Vien įvedus į „Google“ paiešką galima rasti 28 gyvūnų viešbučius Lietuvoje. Tačiau kalbintieji gyvūnų mylėtojai – verslininkai, didžiulės konkurencijos kol kas dar nejaučia. Viena priežasčių – rizika.
„Konkurencija šiais metais nebuvo didesnė nei praeitais metais ir suprantame kodėl, suprantame kodėl žmonės vengia šio verslo. Nes jis rizikingas, neprognozuojamas, sezoniškas ir rizikų daug. Visgi gyvi padarai, su mažais vaikais mažesnė rizika nei su augintiniais.
Žmonių požiūris į augintinius yra jautresnis nei į vaikus. Mano paties vaikas stovykloje nosį susilaužė ir net nebuvo pranešta man – tai lyg normalu, o jei augintinis susižeidžia ar sunegaluoja, tai šeimininkus reikia įspėti tą pačią minutę. Būna, kad labai jautriai sureaguoja“, – pasakoja viešbučio „Barkvilio“ savininkė Daina Jarmalavičienė.
Kita priežastis dėl ko šis verslas nėra pats lengviausias – pajamos.
Papildomas darbas, bet ne nuolatinis
„Kačių auklės Vilniuje“ arba kitaip „Catnanny“ įkūrėjai – Lukas ir Dovilė Bajoriūnai. Kaip naujienų portalui tv3.lt pasakojo Lukas, idėja pradėti teikti tokią paslaugą kilo tuomet, kai jos prireikė pačiam.
„Vilniuje būna, kad gal kaimynu nepasitiki, o tokios panašios paslaugos niekur neradau. Yra gyvūnų viešbučiai, bet jie gerai šunims, o ne katinui, nes katinui stresas jau turėtų būti. Keičiasi vieta, keliauja iš namų, liūdna, kad naujoje vietoje, nauji kvapai, nėra šeimininkų. Aišku, stresas ir šiaip išvažiavus šeimininkams būna, bet daug mažesnis liekant namuose“, – pasakojimą pradeda Lukas.
Pasak jo, vienu metu užsakymų daug, kitu – iš vis nebūna. Tad kol kas įprastų darbų neatsisakoma, mat ši veikla tik papildoma.
„Nuo vasaros pradžios iki rugpjūčio pabaigos paklausa gal apie 4 kartus padidėjo. Esame jau apie 20–30 klientų turėję. Ar tai taps nuolatiniu darbu, parodys ateitis. Man patiktų, jei tai būtų verslas. Tačiau reikėtų prižiūrėti 10 kačių per dieną. Nors buhalterija man labai patinka, tai nesinori mesti“, – nusijuokia Lukas.
Paklaustas ar svarstytų plėsti savo veiklą ir prižiūrėti ne tik kates, o ir šunis, Lukas paatvirauja, kad pats nelabai su jais draugauja, tačiau taip pat veikia ir didžiulė konkurencija. Vilniuje pilna tiek viešbučių šunims, tiek šunų vedžiotojų.
Štai labiausiai kačių auklių verslą stabdantis veiksnys – ne konkurencija. Tai – sunkumai įgyjant žmonių pasitikėjimą, įsileisti nepažįstamus žmones į namus. Visgi, kai šeimininkai išvyksta, jie raktą palieka prižiūrėtojams, kad šie kasdien galėtų aplankyti kates.
„Sunku tą pasitikėjimą įgyti. Reikia kad žmogus pasitikėtų, jog įėjęs į butą nieko nepadarysi, tik kate pasirūpins. Žmonės viską palieka: auksus, žiedą, kompiuterius.
Tie, kurie bijo palikti raktus mūsų paslaugų ir nesiima. Bet tie, kurie užsisakė, jiems atrodė visiškai natūralu, tai čia nuo žmogaus mentaliteto priklauso“, – teigia jis.
Siūlo papildomas paslaugas – darželis, gyvūnų stebėjimas 24/7
Gyvūnų viešbutį „Barkvilis“ valdanti Daina Jarmalavičienė paprieštarauja, jog katėms sunkiau viešbutyje nei šunims. Pasak jos, yra atvirkščiai – su jomis pradedama su tarti greičiau nei su šunimis, jam sunkiau atsipalaiduoti naujoje vietoje be šeimininkų.
Tačiau kalbant apie verslą, D. Jarmalavičienė pabrėžia sezoniškumo iššūkius. Dėl to tenka imtis papildomų paslaugų. Pasirodo, auklėmis bandė būti ir jie, tačiau susidūrė su žmonių nepatiklumu.
„Esame siūlę ne vienam, tiesa pasakius, neatsirado norinčių. Tiesiog žmonės mieliau paliko viešbutyje, negu kad mes būtume atvažiavę pavedžioti šunį, pamaitinti katę. Nelabai nori palikti svetimiems žmonėms raktus. Įsivaizduoju, kad ne vien verslai tokie galėtų būti, bet ir individuali veikla. Kai iš lūpų į lūpas sklinda, kad tu patikimas žmogus ir tave galima įsileisti ir tu augintinį gerai prižiūri, tik tokiu būdu veiklą pavyks plėtoti. Bet vystyti kaip verslą ir samdyti įmonės darbuotojus – sunkiai“, – mano pašnekovė.
Pasak jos, norint tokia veikla pelningai verstis visus metus, reikėtų kasdien bent 7 augintinius aplankyti. Tačiau visus apvažiuojant didėja ir išlaidos, o tai paveiktų ir paslaugos kainą. Tiesa neatmetama, kad ateityje šią paslaugą bus vėl bandoma siūlyti, nes kitaip nebus įmanoma išsilaikyti.
„Turint gyvūnų viešbutį reikia turėti didelį paslaugų asortimentą norint išsilaikyti. Verslas nėra nei pelningas, nei kažkuo labai ypatingas, reikia jį užsiauginti ir būtent tokiomis paslaugomis“, – sako ji.
Dėl to dar viena siūloma gyvūnams paslauga – dienos centras arba kitaip – darželis.
„Galima atvežti jaunus šuniukus, kurie dar yra nepratę prie išėjimo laukan atlikti savo reikalus. Taip pat jauni šuniukai atvežami tam, kad socializuotųsi su kitais. Atvežami labai aktyvūs šunys, kuriuos reikia „iškrauti“. Būtent ne sezono metu populiariname šią veiklą.
Į dienos centrą tik vienas kitas atveža katę. Pastebime, šunų šeimininkai labiau informuoti, labiau pasikaustę žiniomis, dėl kačių dažniausias požiūris, kad tai – naminis gyvūnas“, – teigia D. Jarmalavičienė.
Be to, už papildomą mokestį gyvūnams gali užsakyti ir papildomas paslaugas viešbutyje. Pavyzdžiui, kasdienį šukavimą, nagų kirpimą, taksi. Bet turbūt įdomiausia – augintinio stebėjimas. Parai ši paslauga kainuoja 2 eurus, kamera pastatoma virš kambariuko, klientui nusiunčiami prisijungimo duomenys ir jis visą parą gali savo mobiliajame telefone stebėti augintinį. Pamačius, kad kas ne taip, iš karto rašyti.
Pavyzdžiui pamato, kad paklotėlis ne ten padėtas. Įvairiausių komentarų sulaukiame: ar vandens per mažai, ar maisto dozę padidinti. Patys stebi ir gali pakomentuoti. Tai tarsi papildomas patarnavimas ,dėl to kaina ir mokama.
Norinčių šios paslaugos yra daugiau nei mes turime kamerų. Tai nėra kabinėjimasis prie personalo, bet atrodo žinai kaip geriau. Tuomet, kai padarai kaip prašo, patys šeimininkai pamato, kad šuo tiesiog kitoje vietoje elgiasi kitaip.
Būna visko. Atveža aliejuką, kad šunį masažuotume, žiūri ar gerai tai darome, klausia ar vanduo įpiltas. Būna mato per kamerą, kad nėra, o ten metalinis dubenėlis ir dėl to tiesiog nesimato. Tada prie kameros piršteliu pateliūskuoji, gauni atsiprašymą. Yra kurioziškų situacijų per tas kameras – susivėlė paklotas, prašome išlyginti, sakau, kad šuo dūksta ir neįmanoma išlyginti, nes tik patiesiu, šuo sukdamasis aplink mane visą kilimėlį iš naujo sutaršo. Tai jie per kameras mato ir atsiprašo“, – istorijomis pasidalina D. Jarmalavičienė.
Kainas nustatė pasižvalgę aplink
Žinoma, šios paslaugos nėra nemokamos. Štai kačių auklės standartiškai ima 10 Eur už dieną priežiūros. Už šią sumą jie atvykę katę pamaitina, išvalo jos tualetą, o taip pat ir skiria laiko pasirūpinti katės emociniais ir fiziniais poreikiais – ją paglosto, su ja pažaidžia. Apsilankymą įamžina nuotraukomis, kurias nusiunčia šeimininkui.
Tiesa, kaina gali priklausyti ir nuo individualių situacijų.
„Iš pradžių galvojau, kad kuo ilgiau laiko prižiūrėsi, tuo bus pigiau, o kaina prasidės nuo 15 Eur, bet tada pagalvojau, kad 15 Eur už katę žmogui gali būti per daug. Sugalvojau 10 Eur kainą, tada pamačiau, kad gyvūnų viešbutis sezono metu ima daugiau – apie 12 Eur. Man pasirodė, kad aš tiek sumokėčiau, tai gal ir normali ta suma. Viena moteris, kuri po Europą keliauja ir gyvena sakė, kad ir Belgijoje panašios kainos, 10 Eur už dieną.
Kartais kaina gali keistis, mes ją paderiname. Pavyzdžiui, jei katę reikia 2 kartus per dieną aplankyti. Pavyzdžiui buvo atvejis, kad reikėjo ir ryte, ir vakare suleisti insuliną. Bet kadangi šeimininkai gyveno netoli nuo manęs, tai neėmiau dvigubai – 20 Eur. Būna, kad tų kačių keturios. Tada kol jomis pasirūpinu, tualetų krūva, tai kiekvienas tualetas maždaug po eurą ir daugiau kainuoja. Vieni nori, kad valandą pabūtume ir išleistume po pievą pasiganyti, tada vėl kaina kita. Žmonės pagal poreikius labai sprendžia“, – sako L. Bajoriūnas.
Viešbutyje „Barkvilis“ yra 9 kambariai šunims, 5 katėms. Šunims nakvynės kaina taikoma priklausomai nuo jų svorio, sezono meto ir praleistų naktų skaičiaus. Kuo daugiau naktį praleidžiama – tuo kaina mažesnė. Pavyzdžiui, ne sezono metu 1 nakvynės kaina šunims – 15 Eur, tačiau praleidžiant 15 ir daugiau naktų, mažesniems šunims taikoma 10 Eur už naktį kainą, didesniems – 11 Eur. Sezono metu kainos didesnės 2–3 Eur.
Katėms viena nakvynė ne sezono metu kainuoja 10 Eur, o sezono –12 Eur. Paliekant augintinį 8 naktims ir daugiau – kaina 2 Eur mažesnė.
Be visa ko, priimami ir triušiai, žiurkėnai, vėžliai, paukščiukai, jūrų kiaulytės bei kiti smulkūs naminiai gyvūnai. Jiems viešbutis kainuos apie 5–4 Eur už naktį.
Darželio kaina priklauso nuo praleisto laiko. Pavyzdžiui, viena valanda kainuoja 6 Eur, o 7–10 val. – 15 Eur.
D. Jarmalavičienė mano, kad šių paslaugų kainos įvedus eurą ūgtelėjo, tačiau šiais metais, lyginant su praeitais, jos išliko stabilios.
„Nustatant kainą domėjomės konkurentų kainomis, o taip pat, skaičiavome, kad išsilaikytume. Pas mus kaštai ženkliai didesni, nes yra 2 žmonės personalo nuolat dirbantys, taip pat patalpos nuomojamos ir ne kokiame miške, o visgi prie pat miesto. Tai kainuoja ir pasiskaičiavus tokios kainos išėjo.
Norime nuo rugsėjo naują viešbutį statyti, didesnį ir, kad sąlygos tinkamesnės būtų. Dabar esame įsikūrę 2 aukšte. Gyvūnai nenukenčia, bet darbuotojai turi per daug papildomo darbo vien dėl to, kad patalpos nėra tam pritaikytos. Tai patalpos giriamos, bet ne praktiškos.
Ir tikrai tam reikės paskolos, nes iš uždirbtų lėšų to neįmanoma padaryti. Žiūrėsime galimybes, ar įmanoma verslo lengvatas gauti, nes dar naujokai rinkoje esame, maža įmonė“, – svarstė pašnekovė.
Ji taip pat turi patarimą – tokį verslą geriau palikti verslininkams, bet nesiimti patiems gyvūnų mylėtojams.
„Vasarą lengva susižvejoti klientų, tada sakyčiau imkitės to verslo, nes nors yra sudėtinga, bet priprasite, viskas bus gerai. Ko toliau tuo labiau matau, kad verslas ne kiekvienam ir tikrai nesiūlyčiau verslo imtis kačių ar šunų mylėtojams, jei jau imasi, tai tegu imasi verslininkai, kurie supranta, kaip daryti verslą, o samdytų mylėtojus kaip darbuotojus. Pagrindinė priežastis, kodėl pas mus nėra gerų gyvūnų viešbučių, vien dėl to, kad juos kuria tie mylėtojai.
Tada nelabai teisingas požiūris į verslą. Tai reikalauja daug lėšų ir reikia gerai apgalvoti, kaip tobulas sąlygas gyvūnams padaryti“, – atskleidžia „Barkvilio“ vadovė.
