Tai pastebėjusi ekonomistė Aušra Maldeikienė įsitikinusi, įkainiai – tikrai didesni.
„Banko paslaugos iš tikrųjų labai brangsta. Už tai už ką mes nemokėdavome: sąskaitos atidarymą, tvarkymą ir t.t., dabar mokame. Pats tas bankas gaudavo tavo atlyginimą į sąskaitą ir skaitėsi, kad bakui atsiranda pakankamai lėšų. Kai kurie įkainiai gal lieka tie patys bet iš esmės, už daugybę dalykų, kur anksčiau nemokėjome, mes mokame“, – sako ekonomistė.
Skatina pereiti į elektroninę bankininkystę
Pažvelgus į diagramas matyti, kad dauguma paslaugų įkainių buvo pakelti dar prieš euro įvedimą. Kai kurių įkainiai augo daugiau nei dvigubai. Pavyzdžiui, DNB banko skyriuje pervesti pinigus į kitą banką 2011 metais dar buvo galima už 0,87 eur., o dabar jau už 2,03 eur. Augantys įkainiai atsiskaitant skyriuose pastebėti ir kituose bankuose. Lietuvos bankas pateikia palyginimą,: mokėjimo pavedimai į kitą banką inicijuoti skyriuje 2013 m. pab. vidutiniškai kainavo 1,11 eur, o 2015 m. pab. – 1,49 eur. Tokie pat pavedimai internetu 2013 m. pab. kainavo 0,39 eur, o 2015 m. pab. – 0,38 eur.
Pervedimai eurais (banko viduje) į kito kliento sąskaitą (skyriuje)Infographic
Pervedimai eurais į kitą banką (skyriuje)Infographic
Ganėtinai stabilūs išliko įkainiai naudojantis internetinėmis paslaugomis. Tačiau galima įžvelgti, kad sąmoningai ar ne, nemažos dalies bankų įkainiai suvienodinti.
Pervedimai eurais (banko viduje) į kito kliento sąskaitą (internetu)Infographic
DNB bankas komentuoja, kad mokėjimo įkainiai nustatyti pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo reikalavimus.
„Įkainius peržiūrime periodiškai, įvertiname visas aplinkybes ir jei reikia, juos koreguojame. Pavyzdžiui, neseniai sumažinome pavedimų, atliekamų internetu kainą, skatindami klientus dažniau tvarkyti finansus elektroniniu būdu negu grynintis lėšas bankomate. Mes visuomet skatiname klientus kuo daugiau kasdienių finansinių operacijų atlikti elektroniniu būdu, nes tai yra ne tik pigiau, bet ir efektyviau“, – rašoma DNB atsakyme dėl pasikeitusių įkainių bankų skyriuose.
A. Maldeikienė įsitikinusi, kad taip bankai taupydami savo lėšas nuskriaudžia klientą. Ypač neturtingesnį jų segmentą. „Natūralu, jie mažina sąnaudas. Aš jų tikslą suprantu, bet aš kaip klientė galiu turėti ir kitokių preferencijų. Internetiniai atsiskaitymai yra kartos reikalas. Atrodo, kad orientuojamasi į tą pažangiausią ir turtingiausią visuomenės dalį.
Neįvertinama, kiek žmonių gyvena mažame miestelyje, kur tas pats interneto ryšys prastas arba jo nėra. Jei esi Vilniuje, jaunas ir pasiturintis, gerai uždirbi, gyveni senamiestyje, tada moki už tai, kad tau patogumai visi namuose. O juk yra ir taip, kad esi vienišas senukas gyvenantis kur nors Karoliniškių pakraštyje ir kompiuteris yra baisiausia prabanga. Vieną dieną kalbama apie tai, kad dalis senjorų iš tikrųjų gyvena sunkų gyvenimą ir jiems gali būti sudėtinga susimokėti už butą ir maistą, o tada sakome, kad jie internetu gali daryti pavedimą. Bankai leidžia daryti sau taip, kaip jiems patogu“, – mano A. Maldeikienė.
Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas komentuoja, kad tikrai matyti, jog pastaruosius keletą metų bankai mokėjimo paslaugų įkainius keitė kryptingai.
„Matėsi aiški tendencija skatinti gyventojus pereiti prie elektroninių mokėjimo paslaugų – bankai brangino mokėjimo paslaugas atliekamas grynaisiais pinigais, o elektroninių paslaugų įkainių beveik nekeitė. Tačiau skyriuose atliekamų operacijų brangimas Lietuvoje nebuvo išskirtinis reiškinys – ši tendencija vyravo ir kaimyninėse šalyse, t.y. Latvijoje ir Estijoje. Be to, veikė ir konkurencija: pagal klientų aptarnavimo vietose atliktų mokėjimo operacijų skaičių bankus jau išstūmė konkurentai – mokėjimo įstaigos (pvz., mokėjimai per loterijos terminalus, prekybos centrų kasose). Pagal šį rodiklį mokėjimo įstaigoms 2015 m. teko 86 proc. rinkos“, – teigia M. Jurgilas.
Elektroninę bankininkystę skatino ir nuo 2013 m. pradėta siūlyti nauja paslaugų kainodara – mokėjimo paslaugų planai, kai už fiksuotą paslaugų mokestį teikiamas numatytas paslaugų kiekis.
„Paslaugų planai ir lojalumo programos leidžia gyventojams sutaupyti mokėjimo paslaugoms, tačiau kaip ir standartiniai įkainiai, jie yra skatinantys elektroninių mokėjimo paslaugų naudojimą. Rinkoje matoma tendencija banko skyrius dažniau orientuoti į finansinių konsultacijų teikimą, o mokėjimo operacijas klientui sudaryti galimybes atlikti savitarnos terminaluose ar internetu“, – situaciją apibūdina Lietuvos banko valdybos narys.
Pasak jo, teigiamų pasikeitimų po euro pastebėta tarptautinių mokėjimo pervedimų įkainiuose. Jie tapo tokie patys, kaip ir vietinių mokėjimų.
„Pavyzdžiui, tarptautiniai mokėjimai eurais internetu vidutiniškai atpigo 26 kartus, o gautų tarptautinių mokėjimų eurais įskaitymas atpigo apie 5 kartus. Litų keitimo į eurus išlaidų apskritai neliko. Per 2015 m. tarptautinių mokėjimų eurais buvo atlikta apie 1,6 mln. operacijų, o gauta apie 2,7 mln. mokėjimų. Lietuvos banko vertinimu, 2015 m. dėl mažesnių pervedimų įkainių gyventojai ir verslas sutaupė apie 19 mln. eurų“, – informuoja M. Jurgilas.
A. Maldeikienė: bankai verčia nesigryninti pinigų
Įkainiai didėja ne tik paslaugomis naudojantis bankų skyriuose. Pastebimi ir didesni įkainiai ar apribojimai norint išsiimti grynuosius pinigus iš bankomato.
Grynųjų pinigų išmokėjimasInfographic
„Gal liko darboviečių, kurios savo žmonėms moka grynaisiais, bet šiaip visi pervedinėja į bankus. Kai nori pasiimti tuos pinigus iš bankomatų, viršijus tam tikrą kiekį tu jau turi mokėti pinigus. Yra daug pasaulio šalių, kuriose tokio mokesčio nėra“, – sako A. Maldeikienė.
Ji taip pat pastebi, kad keistai apmokėtas ir pinigų įnešimas į savo sąskaitą skyriuose.
„Suprantu, kai įmonės įneša baisius kiekius grynųjų, ten ir suskaičiuoti, ir sudėti pinigus reikia. Tačiau su fiziniais asmenimis kitaip. Aišku yra bankomatai, kurie priima nemokamai, bet ne visur jie yra. Ir jei tu turi važiuoti iš vieno miesto krašto į kitą, vien dėl bankomato, tai ta paslauga yra mokama. Kiek yra miestelių, kur tokių bankomatų nėra. Akivaizdu, kad šitos paslaugos pakankamai brangios“, –teigia ekonomistė.
Paslaugų įkainių padidėjimas pastebimas ir kai kuriuose Kreditų unijose. Pasak A. Maldeikienės tam įtakos turi kelios priežastys: dalis unijų bando neatsilikti nuo bankų, bet dalis didina įkainius dėl griežtinamų reikalavimų.
Paslaugų įkainių ribojimas – alternatyvus pasirinkimas
Pasak ekonomistės, matyti, kad dėl mažos palūkanų normos, bankai bando permesti savo sąnaudas klientams.
„Kaip rodo paskutiniai skaičiai, labai neblogai užsidirbo bankai. Manau, kad Lietuvos banko sprendimai yra geri. Klausimas, kokį spaudimą patirs ir kiek komerciniams bankams pavyks nevykdyti nurodymų“, – svarsto ekonomistė A. Maldeikienė.
Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas sako, kad nors šiuo metu įstatymai nesuteikia teisės Lietuvos bakui reguliuoti bankų įkainių, tačiau Seimą jau pasiekė Lietuvos banko kartu su Finansų ministerija parengtas Mokėjimų įstatymo pakeitimo projektas, įgyvendinantis Mokėjimo sąskaitų direktyvą ir numatantis riboti būtiniausių mokėjimo paslaugų kainą Lietuvoje.
„Tikimės, kad reikalingi įstatymų pakeitimai bus priimti kuo greičiau. Lietuvos bankas jau suformavo ir visuomenei pristatė krepšelį būtiniausių mokėjimo paslaugų, kurių įkainiai būtų ribojami, t. y. bendra visų krepšelyje esančių paslaugų kaina negalės viršyti kainos, kurią pagal dabartinį įstatymo projektą nustatys Lietuvos bankas. Apribotos kainos mokėjimo paslaugų krepšelis apimtų mokėjimo sąskaitos atidarymą, tvarkymą ir uždarymą, mokėjimo kortelės išdavimą, el. bankininkystę, gautų lėšų įskaitymą į sąskaitą, mokėjimo pavedimų atlikimą ir grynųjų pinigų pasiėmimą iš sąskaitos ir įnešimą į ją“, – pasakoja M. Jurgilas.
Pasak jo, gyventojai galės patys pasirinkti, ar nori naudotis būtiniausiomis mokėjimo paslaugomis už reguliuojamą kainą, ar ir toliau naudotis mokėjimo paslaugomis už standartinius įkainius arba kitais bankų siūlomais paslaugų planais, tačiau bankai ir kiti mokėjimo paslaugų teikėjai turės šią paslaugą pasiūlyti norintiems.
Mokėjimų įstatymo ir jį lydinčių įstatymų pataisas Seimas toliau svarstys birželio 16-ąją.