Tuo tarpu Estijoje ir Latvijoje vis dar pastebimas dyzelininių automobilių populiarėjimas. Automobilių, turinčių galiojantį techninės apžiūros taloną yra 1,2 mln. vienetų. Tai beveik dvigubai daugiau nei kitose Baltijos šalyse. Latvijoje automobilių parką sudaro – 0,66 mln., o Estijoje – 0,656 mln. vienetų. Populiariausi Baltijos šalyse vis dar vokiški automobiliai. Visose šalyse populiariausiu automobiliu išlieka „Volkswagen“. „Bet lietuviai ir latviai antroje vietoje renkasi „Audi“, o estai – „Ford“ markės automobilius, - sakė V. Daukšas. Latvija išsiskiria tuo, kad į jos populiariausių automobilių penketuką patenka BMW automobiliai, kurių nėra tarp estų ir lietuvių mėgstamiausių. Lietuvoje labai auga „Opel“ automobilių populiarumas. Per metus „Opel“ populiarumas išaugo 7,1 procento ir ši markė yra trečia tarp mėgstamiausių. Taip pat Lietuvoje, skirtingai nei kitose Baltijos šalyse į penketuką patenka „Renault“. Estijos populiariausių automobilių penketukas išsiskiria tuo, kad į jį pateko „Toyota“ markė. Taip pat Lietuvoje jaučiamas hibridinių automobilių populiarėjimas. Jų šiuo metu šalyje yra 2600 vienetų.
Lietuvos automobilių parkas didžiausias Baltijos šalyse, tačiau vidutinis jų amžius didesnis už Latvijos ir Estijos automobilių, rodo „Autoplius“ atliktas Baltijos šalių automobilių pirmojo šių metų ketvirčio rinkos barometras. Šiemet pirmą kartą po trijų metų automobilių rinkos augimas stabtelėjo ir pardavimų kiekis smuktelėjo 0,3 procento. Manoma, kad tai lėmė vėluojantis pavasaris. „Šiemet automobilių rinka pasimetė, kada startuoti, kada ne. Tai lėmė, kad pirmą šių metų ketvirtį sandorių buvo sudaryta beveik tiek pat kiek pernai – 82,7 tūkstančių. Jei orai būtų buvę geresni, manau būtume pralenkę pernai metų ketvirtį“, – pristatydamas tyrimo duomenis sakė Viktoras Daukšas, „Autoplius.lt“ plėtros vadovas. Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, sumažėjo naujų automobilių pardavimai. „Jau 18 mėn. iš eilės naujų automobilių pardavimai Europoje mažėja. Lietuvoje jų pardavimai irgi nukrito apie 1,3 procento,” – sakė V. Daukšas. Iš viso per pirmą ketvirtį Lietuvoje naujų automobilių buvo parduota 3500, Latvijoje – 2800, o Estijoje – 5400. „Estijoje, vienintelėje iš Baltijos šalių, naujų automobilių pardavimai paaugo. Jie pakilo 3 procentus. Latvijoje naujų automobilių prekyba krito 6 procentus,” – sakė ekspertas. Pirmą ketvirtį naudoti automobiliai vidutiniškai kainavo 10,3 tūkst. litų, o pernai tuo pačiu metu 10,6 tūkst. litų. Priešingai nei naudotų, naujų automobilių vidutinė kaina išaugo – ji siekė 70,4 tūkst. litų. Tai yra tūkstančiu litų daugiau nei pernai metų pradžioje. Bendrai automobilių parduota už 1 mlrd. 60 mln. litų – tai 1,9 proc. mažiau nei pernai. Naujų automobilių parduota už 220 mln. litų. „Smukimą lėmė tai, kad sumažėjo į šalį įvežtų 1-5 metų amžiaus automobilių“, – sakė V. Daukšas. Lietuva ženkliai pirmauja Baltijos šalyse pagal įvežamų automobilių kiekį. Per pirmą šių metų ketvirtį į Lietuvą įvežta automobilių 3,5 karto daugiau nei į Latviją ir beveik 5 kartus daugiau nei į Estiją. „Autotyrimai“ duomenimis, į Lietuvą šiemet įvežta 32,5 tūkst. automobilių. Taip pat pastebėta tendencija, kad Lietuvoje daugėjo privačių asmenų, o ne verslo nuperkamų automobilių. Be to, lietuviai nebe tiek daug domisi galimybe įsigyti dyzelinį automobilį. Nors Lietuvoje vienintelėje iš Baltijos šalių dyzelinu varomu automobilių yra daugiau nei benzinu (atitinkamai 48,7 ir 39,9 proc.), pasak V. Daukšo, žmonėms dabar kyla klausimas, ar nevertėtų persėsti į benzinu varomą automobilį. „Taip pat net 11,2 proc. žmonių turi benzininius-dujinius automobilius“, - pastebėjo V. Daukšas. Jo teigimu, tokių automobilių gerėjant technologijoms vis daugės. „Priklausomai nuo kuro sąnaudų, dujų įrangos įdiegimas automobilyje gali atsipirkti jau po 10 tūkst. kilometrų“, - sakė jis.
Lietuvos automobilių parkas didžiausias Baltijos šalyse, tačiau vidutinis jų amžius didesnis už Latvijos ir Estijos automobilių, rodo „Autoplius“ atliktas Baltijos šalių automobilių pirmojo šių metų ketvirčio rinkos barometras. Šiemet pirmą kartą po trijų metų automobilių rinkos augimas stabtelėjo ir pardavimų kiekis smuktelėjo 0,3 procento. Manoma, kad tai lėmė vėluojantis pavasaris. „Šiemet automobilių rinka pasimetė, kada startuoti, kada ne. Tai lėmė, kad pirmą šių metų ketvirtį sandorių buvo sudaryta beveik tiek pat kiek pernai – 82,7 tūkstančių. Jei orai būtų buvę geresni, manau būtume pralenkę pernai metų ketvirtį“, – pristatydamas tyrimo duomenis sakė Viktoras Daukšas, „Autoplius.lt“ plėtros vadovas. Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, sumažėjo naujų automobilių pardavimai. „Jau 18 mėn. iš eilės naujų automobilių pardavimai Europoje mažėja. Lietuvoje jų pardavimai irgi nukrito apie 1,3 procento,” – sakė V. Daukšas. Iš viso per pirmą ketvirtį Lietuvoje naujų automobilių buvo parduota 3500, Latvijoje – 2800, o Estijoje – 5400. „Estijoje, vienintelėje iš Baltijos šalių, naujų automobilių pardavimai paaugo. Jie pakilo 3 procentus. Latvijoje naujų automobilių prekyba krito 6 procentus,” – sakė ekspertas. Pirmą ketvirtį naudoti automobiliai vidutiniškai kainavo 10,3 tūkst. litų, o pernai tuo pačiu metu 10,6 tūkst. litų. Priešingai nei naudotų, naujų automobilių vidutinė kaina išaugo – ji siekė 70,4 tūkst. litų. Tai yra tūkstančiu litų daugiau nei pernai metų pradžioje. Bendrai automobilių parduota už 1 mlrd. 60 mln. litų – tai 1,9 proc. mažiau nei pernai. Naujų automobilių parduota už 220 mln. litų. „Smukimą lėmė tai, kad sumažėjo į šalį įvežtų 1-5 metų amžiaus automobilių“, – sakė V. Daukšas. Lietuva ženkliai pirmauja Baltijos šalyse pagal įvežamų automobilių kiekį. Per pirmą šių metų ketvirtį į Lietuvą įvežta automobilių 3,5 karto daugiau nei į Latviją ir beveik 5 kartus daugiau nei į Estiją. „Autotyrimai“ duomenimis, į Lietuvą šiemet įvežta 32,5 tūkst. automobilių. Taip pat pastebėta tendencija, kad Lietuvoje daugėjo privačių asmenų, o ne verslo nuperkamų automobilių. Be to, lietuviai nebe tiek daug domisi galimybe įsigyti dyzelinį automobilį. Nors Lietuvoje vienintelėje iš Baltijos šalių dyzelinu varomu automobilių yra daugiau nei benzinu (atitinkamai 48,7 ir 39,9 proc.), pasak V. Daukšo, žmonėms dabar kyla klausimas, ar nevertėtų persėsti į benzinu varomą automobilį. „Taip pat net 11,2 proc. žmonių turi benzininius-dujinius automobilius“, - pastebėjo V. Daukšas. Jo teigimu, tokių automobilių gerėjant technologijoms vis daugės. „Priklausomai nuo kuro sąnaudų, dujų įrangos įdiegimas automobilyje gali atsipirkti jau po 10 tūkst. kilometrų“, - sakė jis.
