinio išieškojimo senaties terminas – 5 metai – yra taikomas Lietuvos valstybei mokamiems mokesčiams:
- pridėtinės vertės;
- akcizams;
- gyventojų pajamų;
- nekilnojamojo turto;
- žemės;
- privalomojo sveikatos draudimo įmokoms;
- pelno;
- valstybinio socialinio draudimo įmokoms;
- muitams;
- kitiems mokesčiai ir su jais susijusioms sumoms, pvz., delspinigiams.
Kada išieškojimas nebus nutrauktas pasibaigus terminui?
Vis tik, anot M. Dobrovolskio, pradėjus priverstinio išieškojimo procedūras iki senaties termino, jos yra tęsiamos ir užbaigiamos nepaisant to, kad jų vykdymo metu tas senaties terminas pasibaigia (t. y. praeina 5 metai):
„Taigi, vien dėl mokesčių priverstinio išieškojimo senaties termino pasibaigimo antstolis priverstinio išieškojimo nenutrauks. Jeigu išieškoti mokesčių skolos nepavyks, o priverstinis išieškojimas bus nutrauktas jau pasibaigus 5 metų terminui, pakartotinai pradėti šio proceso jau nebus galima.“
Kiek kitokia tvarka, anot M. Dobrovolskio, yra baudoms pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK).
Skirtingai nei esant mokestiniam įsiskolinimui, priverstinai išieškomos baudos už administracinius nusižengimus negali būti išieškomos pasibaigus priverstinio vykdymo senaties terminui, t. y. praėjus 5 metams.
Pagal Baudžiamąjį kodeksą, pašnekovo aiškinimu, už baudžiamąjį nusižengimą paskirta bauda turi būti pradėta išieškoti priverstinai per 2 metus, už nusikaltimą – per 3 metus.
„Jeigu nuteistasis savanoriškai nesumokėjo baudos, tačiau nevengė atlikti paskirtos bausmės ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos, o per nustatytą terminą (2 ar 3 metus) nebuvo pradėtas vykdyti nuosprendis, valstybė jo atžvilgiu negalėtų taikyti jokių prievartos mechanizmų.
Jeigu nuosprendis – jau vykdomas, baudos išieškojimas yra tęsiamas, iki kol atsiras pagrindas vykdymo veiksmus nutraukti. Pavyzdžiui, nuteistasis miršta arba nuo nuosprendžio praėjo 15 metų“, – dėstė teisininkas.
Kas yra beviltiškos skolos?
Pasak E. Markevičiaus, jeigu mokesčių mokėtojas negali susigrąžinti skolų praėjus ne mažiau kaip 1 metams arba jeigu skolininkas yra miręs, arba paskelbtas mirusiu, arba skolininkas yra likviduotas, arba bankrutavęs, skola yra laikoma beviltiška.
Taigi, jei skolininkas neturi nei turto, nei pajamų, išieškojimas nėra galimas, o antstolis grąžina vykdomąjį dokumentą išieškotojui.
Vis tik net ir tokiu atveju, jei nėra praėjęs senaties terminas, kreditorius iš naujo gali kreiptis į antstolį, jei sužino, kad skolininkas įsidarbino arba įgijo turto.
Pasak teisininko, tokiu atveju net ir baudoms pagal ANK jau nėra taikomas senaties terminas, be to, tokios baudos pažeidėjo prašymu gali būti pakeistos viešaisiais darbais.
M. Dobrovolskis papildė, kad beviltiška gali būti pripažįstama ta mokesčių mokėtojo skola valstybei, kurios neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba kurią priverstinai išieškoti būtų netikslinga socialiniu, ekonominiu požiūriu:
„T. y., nerasta mokesčių mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus); priverstinio išieškojimo išlaidos – didesnės už skolą; netikslinga priverstinai išieškoti skolą dėl sunkios asmens ekonominės (socialinės) padėties.“
E. Markevičiaus teigimu, svarbu nepamiršti, kad išieškojimą dar galima nukreipti į skolininko sutuoktinį, jei tarp jų nėra sudaryta vedybų sutartis.
Jei skolininkas yra, pvz., kalėjime, tai dar nereiškia, kad asmuo neturi turto, iš kurio nebūtų galimas išieškojimas.
O, jeigu skolininkas slepia turtą, pajamas ir t. t., jam gali būti skiriamos baudos.
Kokios skolos negali būti „nurašytos“?
M. Dobrovolskis įvardijo, kad, pagal bendrą taisyklę, negali būti panaikintos, nurašytos ar kitais būdais anuliuotos skolos:
- telekomunikacijų bendrovėms;
- komunalines paslaugas teikiančioms įmonėms;
- bankams ir kitoms kredito įstaigoms;
- draudimo bendrovėms;
- fiziniams ar juridiniams asmenims dėl suteiktų paslaugų, parduotų prekių;
- paveldėtos skolos, kurios gali būti išieškomos iš mirusio asmens teisių ir pareigų perėmėjų;
- ir kt.
E. Markevičius pridūrė, kad skolingo fizinio ar juridinio asmens bankroto atveju, kreditorius yra įtraukiamas į kreditorių sąrašą ir kreditorinių reikalavimų tenkinimo plane yra numatoma, kokia apimtimi su juo bus atsiskaityta.
Bankrutavusiam asmeniui tinkamai įgyvendinus planą, nuo likusios įsiskolinimo dalies jis atleidžiamas – skola „nurašoma“.
Visgi ir tokiu atveju, anot advokato, ne visi įsipareigojimai gali būti nurašomi. Nenurašomi reikalavimai yra:
- dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo;
- lėšų vaikui išlaikyti (alimentų);
- pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus, arba nusikalstamas veikas, kitų įstatymų pažeidimus;
- įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu.
Kada susigrąžinti skolą teismo keliu bus per vėlu?
Jei skolą yra bandoma atgauti neteisminiu keliu, anot E. Markevičiaus, nėra jokio termino, po kurio asmuo jos negalėtų atgauti:
„Kreditoriniai įsiskolinimai yra netgi paveldimi, todėl net kreditoriaus mirties atveju skolą perims jo turtą paveldėjęs įpėdinis.“
Jei asmuo neteisminiu keliu skolos neatgavo, advokatas pataria nelaukti ieškinio senaties ir savo pažeistas teises ginti teisminiu keliu.
Pašnekovo aiškinimu, ieškinio senatis yra 10 metų nuo tada, kai asmuo sužinojo apie jo pažeistą teisę.
Praėjus šiam terminui teismas gali nagrinėti ieškinį, tik jeigu skolininkas sutinka, kitaip ieškinys būna atmestas ir skolos susigrąžinti nepavyks.
O M. Dobrovolskis pridūrė, kad atskirų rūšių reikalavimams įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus:
„Pavyzdžiui, 6 mėnesių ieškinio senaties terminas yra taikomas ieškiniams dėl baudos ir delspinigių išieškojimo. Tiesa, dėl svarbių priežasčių praleistas ieškinio senaties terminas teismo gali būti atnaujinamas.“
Paveldimos ir nepaveldimos skolos
M. Dobrovolskis atkreipė dėmesį, kad dalis skolų yra paveldimos, t. y.:
- skolos už komunalines paslaugas;
- skolos telekomunikacijų bendrovėms;
- skolos fiziniams ir juridiniams asmenims už prekes, paslaugas;
- vaiko išlaikymo skola, alimentai;
- skolos bankams ir kitoms kredito įstaigoms;
- skolos draudimo bendrovėms, jeigu buvo apdraustas paveldimas turtas;
- ir kt.
Teisininkas pabrėžė, kad negalima paveldėti mirusiojo turto, bet nepaveldėti jo įsiskolinimų.
„Gali pasitaikyti atvejų, kuomet mirusiojo skolų suma bus didesnė už paliekamo turto vertę.
Tokiu atveju visas paveldimas turtas atitektų skolų dengimui, o jo neužtekus skoloms pilnai padengti – likusi skolos dalis turėtų būti dengiama įpėdinio lėšomis“, – komentavo specialistas.
Vis tik jis nurodė, kad yra priemonė įpėdiniui apsaugoti savo turtą nuo palikėjo skolų – jei jis palikimą priima pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu.
Nepaveldimos yra tik baudos (administracinės ar baudžiamosios bylos), kadangi tai – asmeninė bausmė.
Pasak M. Dobrovolskio, teisė reikalauti atlyginti neturtinę žalą (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, kt.) taip pat nepereina teisių perėmėjams, nes yra neatsiejamai susijusi su asmeniu, patyrusiu šią žalą. Tačiau ši teisė išimtiniais atvejais gali būti perimama.
Teisininkas papasakojo, kad buvo atvejis, kai teismas nuo šios taisyklės nukrypo ir tardymo izoliatoriuje, kalėjime, mirusio asmens sutuoktinei ir dukrai priteisė neturtinės žalos atlyginimą:
„Konstitucinis Teismas išaiškino, kad asmenų, kurie mirė nespėję pareikalauti neturtinės žalos atlyginimo dėl jiems taikytų neteisėtų kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmų, paveldėtojai turi teisę reikalauti mirusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimo.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
