Naktį į liepos pirmąją Zagrebo dangų nušvietė fejerverkai. Kroatija tapo 28-ąją ES nare, bet ar jai reikėjo tiek stengtis, ar bloke jos laukia rožėmis klotas kelias?
Nuo 2008 m. nedarbo lygis Kroatijoje pakilo beveik dvigubai ir šiuo metu bedarbių armiją sudaro 21 proc. šalies gyventojų, t. y. 370 tūkst. darbingo amžiaus žmonių. Taip pat Kroatijai nesvetima ir kita problema – gyventojų senėjimas. Akivaizdu, kad prisijungimas prie ES šios problemos ne tik kad neišspręs, bet dar pagilins – galima spėti, kad, kaip ir Lietuvoje, Kroatijoje netrūks gimtąją šalį dėl geresnių perspektyvų užsienyje paliekančio jaunimo. Nuo liepos 1-osios Kroatijos piliečiai be apribojimų gali dirbti 14 ES valstybių: Bulgarijoje, Čekijoje, Danijoje, Estijoje, Suomijoje, Vengrijoje, Airijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Švedijoje. Likusios 13 ES valstybių bei Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija kroatams taikys apribojimus dar penkerius metus, o prireikus šis laikotarpis gali būti pratęstas dar dvejais metais.
Kroatijos BVP šiemet sumažėjo 0,7 procento. Kai kurių prognozių duomenimis, iki 2016-ųjų šios šalies skola viršys 60 proc. metinio BVP lygio, t.y. bus didesnė, nei leidžiama Mastrichto sutartimi (60 proc. ). Palyginimui, šiuo metu Juodkalnijos skola siekia 42 proc. BVP, Serbijoje bei Makedonijoje ji yra 35 proc., Albanijoje 30 proc., o Bosnijoje ir Hercegovinoje - 28 proc.
Šie skaičiai rodo, kad Kroatija, prisijungusi prie ES, automatiškai papildė krizės purtomų pietiečių (Ispanijos, Italijos, Graikijos, Kipro) gretas, kurioms išsikapstyti turės padėti turtingosios šiaurės Europos valstybės.
Vokietijos dienraštis „Bild“ dar gegužės mėnesį išspausdino straipsnį, kuriame Kroatiją pavadino „dar vienomis kapinėmis Vokietijos milijardams“. Toks požiūris, sulaukęs daug kritikos iš Kroatijos pusės, vėlgi atspindi dėl euro zonos krizės į turtingą šiaurę ir skurdžius pietus suskilusią Europą.
Skepticizmo dėl Kroatijos narystės ES neslepia ir patys kroatai. Agentūros „Cro Demoskop“ duomenimis, 67 proc. kroatų šiuo metu palaiko šalies narystę Europos Sąjungoje, 25 proc. nepatenkinti tokiu sprendimu, o likę 8 proc. neturi nuomonės narystės ES atžvilgiu. Pagrindinė šio skepticizmo priežastis – jau minėta prasta ekonominė šalies padėtis, kartais pasitelkiami ir kultūrinio identiteto praradimo argumentai.
Bet nepaisant trečdalio kroatų skepticizmo, prisijungimas prie ES padės atsigauti šalies ekonomikai. Dar iki prisijungimo prie ES Kroatijos prekyba su šio bloko šalimis sudarė 60 proc. viso šalies eksporto. Galima tikėtis, kad šis skaičius išaugs dar labiau. Taip pat kroatams atsiveria ES struktūriniai fondai, o esant ES nare bus lengviau pritraukti užsienio kapitalą.
Taip pat derėtų nepamiršti, kad ES kroatams atneš ne tik ekonominę, bet ir sunkiau apčiuopiamą politinę bei socialinę naudą. Kroatija užsieniečių akimis bus matoma ne kaip besivystanti ir kiek egzotiška Balkanų šalis, bet kaip demokratiškos ir progresyvios ES dalis, kurios gyventojams nesvetimos demokratijos vertybės.
Vienas svarbiausių Kroatijos ekonomijos variklių – turizmas. 2012-aisiais šalies pajamos iš turizmo išaugo 3,2 proc. ir siekė beveik 7 milijardus eurų (apie 24 mlrd. litų). Šis skaičius neabejotinai dar labiau išaugs – narystė ES psichologiškai dar labiau atitolins Kroatiją nuo kruvinos praeities Balkanuose.
Kroatija derybas dėl narystės ES pradėjo 2003 m., o pradinis planas buvo patekti į ES jau 2007 m., kartu su Bulgarija ir Rumunija. Tačiau vėliau prisijungimo data buvo atidėta, kadangi šalis pasirodė turinti daugiau problemų, nei buvo manyta iš pradžių.
Derybas dėl prisijungimo Kroatija pabaigė 2011-aisiais. ES Kroatijai buvo iškėlusi šiuos reikalavimus: įvykdyti teisinės sistemos reformą, kad būtų užtikrinta šios sistemos nepriklausomybė, nešališkumas bei efektyvumas, susidoroti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, sustiprinti tautinių mažumų apsaugą, išspręsti problemas dėl pabėgėlių grįžimo į šalį bei iš principo sustiprinti žmogaus teisių apsaugą. Norėdama tapti ES nare, Kroatija taip pat buvo priversta glaudžiau bendradarbiauti su Hagos tribunolu ir šiam teismui išduoti karo nusikaltimais bei nusikaltimais prieš žmoniją kaltintus asmenis – generolus Antę Gotoviną ir Mladeną Markačą. Nors jiems nebuvo skirta reali bausmė, šių asmenų išdavimas tribunolui sukėlė dalies kroatų nepasitenkinimą ir sustiprino jų antipatijas ES.
Kita kliūtimi Kroatijos kelyje į ES tapo nesutarimai dėl sienos su Slovėnija. Nuo 2008 m. gruodžio dešimt mėnesių Slovėnija blokavo Kroatijos priėmimą į ES. Pagrindinis Kroatijos ir Slovėnijos nesutarimo šaltinis yra nedidelė 20 kv. km ploto Pirano įlanka Adrijos jūroje. Kroatija tikina, kad jūros siena turėtų eiti šios įlankos viduryje, tačiau Slovėnija bijosi tokiu atveju prarasianti tiesioginį priėjimą prie tarptautinių vandenų. Sienos klausimas galutinai dar neišspręstas, bet 2009 rugsėjį Slovėnijai ir Kroatijai pavyko susitarti šio klausimo sprendimą atiduoti į Jungtinių Tautų ir ES arbitrų rankas.
Tiesa, diskutuotinas sienas Kroatija turi ne tik su Slovėnija, bet ir su Serbija, Bosnija ir Hercegovina bei Juodkalnija. Tačiau pastarosios valstybės nėra ES narės, todėl neišspręstas sienų klausimas neturėjo tiesioginės įtakos Kroatijos-ES deryboms.
Tačiau sunkiausias kelias siekiant narystės ES jau praeitas, o kroatai, bent jau tie 67 proc., kurie palaiko šalies narystę ES, optimistiškai žvelgia į ateities ekonomines ir socialines perspektyvas.
Kroatijos sėkmė tapo pavyzdžiu ir kitoms Balkanų valstybėms. Štai Serbijos derybos dėl narystės ES prasidės ne vėliau nei 2014 sausį, vėliau galima tikėtis ir kitų Balkanų valstybių prisijungimo. Tai, kad Kroatija nebus paskutinė į ES priimta valstybė, rodo vien tas faktas, kad Kroatija prie ES prisijungė ne pačiu ekonomiškai geriausiu laikotarpiu, priešingai nei Bulgarija ir Rumunija, kurios prie bloko prisijungė ES ekonomikos pakilimo metu.
Kroatijos prezidentas Ivo Josipovičius patikino, kad Kroatija rems ir likusių Balkanų valstybių siekius prisijungti prie ES. Atsižvelgiant į tą faktą, kad Slovėnija vienu metu vetavo Kroatijos prisijungimą prie ES, šie I. Josipovičiaus žodžiai žymi naują etapą Balkanų istorijoje.
Šioje vietoje galima daryti keletą išvadų. Pirma, Kroatijos prisijungimas prie ES neabejotinai atvertė naują Balkanų istorijos puslapį ir šią šalį pavertė išsivysčiusių bei demokratiškų valstybių šeimos nare. Tačiau, kita vertus, Kroatijos ekonominė padėtis lėmė, kad ji tapo viena iš skurdžiųjų ES narių, besitikinti ES paramos milijardų. Taip, ES parama bent jau artimiausioje ateityje turėtų padėti sukurti daugiau darbo vietų, tačiau tuo pačiu galima laukti mažiau optimistiškų ilgalaikių pasekmių, pavyzdžiui, jaunimo emigracijos ir tuo pačiu - dar spartesnio visuomenės senėjimo.
ES plėtra Kroatijai tikriausiai buvo neišvengiama, tačiau ar aplinkybės tam buvo tinkamos? Laikas parodys.
Inga Popovaitė
Parengta pagal „Croatian Times“, „The Times“, „The Economist“, „Al Jazeera“, investeurope.com, businessweek.com, BBC ir „Deutche Welle“ informaciją. Inga Popovaitė, Vidurio Europos universiteto nacionalizmo studijų magistrantė (CEU Nationalism Studies MA)
