Pernai rekordiškai išbrangusių juodųjų serbentų atgimimas truko neilgai – šiemet šias uogas žadama supirkti perpus pigiau.
Ankstyvą derlių doroti pradėjusiems Lietuvos juodųjų serbentų augintojams, puoselėjusiems didelius lūkesčius, teko patirti ir pakilimų, ir nuosmukių. Maždaug prieš keturiolika metų uogininkystės perspektyvomis patikėję žemdirbiai javus iškeitė į juoduosius serbentus. Tačiau įsitvirtinti šiame sektoriuje pavyko toli gražu ne visiems – apie pusė nauju verslu susigundžiusių ūkininkų užarė serbentynus ir sugrįžo prie grūdų.
Ankstyvas uogas – į turgų
„Jau skiname ankstyvųjų veislių juodųjų serbentų derlių. Šiemet šių uogakrūmių beveik nepakando šalna. Kai kur priskinsime apie 3 tonas iš hektaro“, – pasakojo serbentų derliumi patenkintas Anykščių rajono uogų augintojas Albertas Grigaliūnas. Apie pusės šimto hektarų serbentyno šeimininkas juoduosius serbentus parduoda turguose. Pirmos uogos kainavo po 7–6 Lt už kg.
Uogas skynimo kombainu savo laukuose jau skina ir žinomas Radviliškio rajono uogininkas Feliksas Šlėvė. Jis šiemet tikisi kur kas geresnio derliaus. Mat ūkininkas nebesertifikavo ekologinio serbentyno ir perėjo prie tausojančiosios uogininkystės, todėl galėjo patręšti serbentyną.
Diegiant aplinką tausojančią auginimo sistemą žemdirbiams leidžiama naudoti mažesnius kiekus trąšų ir chemikalų, o tokiame ūkyje išaugintos uogos ir daržovės priskiriamos prie išskirtinės kokybės produktų.
„Uogakrūmiai dabar atsigavo, nors neišnaudojau visų pagal tausojantįjį auginimą leidžiamų trąšų kiekio. Ekologinis serbentynas buvo visai nuskurdęs, iš hektaro tepriskindavau apie pusę tonos, o dabar tikiuosi 4–5 tonų uogų“, – aiškino F.Šlėvė.
Uogų augintojas savo iniciatyva užsakė ekologiškai išaugintų ir išskirtinės kokybės ženklu pažymėtų uogų tyrimus. „Duomenys parodė, kad jokio esminio skirtumo tarp šių uogų nėra“, – tvirtino ūkininkas.
Kainos – kaimynų rankose
Praėję metai serbentų augintojams buvo palankiausi – uogos kainavo per 4 Lt už kg. F.Šlėvė tvirtino, kad jam išvalytų ir išrūšiuotų pernykščio derliaus serbentų kilogramą pavyko parduoti už daugiau nei 5 Lt. Tai – rekordinė kaina.
Šiemet kainos sumažėjo perpus. Ūkininkai sako, kad uogų rinkoje kainas diktuoja lenkai, auginantys didžiausius serbentynų plotus Europoje. „Lenkijoje juodųjų serbentų kilogramo kaina šiemet svyruoja nuo 1,6 iki 2,5 lito. Lietuvoje gali būti dar mažesnė“, – svarstė Biržų rajono uogų augintojas Dainius Krivičius.
Tvirtinama, kad šiųmetinis juodųjų serbentų derlius Lenkijoje yra gerokai mažesnis nei pernykštis. Tačiau mažesnis derlius neturi įtakos kainoms – jos taip pat mažesnės.
Uogas superkančios Alytaus bendrovės „Vėtrija“ direktoriaus pavaduotojas Evaldas Vasiljevas patvirtino, kad supirkėjai šiemet už juodųjų serbentų kilogramą siūlo apie 2 Lt. Vėliau kaina gali kisti. „Pirmas derlius atrodo neblogai. Tikimės, kad supirksime įprastinį šių uogų kiekį – nuo 400 iki 600 tonų“, – teigė E.Vasiljevas.
Uogas superkančios bendrovės direktoriaus pavaduotojas pabrėžė, kad uogų supirkimo kainoms mūsų šalyje tiesioginę įtaką turi Lenkijos rinka. „Ten dviem savaitėmis anksčiau pradedamas skinti derlius, ir susiformuoja kainų tendencijos. Kai uogos skinamos Lietuvoje, jau būna žinoma, už kiek jos bus superkamos. Mūsų šalyje išauginami nedaug uogų, todėl mes nedarome jokios įtakos kainoms“, – dėstė E.Vasiljevas.
„Vėtrija“ supirktas uogas užšaldo ir eksportuoja į Europos šalis. Nedaug juodųjų serbentų nuperka sultis ar uogienes gaminantys vietos uogų perdirbėjai.
Serbentus išveš į Sankt Peterburgą
„Jei supirkėjai tiek mokės už uogas, teks pasižvalgyti kitų rinkų“, – šiųmetine siūloma kaina nesidžiaugia A.Grigaliūnas. Braškes nuo seno auginančiam anykštėnui pažįstami Rygos vartotojai, kuriems galima būtų pasiūlyti ir juodųjų serbentų. F.Šlėvė patvirtino, jog latviai jau ragauja jo išaugintų juodųjų uogų.
Radviliškyje įsikūrusio uogininkystės ūkio savininkas kiek ramesnis dėl uogų rinkų. Jis turi įsirengęs modernias ir talpias šaldyklas, todėl uogų neparduoda vietos supirkėjams. Nemažai juodųjų serbentų kaip ir pernai ketina parduoti į Sankt Peterburgą. Dalį uogų nupirks Kėdainių konservų fabrikas, kiti vietos perdirbėjai. „Jei ne gera šaldymo įranga, uogininkystės ūkiui būtų sunku išsilaikyti“, – tvirtino F.Šlėvė.
Augintojai pastebi, kad lietuviai nepakankamai vertina juoduosius serbentus, nors pagal biocheminę sudėtį tai yra vienos vertingiausių ir maistingiausių uogų. Kitose šalyse šias uogas itin rekomenduojama vartoti sergant akių, širdies ir kitomis ligomis.
Pardavinėdavo pusvelčiui
Prieš keturiolika metų į uogininkystę metęsi žemdirbiai prisimena, kad tuomet uogų kilogramą galėjo parduoti už 4,2 Lt. Todėl ūkininkai, tikėdamiesi greitai gauti pelno, sparčiai ėmė veisti serbentynus.
Pagal jų plotus Europoje atsidūrėme antroje vietoje po Lenkijos. Lietuvoje buvo deklaruojama iki 5 tūkst. ha juodųjų serbentų. Dabar mūsų ūkininkų serbentynai nesiekia 3 tūkst. ha, o augintojų sumažėjo kone perpus. Kaimynai lenkai turi apie 25 tūkst. ha serbentynų.
Gera serbentų kaina laikėsi neilgai. Jai kritus augintojai prarado entuziazmą užsidirbti iš juodųjų serbentų. „Uogos kainavo ir po 1,5 lito, ir po 50, 40 ar net 20 centų. Kai kaina būdavo didesnė kaip 2 litai už kilogramą, atsipūsdavome. O kai mokėjo daugiau nei 3 litus, šypsojomės“, – duobėtą uogininkystės kelią prisimena iš rinkos nepasitraukę ūkininkai.
Pasak buvusio juodųjų serbentų augintojų kooperatyvo „Juodoji uoga“ direktoriaus D.Krivičiaus, didžiausi serbentynų plotai ir uogų derliai buvo tuomet, kai rinkoje buvo mažiausios kainos.
„Tuomet surinkdavome nemažus uogų derlius, tačiau juos parduoti tekdavo beveik už dyką. Ir dabar juodiesiems serbentams nematau geros perspektyvos. Už jų kilogramą moka tik 2 litus. Dar reikia nepamiršti, kiek serbentynui reikia investicijų ir rankų darbo, be to, derlius skinamas tik trečiais auginimo metais“, – samprotavo biržietis.
Ekologinės išmokos smogė kitu galu
Augintojai tvirtina, kad daugumą jų sunkiais metais nuo bankrotų išgelbėjo ekologinės išmokos. Jei ne ši parama, serbentynų šalyje greičiausia būtų likę mažai. Tačiau subsidijos ekologiniams serbentynams smogė kitu galu. Nuo kenkėjų cheminiais preparatais nepurškiami ir netręšiami ekologiniai serbentynai daug kur pradėjo skursti ir nykti.
Pradėjus įgyvendinti išskirtinės kokybės produkto programą, pagal kurią ūkininkams skiriamos išmokos, kai kurie uogų augintojai apsisprendė serbentynus prižiūrėti pagal tausojančiosios uogininkystės reikalavimus.
„Išskirtinės kokybės produktų programa padės atgaivinti serbentynus, – įsitikinęs F.Šlėvė. – Atsigaus uogakrūmiai, kuriems patręšti neturėjome ekologinių priemonių, tad ir derliai bus geresni.“
Per tuos metus uogų augintojai pasimokė veisles pasirinkti. „Kai tik pradėjome veisti serbentynus, žvalgėmės į užsienietiškas veisles, kurios esą labai derlingos. Tačiau neįvertinome, kad, norint gauti gerą derlių, tokius uogakrūmius reikia labai daug tręšti, be to, vakarietiškos veislės lepesnės. Dabar akys nukrypo į lietuviškas veisles, tinkamas auginti mūsų klimato sąlygomis ir derlingumu nenusileidžiančias atvežtinėms“, – dėstė F.Šlėvė, savo serbentyną atnaujinęs penkiomis lietuviškomis juodųjų serbentų veislėmis.
Neatlaikė kainų nuosmukio
Adolfas Jasinevičius ,
Lietuvos pramoninių uogynų asociacijos pirmininkas
Juodųjų serbentų augintojų gerokai sumažėjo. Daugiausia pasitraukė tie, kuriems uogų auginimas turėjo tapti papildomu verslu. Jie neatlaikė kainų nuosmukio ir išarė sodinukus. Tie, kurie atsilaikė, dabar atnaujina ir plečia serbentynus. Asociacijoje yra 20 narių, 5 pasitraukė. Ūkininkai neįvertino, kiek uogininkystė pareikalaus papildomų investicijų ir darbo. Reikia ir skynimo kombaino, ir šaldymo įrangos. Be to, uogų skynimo metu reikia doroti ir javus. Taigi vienu metu visų darbų nepadarysi. Dabar augintojai traukiasi iš ekologinės uogininkystės ir užsiima tausojamąja, kai kas gal augins intensyviai.
