ES investicijų dalis BVP sumažėjo nuo 22,7 proc. 2007 metais iki 19,6 proc. pernai, kadangi atsigavimą daugiausiai lėmė augęs eksportas. Tuo tarpu investicijų atotrūkis ES gali siekti daugiau nei 250 mlrd. eurų – tiek investicijos ES turėtų išaugti, kad jų dalis BVP sugrįžtų prie ilgamečio vidurkio.
Žymiai sumažėjusių investicijų priežasčių yra daug – tai nepakankama paklausa, nekilnojamo turto burbulų sprogimas kai kuriose šalyse, didelis neapibrėžtumas. Investicijas taip pat mažino aukštos valstybių skolos ir įtempti biudžetai bei finansinio sverto mažinimo poreikis. Pasak įmonių, verslo augimui nuo 2011 iki 2013 metų labiausiai trukdė prastos ekonomikos perspektyvos ir nepakankama paklausa. Tai greičiausiai iš dalies lėmė ir kitą nurodytą priežastį – aršią konkurenciją dėl kainų ir sumažėjusias maržas. Dėl šios priežasties net esant dideliam likvidumui finansų rinkose ir vyraujant žemoms palūkanoms, investuotojai išliko atsargūs.
Per žemos investicijos mažina produktyvumo bei ekonomikos potencialo augimą ir stabdo darbo vietų kūrimą. Per ilgai užsitęsęs vangus ekonomikos augimas gali lemti ir tai, jog ciklinis nedarbas pavirs struktūriniu. Tai reiškia, kad jog dalis bedarbių, per ilgai negalėdami surasti darbo, praras savo kvalifikacijas ir jų įsidarbinimo galimybės ateityje pastebimai sumažės. Taigi nedarbo lygis liks aukštesnis nei galėtų būti.
Dar 2014 m. pabaigoje speciali grupė, sudaryta iš šalių narių, Europos Komisijos ir Europos investicijų banko (EIB) identifikavo, jog Europoje yra apie 2 tūkst. iš viso 1,3 trilijono eurų vertės potencialių investicijų projektų, kurie negali būti įgyvendinami dėl finansinių ir reguliacinių kliūčių. Per 2015-2017 metus galėtų būtų įgyvendinti 500 mlrd. eurų vertės investiciniai projektai. Tuo metu Lietuva įvardijo daugiau nei 20 potencialių daugiausiai infrastruktūros ir energetikos projektų, kurių vertė viršija 4 mlrd. eurų.
Svarbiausias deklaruojamas J.C. Junckerio vadovaujamos Europos Komisijos prioritetas – padėti Europos ekonomikai vėl augti ir didinti darbo vietų skaičių, nesukuriant naujų skolų. Tam dar 2014 metų pabaigoje buvo įkurtas 21 mlrd. eurų vertės Europos strateginių investicijų fondas (ESIF), kuris, Europos Komisijos skaičiavimais, per trejus metus turėtų paskatinti daugiau nei 300 mlrd. eurų investicijas Europos Sąjungoje į infrastruktūrą, švietimą, tyrimus ir inovacijas bei rizikos kapitalą mažesnėse įmonėse. Buvo skaičiuojama, jog tai galėtų išauginti BVP apie 400 mlrd. eurų ir sukurti apie 2 mln. naujų darbo vietų. Iki šių metų balandžio mėnesio ESIF jau finansavo daugiau nei 200 projektų, kuriems skyrė daugiau nei 10 mlrd. eurų. Tikimasi, jog tai iš viso paskatins daugiau nei 80 mlrd. eurų investicijų. EFSI remia ir specialų fondą, kuris galės suteikti 150 mln. eurų paskolų inovatyvioms mažoms ir vidutinėms įmonėms ir mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms Suomijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Atskirai į ESIF finansavimą gali pretenduoti didesni nei 10 mln. eurų vertės projektai.
EIB skaičiavimais, skolindamasi įvairiems infrastruktūros projektams Lietuva sutaupė keliasdešimt milijonų eurų palyginus su tuo, kokias finansavimo sąlygas būtų galėjusi gauti finansų siekdama iš kitų šaltinių.
Pernai investicijų augimo tempai Lietuvoje džiugino. Investicijų dalis BVP pirmą kartą nuo 2008-ųjų perkopė 20 proc. BVP, nors ir liko žemesnė nei prieš krizę ar nesiekė investicijų lygio kitose Baltijos šalyse. „Swedbank“ prognozuoja, jog palankios finansavimo galimybės, ES parama ir pakankamai geri pačių įmonių finansiniai rodikliai lems ir tolesnę įmonių plėtrą. Visgi norint didinti užimtumą Lietuvoje vien naujų darbo vietų nepakanka. Užimtumo augimui ateityje vis labiau trukdys mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius ir tinkamos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas. ESIF taip pat remia ir investicijas į švietimą ir darbuotojų mokymą, tačiau kol kas neaišku, ar Lietuva pasinaudos šia galimybe ir ar tokios investicijos būtų pakankamai efektyvios. Papildomos lėšos gali neturėti tokio efekto investicijoms, o pačių investicijų efektyvumas gali būti mažesnis nei tikimasi, jei kartu nebus atliktos struktūrinės reformos bei nebus tobulinama reguliacinė aplinka. Tačiau ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo agentūra pastebi, kad pastaraisiais metais įgyvendinama vis mažesnė dalis siūlomų struktūrinių reformų. Lietuva Europos Komisijos siūlomas struktūrines reformas taip pat įgyvendina gana vangiai.
Komentaro autorė - „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė.
