Lietuvybės išlaikymas yra svarbus keturiems iš penkių užsienio lietuvių, o sprendžiant dėl grįžimo į Lietuvą ne mažiau nei ekonomika svarbus psichologinis klimatas, rodo antradienį paskelbti tyrimo rezultatai.
Užsienio lietuvių apklausoje, kurioje geriau atspindima aukštesnį išsilavinimą turinčių emigrantų nuomonė, devyni iš dešimties respondentų teigė, kad domisi įvykiais Lietuvoje, tačiau didžioji dalis lietuviškoje žiniasklaidoje pasigenda pozityvios informacijos apie tėvynę.
„Per visą tyrimą lietuvybė, ryšio su Lietuva jausmas buvo fiksuojamas labai stiprus“, - žurnalistams sakė tyrimą atlikusios bendrovės „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.
Užsienio reikalų ministerijos užsakymu atliktame tyrime emigrantų paklausus, kas paskatintų grįžti į Lietuvą, didžioji dalis - 38 proc. - pasirinko atsakymą, kad svarbiausi yra psichologinio klimato pokyčiai, didesnė tolerancija ir pagarba žmogui, galimybės realizuoti savo gebėjimus. Šalies gerovės, ekonomikos augimas svarbiausias buvo trečdaliui apklaustųjų. 27 proc. nurodė, kad grįžtų, jei darbo užmokesčio dydis būtų panašus į jų gaunamą atlyginimą užsienyje.
„Kaip valstybė, kaip visuomenė turime suprasti, kad turi būti didesnė tolerancija, pagarba žmogui, galimybės realizuoti savo gebėjimus“, - sakė URM Užsienio lietuvių departamento direktorė Gintė Damušis. Lietuvybės išlaikymas buvo svarbus 79 proc. apklaustųjų. 72 proc. respondentų teigė, kad kliūčių bendradarbiauti su Lietuva nėra, o reikia daugiau asmeninės iniciatyvos.
89 proc. užsienio lietuvių nurodė, jog domisi įvykiais Lietuvoje, dažniausiai žinių gauna iš interneto. Paklausti, kokių laidų labiausiai pasigenda lietuviškoje televizijoje, didžioji dalis - 35 proc. - teigė, kad jiems trūksta pozityvios informacijos apie Lietuvos pasiekimus.
„Tai susiję su tuo, kad (emigrantas) kaip mažasis Lietuvos ambasadorius norėtų kažką papasakoti, kas nutiko Lietuvoje gero ir pozityvaus. Įsijungus žinias greičiau surasi kažką negatyvaus“, - sakė V.Gaidys. Apklausoje dalyvavo 711 užsienio lietuvių, kurie gyveno užsienyje ne mažiau kaip šešis mėnesius. Apie 70 proc. respondentų buvo iš Europos Sąjungos (ES) šalių, daugiausia - Didžiosios Britanijos, Belgijos ir Švedijos. Tarp likusiųjų daugiausia buvo JAV gyvenančių lietuvių.
V.Gaidys pripažino, kad ši apklausa, atlikta internetu, negali būti laikoma reprezentatyviai atspindinčia visų užsienio lietuvių nuomonę - tyrime dalyvavo sąlyginai daugiau žmonių su aukštuoju išsilavinimu, aktyvių žmonių, užimančių geras pozicijas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
