Artėjanti žiema suteikia puikią progą Kremliui įvykdyti menkai slepiamus grasinimus „asimetriškai reaguoti“ į ekonomines sankcijas, kurias ES taiko Rusijai dėl jos agresijos Ukrainoje.
Dauguma analitikų mano, kad Rusijos valdžia nesiryš ekonominiu požiūriu savižudiškam žingsniui – užsukti dujų sklendę Europai, vis dėlto tokios galimybės atmesti negalima. Kremlius jau ne kartą įrodė, kad visiškai nepaiso racionalių argumentų, jei aplinkybės tariamai reikalauja parodyti ryžtą ir tvirtumą.
„Pusiau kriminalinė schema“
Dar vasaros pradžioje Rusijos dujų monopolininkės „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris viešai buvo perspėjęs rusiškas dujas importuojančias įmones Europos šalyse, kad planuojamas dujų tiekimas iš jų Ukrainai reverso būdu gali susilaukti pasekmių. Birželį „Gazprom“ nutraukė dujų tiekimą Ukrainai, nes ši nesumokėjo susidariusios skolos ir nesutiko su nauja pasiūlyta tiekiamų dujų kaina.
Nauja „Gazprom“ dujų kaina Ukrainai buvo 1 500 JAV dolerių didesnė už tą, už kurią rusiškos dujos parduodamos kitoms Europos šalims, todėl Ukrainos vyriausybė nusprendė atsisakyti tokio pasiūlymo ir importuoti dujas iš kaimyninių šalių. Tokią galimybę teikia dujotiekių jungtys su Slovakija, Vengrija ir Lenkija, per kurias priešinga kryptimi pumpuojamos dujos patenka į Ukrainos dujų transportavimo sistemą. Taigi, tos pačios rusiškos dujos, pasiekusios Lenkiją, Slovakiją, Čekiją ir Vengriją, vėliau gali būti perparduodamos Ukrainai už gerokai mažesnę kainą, nei jai siūlo „Gazprom“.
Ukrainai pasirašius reversinio dujų tiekimo memorandumą su Slovakija ir kitomis kaimyninėmis šalimis, Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas pareiškė, kad techninės galimybės leidžia Kijevui importuoti iš Europos iki 20 mlrd. kub. m gamtinių dujų. Tačiau tokiems planams pasipriešino „Gazprom“ vadovybė: A.Mileris reversinį dujų tiekimą Ukrainai pavadino „pusiau kriminaline schema“, nors Europos Komisijos atstovai pareiškė, kad dujų tiekimas iš ES šalių Ukrainai yra visiškai teisėtas. Juk niekas nedraudžia rusiškas gamtines dujas nusipirkusioms įmonėms jas savo nuožiūra pardavinėti kitiems klientams.
Sklendė jau prisukta
Reversinis dujų tiekimas iš Europos anaiptol negali patenkinti visų Ukrainos poreikių, tačiau leidžia išvengti visiško „dujų bado“ ir bent minimaliai pasiruošti naujam šildymo sezonui. Matyt, supratę, kad nei bauginimais, nei teisinėmis priemonėmis dujų reeksporto iš Europos į Ukrainą užblokuoti nepavyks, Kremliaus vadovai, seniai naudojantys „Gazprom“ kaip spaudimo kaimyninėms šalims įrankį, griebėsi kitos taktikos.
Nuo rugsėjo pradžios „Gazprom“ ėmė mažinti Europos šalims tiekiamų dujų kiekį ir tiekti tik minimalią ilgalaikėse sutartyse numatytą paros normą. Kaip vėliau paaiškėjo, kai kuriais atvejais net ir šis įsipareigojimas nebuvo vykdomas. Apie tai, kad sumažėjo rusiškų dujų tiekimo apimtis, jau pranešė Lenkija, Slovakija, Austrija, Vokietija ir kitos ES šalys. Dažniausiai dujų tiekimo paros norma būdavo sumažinta taip, kad nebeliktų jokios galimybės reeksportuoti dujas į Ukrainą.
Rusiškas dujas importuojančios ES šalių įmonės reguliariai teikia „Gazprom“ paraiškas dėl pageidaujamo pirkti dujų kiekio, kuris priklauso nuo mėnesio ir net savaitės dienų. „Gazprom“ naudinga didinti dujų eksporto į Vidurio ir Vakarų Europą apimtis, tačiau, iš visko sprendžiant, noras „paspausti“ Ukrainą yra svarbesnis. Kiek laiko „Gazprom“ atstovai net neigė, kad sumažino dujų Europos šalims tiekimo apimtis, vėliau, kai tai daryti tapo kvaila, pradėjo aiškinti, kad tai eksportas sumažintas dėl būtinybės prieš žiemą užpildyti dujų saugyklas Rusijoje.
Baimė pildo saugyklas
Kremliaus ketinimą pasitelkti gamtines dujas kaip politinio spaudimo įrankį buvo galima gana aiškiai nuspėti dar šių metų pradžioje. Kol Maskva patylomis ruošėsi Krymo aneksijai, ES šalys pradėjo kaupti importuojamų rusiškų dujų atsargas. Pasak britų dienraščio „The Independent“, dėl palyginti šiltos praėjusios žiemos Europos šalių saugyklose liko didelės nepanaudotos dujų atsargos, tačiau naujos į jas buvo pumpuojamos rekordiškais kiekiais. Pirmą kartą istorijoje kolektyvinės gamtinių dujų saugyklos Europoje dabar yra pripildytos beveik iki kraštų. Jose jau sukaupta apie 80 mlrd. kub. m dujų, o tai sudaro apie 20 proc. visų Europos šalyse per metus sunaudojamo kiekio.
Nerimas, kad Kremlius dėl kokių nors priežasčių gali visiškai užsukti dujų sklendę Europai, yra toks didelis, kad ES ruošia veiksmų nenumatytomis aplinkybėmis planą: pagal jį Europos bendrovėms būtų uždrausta pardavinėti dujas už ES ribų, o stambios pramonės įmonės privalėtų nutraukti gamtinių dujų naudojimą.
„Kaupiasi kažkas negero, ir kol Rusija toliau naudos dujas kaip spaudimo įrankį išsiplėtusiame konflikte Ukrainoje, išliks pavojus dujų tiekimui į Europą“, – teigė Didžiosios Britanijos tyrimų centro „Chatham House“ ekspertas Johnas Lough. Pasak jo, Rusija kur kas efektyviau naudoja energetinę strategiją nei karinę galią. „Sumažėjusio dujų tiekimo grėsmė ES yra kur kas ir pavojingesnė. Rusija supranta, kad pasaulis kol kas negali rasti kitų energijos šaltinių“, – tvirtino ekspertas.
Trys dujų bado scenarijai
Analitikų teigimu, niekas negali pasakyti, kas nutiks artimiausiais mėnesiais. Dujų saugyklos Vakarų Europoje pripildytos, tačiau bent kiek didesnis dujų tiekimo iš Rusijos sumažinimas galėtų sukelti rimtą jų trūkumą Rytų Europoje ir lemtų energijos kainų šuolį. O ilgalaikis gamtinių dujų tiekimo embargas smarkiai paveiktų visos Europos ekonomiką ir socialinę sferą, perspėjo ekspertai.
Europa iš Rusijos importuoja beveik trečdalį jai būtinų dujų, ir beveik pusė šio kiekio transportuoja per Ukrainos teritoriją nutiestais dujotiekiais. Manoma, kad dėl sumažėjusio dujų tiekimo į Europą labiausiai nukentės Ukraina – atėjus žiemai dauguma gyvenamųjų namų liks be šildymo, o pramonė bus paralyžiuota.
Kelno universiteto (Vokietija) Energetikos ekonominių tyrimo instituto mokslininkai parengė tris galimus rusiškų dujų embargo Europai pasekmių scenarijus. Jie apskaičiavo, kas būtų, jei Rusija nuo lapkričio 1 d. visiškai nutrauktų gamtinių dujų tiekimą ES ir Turkijai 3, 6 arba 9 mėnesiams.
Mokslininkų teigimu, paskelbus 3 mėnesių embargą, daugumai šalių, išskyrus Lenkiją, Turkiją ir Suomiją, didesnių problemų apsirūpinant dujomis nekiltų. Pavyzdžiui, dujų saugyklų Vokietijoje kiekis gali patenkinti beveik 25 proc. šios šalies metinio gamtinių dujų poreikio. Be to, Vokietijos dujų vamzdynai sujungti su Nyderlandų ir Belgijos dujų transportavimo sistemomis, tad ji gali importuoti dujas iš šiose šalyse veikiančių suskystintų gamtinių dujų terminalų.
Jei rusiškų dujų tiekimas nutrūktų 6 mėnesiams, rimtesnių sunkumų patirtų dauguma Rytų Europos valstybių ir Vokietija: jai jau trūktų 3 mlrd. kub. m dujų. Tačiau tokių didelių ES valstybių kaip Prancūzija ir Italija apsirūpinimas dujomis išliktų stabilus dėl dujotiekių iš Alžyro ir Libijos bei didelių suskystintų gamtinių dujų importavimo pajėgumų. Jei „Gazprom“ embargas truktų 9 mėnesius ar dar ilgiau, dujų trūkumą, be Vokietijos, kurios deficitas sudarytų jau 12 mlrd. kub. m, pajustų ir Italija, ir Prancūzija.
Jei žiema nebus labai šalta
Tyrimo autoriai pabrėžė, kad Europos šalys, siekdamos kompensuoti nutrauktą rusiškų dujų tiekimą, turės gerokai padidinti suskystintų dujų importą. Vokiečių mokslininkai apskaičiavo, kad papildomai reikės 45 mlrd. kub. m suskystintų dujų, kad būtų galima užsitikrinti nepertraukiamą gamtinių dujų tiekimą 5 mėnesių laikotarpiui. Vadinasi, suskystintų dujų importas ES šalyse išaugtų dvigubai, palyginti su 2013 m. O jei embargas truktų ilgiau nei 7 mėnesius, papildomai prireiktų jau 65 mlrd. kub. m.
Mokslininkai padarė išvadą, kad jei Rusija nuo lapkričio 1-osios visiškai nutrauktų gamtinių dujų tiekimą Europai, ES šalys kaip nors peržiemotų artėjančią žiemą, jeigu ji nebus labai šalta. Tačiau jei vasario pradžioje paspaustų speigas, situacija taptų kritine. Jei dujų embargas tęstųsi ir toliau, iki 2015–2016 m. žiemos padėtis ES dujų rinkoje labai komplikuotųsi, nes vargu ar bus rasta galimybių per kitą vasarą pripildyti dujų saugyklas.
Rusija tokiu atveju taip pat patirtų milžiniškų nuostolių. Vokiečių specialistų teigimu, jei „Gazprom“ užsuktų dujų sklendę Europai, kas mėnesį negautų 4–4,5 mlrd. eurų pajamų. Per 6 mėnesius nuostolių suma išaugtų iki 24–27 mlrd. eurų, o per 9 mėnesius – nuo 36 iki 40 mlrd. eurų. Kadangi pajamos iš „Gazprom“ prekybos dujomis sudaro apie 25 proc. viso Rusijos biudžeto pajamų, akivaizdu, kad politinis sprendimas „sušaldyti Europą“ labai brangiai kainuotų pačiam Kremliui.
Ekspertai mano, kad net dabartinės Maskvos pastangos riboti dujų tiekimo apimtis užsakovams Europoje net ir nepažeidžiant ilgalaikių jų tiekimo sutarčių reikalavimų yra labai nenaudingos „Gazprom“ verslui. Dėl siekio diversifikuoti ES gamtinių dujų tiekimą per artimiausius 5 metus rusiškų dujų dalis šioje ES rinkoje turėtų sumažėti iki 22–25 proc. Drastiškas dujų embargas tik priverstų Europą žaibiškai ir bet kuria kaina atsikratyti priklausomybės nuo „Gazprom“ kaip nuo visiškai nepatikimo verslo partnerio.
Parengė Arvydas Praninskas
