Naujienų portalas tv3.lt apsilankęs Lenkijoje apžiūrėjo ten esamas kainas. Išanalizavus kainas matyti, kad nors latvių atlyginimai didesni, lietuviai moka tokias pačias sumas. Tiesa, akcijų daugiau galima rasti – parduotuvėse Lietuvoje.
Pavyzdžiui, „Maximos“ prekybos centre Rygoje akvarelė „Klasika“ kainuoja 2,39 Eur, tiek pat ir Vilniuje. Tačiau čia skelbiama, kad šiai prekei taikoma akcija ir ją galima įsigyti už 1,49 Eur. Daugiau kuprinių pardavinėjama su akcija, taip pat galima rasti Lietuvoje. Kainos svyruoja nuo 17 iki 40 eurų. Tuo tarpu Latvijoje parduotuvėje tokios pat kuprinės – be akcijų. Penalų kainos Lietuvoje prasideda nuo 1,99 Eur, Latvijoje užfiksuotas – nuo 2,49 Eur. Tokių pat sąsiuvinių kainos Latvijoje prasideda nuo 0,79 Eur, o Lietuvoje – 0,98 Eur. Guašas 12 spalvų – Lietuvoje dvidešimčia centų pigesnis. Yra ir visiškai identiškų kainų bei netaikomų joms akcijų. Pavyzdžiui, spalvoti pieštukai „Giotto“ – 9,69 Eur.
Daugiau kainų užfiksuotų Latvijoje – nuotraukų galerijoje.
Pabrangina ir tas prekes, kurios brangti neturėtų
„Nordea“ Baltijos šalių vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas tv3.lt pasakoja, jog dažniausiai galutinę kainą paveikia tai, kiek žmonės šalyje uždirba. Mažmeninei prekybai aktuali ir prekybinio ploto nuomos kaina. Tai irgi įsiskaičiuoja į bendrą kainą. Trečias faktorius lemiantis kainodarą – logistika, šiuo atžvilgiu Lietuva didelio konkurencinio pranašumo neturi. Tačiau Baltijos šalys dažnai traktuojamos kaip viena rinka, tad kainų skirtumai šiose šalyse nežymūs.
„Vis tiek marža ganėtinai nemaža tokių prekių, nes yra smulkios, pigios prekės, ten vienas kitas procentas didelio poveikio nedaro. Kaina, kad identiška, normalu, nes logistikos centrai, jei ne identiški tai labai panašūs . Taip pat ir tiekėjai dažnai tie patys tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje. O didžiulio atlyginimų skirtumo nėra, kad turėtų stipresnį poveikį“, – nurodo jis.
Lenkijai šiuo atžvilgiu žemesnes kainas padeda pasiūlyti logistika ir didesnė konkurencija.
„Lenkijoje suveikia logistika, nes visų pirma prekės atvyksta dažniausiai pirma į Lenkiją, po to dar kartą perkamos, perparduodamos, vežamos į Baltijos šalis ir dėl to užsideda papildoma marža. Konkurencija Lenkijoje labai didelė, manyčiau, kad tai lemia mažesnę kainą. Žaidėjai kovoja dėl savo rinkos dalies siūlydami mažesnę kainą savo vartotojams.
Lietuvoje dabar atlyginimai sparčiai auga, infliacija – sparčiausiai ES, dažnai kyla noras ir kitas pabranginti, kurios šiaip ir neturėtų brangti“, – mano ekonomistas.
Kainas gali reguliuoti kaip nori
Mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas teigia, kad akcijų politika Lietuvoje itin stipri, kad mažmeninė prekyba stipriai išvystyta ir kiekvienas tinklas nori apie save pranešti. Pačios akcijos nustatinėjamos ne tik pagal aktualijas: mokslo metai, vėlinės, Kalėdos, bet ir žmonių pragyvenimo lygį.
Tiesa, kanceliarinėms prekės pastarasis faktorius galioja ne itin.
„Kriterijų nustatant kainą gali būti labai daug, net jei didesnis Latvijoje atlyginimų dydis, rinka pati yra beveik du kartus mažesnė, nes mažiau gyventojų. Iš kitos pusės, kadangi daugumą kanceliarinių prekių, jei kalbam apie prekybos centrus, vežasi patys, tai tikrai turi laisvę reguliuotis kainą kaip jie nori. Nebent tos kainos gali būti iš dalies pareguliuotos kanceliarinių prekių tiekėjų, konkrečių prekinių ženklų atstovų. Šiuo atveju, jei kalbame apie prekybos tinklų parduotuves, kur eiliniai kiniški sąsiuviniai, tai yra laisvė rinktis ir kainodarą nusistato patys“, – sako ekspertas.
Pasak J. Gavėno nustatoma kaina gali priklausyti ir nuo miesto. Pavyzdžiui, jei tame mieste yra daugiau mokyklų, studentų, paklausa didesnė, tai gali atsispindėti ir kainoje.
Tas pats parduotuvės pavadinimas, bet veikia atskirai
Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, ar „Maxima“ nustato vienodą kainodarą tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje veikiančioms parduotuvėms. Kaip teigia
„Maxima LT“ Korporacinių reikalų departamento direktorius Jaunius Špakauskas, nors to paties pavadinimo, tai pačiai verslo grupei priklausančios parduotuvės „Maxima“ veikia visose Baltijos šalyse, tačiau jos veikia kaip savarankiški juridiniai vienetai.
„Kiekvienoje šalyje prekybos tinklas veikia tik savo rinkoje, toje šalyje egzistuojančiomis konkurencinės aplinkos sąlygomis. Tai galioja tiek formuojant kainodaros strategiją, tiek planuojant ir įgyvendinant akcijas tam, kad „Maxima“ geriausiai patenkintų savo labai skirtingų pirkėjų poreikius bei išliktų lyderiu ypač konkurencingame ir dinamiškame mažmeninės prekybos sektoriuje.
Lygiai taip pat Lietuvos, Latvijos ir Estijos „Maximos“ parduotuvėse veikia skirtingos lojalumo programos, todėl lietuviškoji „Ačiū“ kortelė veikia tik Lietuvoje, o latviškoji „Paldies“ ir estiškoji „Aitäh“ atitinkamai veikia Latvijoje ir Estijoje“, – komentuoja jis.
„Maxima LT“ atstovas prideda, kad prekių, produktų ir paslaugų kainas lemia aplinkybės pasaulinėse ir vietinėse žaliavų rinkose bei įvairūs veiksniai konkrečioje tos šalies rinkoje: gamybos ir tiekimo kaštai, besikeičiantis darbo užmokestis, mokesčių dydis, derybinė bendrovės galia ir kt.
Daugybė akcijų mokyklinėms prekėms šiuo atveju taikoma dėl sezono įtakos – artėjančių mokslo metų.
