Gyventojų kaupia
mo finansinio turto statistika parodė, kad populiariausias taupymo būdas yra terminuotasis indėlis, – 2014 metų birželį gyventojų indėlių suma Lietuvos bankuose buvo rekordinė – 30 mlrd. litų. Kiekvienam 16 metų sulaukusiam lietuviui, remiantis šiais duomenimis, tenka kiek daugiau nei 12 tūkst. litų. Broliai latviai pagal šį rodiklį buvo turtingesni tūkstančiu litų, o estai – turtingiausi: vienam estui tenka 18 tūkst. litų. Vis dėlto keliskart atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio – čia vienam gyventojui tenka 78,2 tūkst. litų terminuotųjų indėlių.
Atakuojam atsargiai, bet užtikrintai
Pasak DNB banko valdybos nario ir prezidento pavaduotojo Šarūno Nedzinsko, kiek mažiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų naudojasi šia saugia taupymo priemone.
„Jei žmonių finansinę elgseną palygintume su krepšiniu, pamatytume, kad Lietuvos gyventojai – tipiški vidurio puolėjai ir sunkieji krašto puolėjai, priimantys saugius bei užtikrintus sprendimus. O juk ir Lietuvos krepšinis visada garsėjo aukštaūgiais – tai Pranas Lubinas, Arvydas Sabonis, Žydrūnas Ilgauskas, o dabar ir Jonas Valančiūnas“, – banko užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos duomenis komentuoja jis. Tai panašu į aukštaūgių propaguojamą žaidimą – prasiveržus mesti iš po krepšio ar atakuoti iš vidutinio nuotolio. Vis dėlto, pasak krepšinio komentatoriaus Roberto Petrausko, kuris bent keliskart metuose finansiniais klausimais tariasi su ekspertais, tokie žaidėjai yra nuspėjami ir pergalės galima tikėtis tik prieš nepatyrusį varžovą.
Skylėta gynyba
Apklausa parodė, kad 79 proc. lietuvių planuoja didžiąją dalį savo išlaidų. Toks elgesys krepšinio aikštelėje reikštų pasiruošimą gynybai, nes tada yra žinomi savi pajėgumai ir pasiruošiama tam, kad rezultatų lenta tuoj gali sušvisti varžovų naudai.
Išlaidų planavimas reikalauja drausmės ir susikaupimo, todėl galėtų būti prilygintinas geram žaidimui gynyboje. Tačiau net 70 proc. apklaustųjų pripažino, kad dažnai perka spontaniškai. Kas penktas Lietuvos gyventojas (21 proc.) bent kartą per 3 mėnesius įsigyja daiktų ar paslaugų, kurie jam nėra būtini. Taigi, peršasi išvada, kad dauguma Lietuvos gyventojų žino, jog pergalei pasiekti gera gynyba svarbu, tačiau gyvenime į gynybą grįžta toli gražu ne visi.
Iš toliau atakuoja tik drąsiausi
Jei Lietuvos gyventojai būtų krepšinio rinktinė, viena komandos silpnybių būtų įžaidėjų ir atakuojančių gynėjų stoka. Tai tipiški investuotojai, kurie siekdami pergalės naudoja pačius įvairiausius būdus atakuoti varžovų krepšį. Jie gerai mato aikštelę, pasitelkia komandos draugus ir, pasak Š. Nedzinsko, drąsiai meta iš tritaškio zonos.Tačiau, apklausos duomenimis, įvairesnių sprendimų, kaip padidinti savo santaupas, yra linkę ieškoti tik apie 3 proc. šalies gyventojų.
Pasak Š. Nedzinsko, tai nereiškia, kad reikia nuolatos ir rizikingai investuoti.
„Reikia siekti uždirbti daugiau ir investuoti saugiai. Jei žmogus yra sukaupęs 12 tūkst. litų, 2 tūkst. būtų galima investuoti rizikingiau ir su didesne grąža. Lygiai taip pat kaip metant tritaškį. Finansuose nereikia radikaliai keisti savo elgsenos“, – pataria jis.
Desperatiški metimai čempionams nebūdingi
40 proc. apklaustųjų nurodė, kad reguliariai perka loterijos bilietus: 11 proc. tai daro bent kartą per savaitę, 12 proc. – kartą per dvi savaites, 17 proc. – kartą per mėnesį. Dar 28 proc. loterijos bilietus perka rečiau nei kartą per mėnesį.
„Tikrai nemažai žmonių perka loterijos bilietus. Jeigu persikeltume į krepšinio aikštelę, tai reiškia, kad pradėję savo ataką iškart metame į krepšį ir bandome pataikyti. Kartais, jei meti likus mažai laiko, tai nieko blogo. Taip pat jei turi didelį taškų rezervą, apsimoka padaryti rizikingą sprendimą, pamatavus, kad praradimas nebus pernelyg didelis“, – paralelę brėžia Š. Nedzinskas.
Aklas kliovimasis loterija gali pridaryti rimtų finansinių nemalonumų piliečiui, jei šis negali pasidžiaugti likusiomis lėšomis mėnesio pabaigoje. Pasak R. Petrausko, treneris tokį žaidėją tuoj pat sodintų ant suolelio. „Galima per šimtą rungtynių pataikyti vieną tokį metimą, bet Jonas Kazlauskas iškart tokį žaidėją sodintų ant atsarginių žaidėjų suolelio“, – juokauja ekspertas.
Savimi pasitiki labiau nei treneriu
Tyrimas taip pat atskleidė, kad gyventojų krepšinio komandos drausmė aikštelėje galėtų būtų geresnė, – dauguma žaidėjų labiausiai pasikliauja savo jėgomis ir retas kuris aikštelėje yra linkęs išklausyti trenerio nuomonę. Savo finansų planavimo klausimais tik 25 proc. Lietuvos gyventojų konsultuojasi su specialistu: 9 proc. tai darė keletą kartų, 16 proc. – kartą.
„Kalbant krepšinio terminais, tvarkant asmeninius finansus linkėčiau rinktis lengvojo krašto puolėjo poziciją – tai platų veiksmų arsenalą turintis žaidėjas, kuris veržiasi prie krepšio, meta iš dvitaškio zonos, bet esant progai nevengia pataikyti ir tritaškį. Taip ir su taupymu – gyventojams vertėtų didžiąją santaupų dalį kaupti saugiai terminuotojo indėlio sąskaitoje ar investuojant į Vyriausybės obligacijas, tačiau nevengti ir tritaškių – investuoti į trečios pakopos pensijų ar investicijų fondus“, – teigia Š. Nedzinskas.
Euras žaidimo nekeistų
Tiesa, ši Lietuvos krepšinio rinktinė bus paskutinė, kuri žais už šalį, dar turinčią litą. Kaip savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sako Š. Nedzinskas, valiutos pokytis nei į krepšinį, nei į gyventojų finansus kardinalių pokyčių neatneš.
„Euras pokyčių atneš tik ilgalaikėje perspektyvoje. Kuo daugiau jis mūsų galvoje atneš stabilumo, tuo daugiau mesime tritaškių“, – teigia finansų ekspertas.
Jau rašėme, kad eurais apskaičiuotos kainos uždirbantiems didesnes nei vidutines pajamas ir nesekantiems savo išlaidų atneš siurprizų, nes eurais kainos atrodys mažesnės, o tai skatins pirkti tas prekes, kurių nebuvo planuota įsigyti. Krepšinio komentatorius R. Petrauskas spėja, kad taip gali atsitikti ir su loterijos bilietais, nes šie nebus brangesni nei vienas euras.
