Giedrė Sankauskaitė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“
Gyventojai migruoja lygiai taip pat kaip paukščiai. Tai, kad pastarieji grįžta, su džiugesiu prisimename kiekvieną pavasarį, tačiau apie grįžtančius tautiečius nesame linkę kalbėti. Aišku, lengviau skųstis, kiek daug jų emigruoja.
Žmogus greitai gali priprasti prie nuolatinių kelionių po egzotiškas šalis, baseinų, palmių, bet vis tiek pradeda ilgėtis namų, to, kas sava. Tą patį pripažino ir leidinio „Ekonomika.lt“ kalbinti pašnekovai, kurie po ilgų buvimo svetur metų teigė supratę, kad Lietuvoje – geriausios sąlygos kurti šeimą ir daryti karjerą.
„Daugelis išvykusiųjų mąsto ne apie tai, ar grįžti, o kada tam ryžtis. XXI a. ypač lengva pasirinkti naują gyvenamąją vietą, susirasti darbą bet kuriame žemyne, įgyti tarptautinį išsilavinimą“, – leidiniui „Ekonomika.lt“ pasakojo „Globalios Lietuvos lyderiai“ vadovė Kotryna Stankutė-Jaščemskienė. Ji pastebi, kad „grįžimas“ ar ryšio palaikymas su gimtąja šalimi turi įvairias formas – nuo piniginių perlaidų į Lietuvos bankus (jos šiais metais sudarė kelis milijardus) iki investicijų į verslus ir nekilnojamąjį turtą Lietuvoje dar prieš grįžtant fiziškai ir prisidedant prie teigiamų pokyčių šalyje.
Spartesnė karjera
Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinti kelerius metus svetur gyvenę lietuviai pripažino, kad, įgiję patirties, praplėtę akiratį, jie grįžo į Lietuvą dėl spartesnės karjeros, įdomių projektų, kiti – dėl asmeninių priežasčių.
„Tapti tokios įmonės kaip TEO vadovu būtų įdomu bet kurioje pasaulio dalyje, – pasakojo TEO generalinis direktorius Kęstutis Šliužas. – Tačiau džiugu buvo ir tai, kad savo ligšiolinę produktų kūrimo, pardavimo, rinkodaros bei vadovavimo patirtį galėsiu panaudoti savo gimtajame krašte.“
Jis pabrėžė, kad bendrovėje šiuo metu dirba ne vienas iš užsienio grįžęs lietuvis.
Ryšių svarba ateičiai
„Lietuva yra nedidelė šalis, bet mūsų ekonomikos plėtra remiasi eksportu, – įsitikinęs TEO generalinis direktorius. – Sėkmingam bendravimui su užsienio klientais reikalingi užsienio rinkas, kultūrinį ir vertybinį kontekstą suprantantys profesionalai, tad tokia patirtis geriausiai įgyjama išvykus dirbti į kitas šalis.“ K. Šliužas įsitikinęs, kad svarbu, jog ir verslas, ir valstybė suvoktų ir įvertintų mūsų tautinių ryšių svarbą visos šalies ateičiai.
„Jei tam skirsime pakankamai dėmesio, bus lengviau pasitelkti išvykusių tautiečių patirtį, ryšius, žinias geriems darbams“, – įsitikinęs svetur gyvenęs K. Šliužas.
Noras prisidėti
Neseniai Vilniuje duris atvėrusios kavinės „No Sugar“ įkūrėjas Antanas Gumauskas neabejoja, kad svetur gyvenančius tautiečius grįžti paskatina ir noras prisidėti prie šalies vystymosi.
„Gyvendamas užsienyje pamatai, kad Lietuvoje nėra tam tikrų produktų ar paslaugų, – pasakojo 10 metų Berlyne praleidęs A. Gumauskas. – Veikia asmeninis noras padaryti tai, ko dar niekas prieš tai nėra padaręs.“ Būtent šis veiksnys, pasak „No Sugar“ įkūrėjo, jį paskatino grįžti į Lietuvą.
„Lietuviai dirba nė kiek ne mažiau, nei žmonės bet kurioje pasaulio šalyje. Todėl jiems reikia duoti tai, ko jie nusipelno“, – kalbėjo A. Gumauskas.
Verslininkas pažymėjo, kad pagrindinis skirtumas tarp Vokietijos ir gimtojo krašto yra kultūra.
„Esame besiformuojanti tauta, tad pamažu keičiasi mūsų elgsena, vartojimo ypatybės, kurias perimame iš Vakarų“, – savo įžvalgomis dalijosi A. Gumauskas.
K. Stankutė-Jaščemskienė pažymėjo, kad dažnai žmones išvažiuoti ar grįžti paskatina priežąstys, susijusios ne su ekonomika, o su kultūra. Migruojantiems tautiečiams kasdien tenka susidurti su įvairiais iššūkiais – ekonominiais, kultūriniais, asmeniniais ir politiniais.
„Vieniems – su atlyginimais, darbo kultūra kai kuriose įmonėse, kurios nespėjo ar nepanoro perimti vakarietiškos, darbuotoją gerbiančios darbo kultūros, skaidrumo versle stoka“, – iššūkius vardijo „Globalios Lietuvos lyderių“ vadovė. Ir pridūrė, kad kitiems taip pat tenka prisitaikyti prie švietimo sistemos, ikimokyklinio amžiaus ugdymo įstaigų ir pradinių mokyklų problemų.
Grįžta auginti vaikų
„Globalios Lietuvos lyderių“ vadovė pastebi, kad dažnai ir sėkmingą karjerą svetur kuriantys lietuviai į tėvynę grįžta auginti atžalų.
„Būti arčiau šeimos jiems yra asmeninė vertybė“, – kalbėjo K. Stankutė-Jaščemskienė. Be to, neretai pasitaiko atvejų, kai, svetur susikrovę pakankamo dydžio kapitalą, jie pradeda savo verslą Lietuvoje.
„Karjeros aukštumas pasiekę talentai grįžta esant įdomiems darbo pasiūlymams, ypač aukštose pozicijose“, – kalbėjo „Globalios Lietuvos lyderiai“ vadovė. Vis dėlto, pasak jos, sprendimas grįžti labiausiai priklauso nuo išsilavinimo, vertybių, šeiminės padėties ir darbo patirties.
„Pati po trejų metų, praleistų darbuojantis Azijoje, tarptautinėse kompanijose Malaizijoje ir Singapūre, grįžau dėl labai paprasto dalyko – čia likusio didelio išsiilgtų draugų rato ir šeimos, gal keistai nuskambės – bet ir dėl metų laikų kaitos“, – kalbėjo K. Stankutė-Jaščemskienė.
Panašiais motyvais vadovavosi ir kitas leidinio „Ekonomika.lt“ pašnekovas. Po 10 metų, praleistų Airijoje, Valentas Lukoševičius grįžo į Lietuvą ir visai neseniai sostinės Užupio rajone atidarė mėsos parduotuvę „Gegio stalas“.
Dabar jau savo verslu užsiimantis V. Lukoševičius pasakojo, kad tokį pasirinkimą lėmė artimųjų ilgesys.
„Be to, su žmona pagalvojome, kad Lietuvoje augti mūsų vaikui būtų geriau“, – pasakojo „Gegio stalo“ įkūrėjas. Jis pridūrė, kad gyvenimas Airijoje buvo labai patogus, tačiau nesuviliojo jo.
Darbo paieška baigėsi Lietuvoje
Kita pašnekovė Dalia Cizikaitė, šiuo metu dirbanti Nacionalinėje Mažvydo bibliotekoje vyr. tyrėja, pripažino, kad iš dalies grįžti į Lietuvą po 14 metų iš Čikagos priviliojo noras užsiimti „lietuviška veikla“.
„JAV dirbau lietuvių laikraščio „Draugas“ vyr. redaktore“, – prisimena D. Cizikaitė. Daugiau negu dešimt metų pragyvenusi už Atlanto D. Cizikaitė pripažino, kad grįžusi į tėvynę nepatyrė beveik jokio kultūrinio šoko.
„Buvo labai lengva adaptacija, gal dėl to, kad kiekvienais metais bent trumpam grįždavau į Lietuvą“, – kalbėjo pašnekovė.
FAKTAI: Grįžtantys emigrantai
Į Lietuvą vidutiniškai atvyksta apie 2 000–2 500 asmenų per metus. 2012 m. į Lietuvą atvyko 2,5 tūkst. užsieniečių – iš jų apie 1000 ES piliečių ir apie 1500 ne ES piliečių.
2012 m. Lietuvos piliečiai sudarė net 87 proc. visų atvykstančiųjų.
Ženkliai išaugęs grįžtančiųjų skaičius aiškinamas tuo, kad, įvedus privalomojo sveikatos draudimo prievolę, daugiau žmonių deklaruoja tiek savo atvykimą, tiek ir išvykimą.
2012 m. imigrantų skaičius didėjo ir dėl išaugusio darbo jėgos poreikio – buvo išduota 1300 daugiau leidimų dirbti nei 2011 m.
