„Švenčių miesto“ parduotuvių direktorius Tomas Šiuipys tv3.lt portalui pasakojo, kad gruodžio 31 –oji diena buvo visiškas chaosas ir žmonių, norinčių įsigyti fejerverkų, skaičiaus tądien jau nebesekė. „Visiška beprotybė: visi lekia, bėga, griūna, stovi kamščiuose, keikiasi ir pyksta, nors fejerverkas toks dalykas, kuris negenda ir jį galima nusipirkti prieš mėnesį ar du“ – vis dar nesuprantama, paskutinės minutės pirkimo tendencija, stebisi jis.
Jam pritaria ir kiti prekybininkai. Kaune veikiančios įmonės UAB „Piro LT“ direktorius Aleksėjus Avdiukovas juokauja: „Gruodžio pradžioje galima krapštyti nosį ir nieko neveikti, tačiau prieš pat Kalėdas ir Naujuosius metus prasideda tikras bumas“ – sako jis.
Pirotechnikos įmonių asociacijos pirmininko Dariaus Šilinio teigimu, fejerverkais, lygiai taip pat, kaip ir kitomis šventinėmis prekėmis, reikėtų pasirūpinti iš anksto, kadangi niekas nemėgsta stovėti ilgose eilėse. „Tie, kas galvoja ir mąsto į ateitį, apsirūpina iš anksto, visi kiti – stovi eilėse ir pyksta“ – teigia jis.
Fejerverkų brangimas buvo neišvengiamas
Darius Šilinis tv3.lt portalui pasakojo, kad fejerverkų kainos šiais metais neišvengiamai turėjo brangti. Anot pirotechnikos įmonių asociacijos pirmininko, fejerverkai pabrango apie 20 proc., o pagrindinė to priežastis – valiutų kursų pokyčiai.
„Praėjusių metų gruodžio ir jau šių metų sausio mėnesiais euro ir dolerio santykis smarkiai kito. Kaip žinia, visa pirotechnika pasaulyje yra gaminama Kinijoje, išskyrus specialius efektus gaminamus Italijoje, Japonijoje ir Brazilijoje. Kinijos juanis yra orientuotas į dolerį, tad nenuostabu, kad kaina kito – ten niekas nesikeitė, o pas mus brango. Todėl šiais metais mokėjome didesnius muitus, pastebimai didesnį pridėtinės vertės ir kitus mokesčius“ – pasakojo jis.
„Švenčių miesto“ atstovas Tomas Šiuipys mano, kad fejerverkų brangimo negalėjome išvengti. „Pirotechnikos brangimas buvo neišvengiamas. Jei metinė infliacija šalyje, kurioje gaminami fejerverkai, yra 2 – 3 proc., tai verslininkai tikrai nepasivargins 5 – 10 proc. padidinti produkto kainą. Išskirtinio produkto ar ilgametis gamintojas turi didžiulį partnerių tinklą, todėl jų pardavimai nesumažėja, o uždarbis net didėja“ – pasakojo jis.
UAB „Hestia Baltic“ direktorius Alvydas Puzelis pasakojo, kad jų įmonėje fejerverkų kainos brango apie 10 proc. dėl tos pačios priežasties, kurią minėjo ir pirotechnikos įmonių asociacijos pirmininkas. Tiesa, A. Puzelis teigė, kad šiais metais turėjo nuogąstavimų dėl prekybos mastų.
„Šiais metais daug galvojome apie prekybos mastus ir tikėjomės visko – juk tai pirmieji mūsų metai su euru. Tačiau prekyba iš esmės liko tokia pati kaip ir praėjusiais metais. Gaminių kainos kilo 10 proc., bet brango dėl to, kad mes prekes perkam už dolerius. Specialiai kainų nekėlėme ir netgi šiek tiek tuos valiutų skirtumus dengėme savo sąskaita“ – pasakojo „Hestia Baltic“ atstovas.
Lietuviai rinkosi brangesnius fejerverkus
Šiais metais lietuviai fejerverkams išleido nei daug nei mažai – iki 50 eurų. „Hestia Baltic“ atstovas A. Puzelis pasakojo, kad jo įmonėje vidutinis pirkėjo krepšelis sudarė 20 – 30 eurų. „Pastebėjau, kad paskutinę dieną žmonės perka brangesnius daiktus, bet jų vertė retai kada siekė daugiau nei 50 eurų“ – teigė jis.
Anot A. Puzelio, žmonės darė mažiau klaidų ir eidami pirkti pirotechnikos gaminių jau žinojo ką nori įsigyti. „Vyrai perka brangesnius fejerverkus ir tuomet krepšelis 50 eurų neapsiriboja. Moterys perka impulsyviau ir dažniau renkasi pagal dizainą“ – pasakojo jis.
Tuo tarpu „Piro Lt“ direktoriaus teigimu, pirkdami jo įmonėje žmonės išleido 50 – 70 eurų. „Mes smulkiais fejerverkais neprekiaujame, todėl mūsų kainos prasideda nuo 18 – 20 eurų. Didesnius fejerverkus daugiau pirko paskutinėmis dienomis. Didžiają dalį klientų sudarė 30 – 45 metų vyrai“ – tv3.lt portalui pasakojo A. Avdiukovas.
Pirotechnikos įmonių asociacijos pirmininko D. Šilinio nuomone, prieš pat Naujuosius metus ir per juos žmonės nori efekto ir grožio, todėl į smulkesnius fejerverkus nesidairo. Anot pašnekovo, lyginant su kainų pabrangimų prekyba nesumažėjo. „Netgi yra postūmis į didesnę pusę, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad žmonės kuo toliau, tuo labiau renkasi galingesnius ir kokybiškesnius fejerverkus“ – pasakojo D. Šilinis.
Įmonės skundžiasi sąžiningų darbuotojų trūkumu
Pirotechnikos įmonių asociacijos pirmininkas D. Šilinis tv3.lt portalui pasakojo apie pastaruosius dvejus metus įmones kankinančią problemą. „Trumpam laikotarpiui, mėnesiui ar dviems, labai sunku rasti darbuotojų. Žinoma, atlygis nėra didelis, tačiau pasikeitė pačių darbuotojų požiūris į darbą. Visi nori uždirbti, bet niekas nenori dirbi“ – portalui tv3.lt kalbėjo jis.
D. Šilinas pasakojo, kad pagrindinė pirotechnikos įmonių darbo jėga – studentai. „Tačiau taip pat dirba asmenys, siųsti iš darbo biržos, kurie kartais neturi suvokimo apie darbą ir atsakomybę. Vis dažniau pasitaiko atvejų, kuomet fejerverkais prekiaujančios įmonės darbuotojai savinasi pinigus ir šalinasi iš darbo vietos. Tokių atvejų žinome jau ne vieną ir ne du. Daugėja situacijų, kada darbuotojas nieko nepranešęs paprasčiausiai neateina į darbą“ – pasakojo pašnekovas.
Pirkti skatino nuolaidos
Kaip ir daugumą kitų prekių, taip ir fejerverkus, lietuviai siekė įsigyti paskatinti įvairių nuolaidų. Tačiau jas reikėtų vertinti atsargiau. Anot D. Šilinio, Lietuvoje nuolaidų sistema šiuo metu yra iškreipta. „50 proc. nuolaida gali būti tokia pati kaip ir be nuolaidos. Vieni skelbia, kad pardavinėja gaminius mažiausiomis kainomis, kiti tuo tarpu trimituoja apie nuolaidas. Tai yra marketingo reikalai“ – mano jis.
Tuo tarpu T. Šiuipys situaciją vertino griežčiau. Anot jo, visur buvo galima matyti reklamų, skelbiančių didžiules nuolaidas pirotechnikos gaminiams. Tačiau pašnekovo teigimu, jos yra melagingos. „Konkurentų melagingos nuolaidos viliojo pirkėjus. Egzistuodamos jau trečius metus iš eilės, jos visiškai neatspindi tikros padėties“ – tikino jis.
Paklaustas ar dėl to nukentėjo prekyba, jis vienareikšmiškai atsakė, kad taip. „Pas mus ėjo žmonės, kurie teigė, kad mūsų gaminiai pigesni be nuolaidos, tačiau buvo ir tokių, kurie atėję iš karto teiravosi kiek procentų darome nuolaidą“ – pasakojo jis.
Tuo tarpu A. Puzelis nesiėmė vertinti konkurencijos, teigdamas, kad kiekvienas turi savo nišą. „Kaimo parduotuvėlė niekada neperspjaus „Maximos“, taip ir aš nesistengiu konkuruoti su dideliais importuotojais, kurie veža po dešimt jūrinių konteinerių per kartą“ – tv3.lt portalui kalbėjo jis.
