Azijai reikia naujo pavyzdinio vartotojo. Tikėtina, kad pokrizinė „vartotojų zombių“ karta Jungtinėse Amerikos Valstijose per artimiausius metus apsunkins pasaulinį vartojimo augimą. Tai reiškia, kad pagal eksporto apimtis pirmaujanti besivystanti Azija neturi kito pasirinkimo kaip tik atsigręžti į vidų ir pasikliauti savo 3,5 mlrd. vartotojų.
Be abejo, tai nėra pirmas kartas, kai Azijai tenka susidurti su vaikščiojančiais ekonominiais numirėliais. Japonijos korporacijų zombiai buvo „prarastojo dešimtmečio“ epicentre praeito amžiaus dešimtajame dešimtmetyje. Sklerotinės kompanijos turėjo išsilaikyti iš kreditų, kuriuos teikė vadinamieji zaibatsu (bankininkystės partneriai), taip atidėliojant neišvengiamą jų žlugimą ir įamžinant neefektyvumą bei paskatų trūkumą, kuris privedė prie Japonijos produktyvumo augimo žlugimo.
2008 – 2009 metų krizė panašiai privedė prie zombius sukuriančių finansinės paramos skyrimų Vakaruose. Nuo Volstrito iki AIG ir iki Detroito, JAV suskubo gelbėti didžiąsias korporacijas, kurios priešingu atveju būtų žlugusios. Didžioji Britanija ir Europa elgėsi taip pat, skirdama gyvybiškai svarbią paramą RBS, HBOS – Lloyds, ,,Fortis„, ,,Hypo Real Estate“ ir kitiems. Vakaruose buvo teisinamasi, kad jos yra „per didelės, kad žlugtų“. Kuo tai skiriasi nuo Japonijos požiūrio prieš beveik 20 metų?
Tačiau akivaizdžiausi zombiai greičiausiai yra plačiai paplitę JAV vartotojai, kurie vis dar išgyvena Didžiojo nuosmukio padarinius. Kamuojami istoriškai didelio nedarbo lygio, nepakankamo užimtumo ir nedidėjančio realaus atlyginimo, tuo pat metu apsunkinti hipotekos ir didžiulių skolų našta, JAV vartotojai yra įsitempę kaip niekada.
Vis dėlto JAV vyriausybė išmėgino beveik viską, kad šalies vartotojams nereiktų prisitaikyti. Peržengiant visas būtinas nedarbo pašalpų išplėtimo ribas, saugumo tinklas buvo išplėstas įtraukiant naudojimosi būstu teisių atėmimo sulaikymo programas, kitas skolų atleidimo formas ir ypatingą monetarinius ir fiskalinius stimulus.
Gailestis yra bet kurios visuomenės moralinės struktūros dalis. Tačiau plona linija skiria ją nuo „kūrybiškos destrukcijos“, kuri yra būtina norint išnaikinti sistemoje glūdintį nesaikingumą. Japonija peržengė šią ribą praeito amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, kuomet šalies kompanijų zombiai užkirto kelią skausmingam, tačiau reikalingam ekonomikoms suderinimui. Tai gali nutikti ir JAV, jei Vašingtonas toliau palaikys politiką, kuri toleruoja besaikį išlaidavimą ir varžo sąskaitų balanso sutvarkymą, kurio taip reikia JAV vartotojams.
Nepaisant JAV vyriausybės paramos programų, atrodo, kad šalies vartotojai pasineria į ilgalaikį taupymą. Vartojimo dalis nuo JAV BVP šiuo metu yra pakilusi iki 70 proc. Nors tai ir yra mažiau nei 2009 metais, kuomet šis rodiklis siekė 71,3 proc., tačiau ji vis dar viršija 66 proc. normą, kuri buvo pasiekta paskutiniame dvidešimtojo amžiaus ketvirtyje.
Grįžimas prie buvusios dalies yra tikėtinas, nes JAV vartotojai krypsta nuo pakilimo metu buvusio pamišimo link bankrotui išvengti reikalingo sveiko proto. Tai reiškia, kad artimiausiu metu JAV vartojimas bus silpnesnis ir tai turės didžiulį poveikį pasauliniam vartojimui. Nors JAV tesudaro 4,5 proc. visų pasaulio gyventojų, tačiau šalies vartotojai kasmet išleidžia po 10,3 trln. JAV dolerių – daugiausiai visame pasaulyje.
Tad klausimas kyla, kas užims JAV vietą? Europa? Japonija? Aš manyčiau, kad nei viena, nei kita. Būtent šioje vietoje puikiausiai tinka Azija. Būdama eksporto varomu regionu, Azija vis dar išlieka smarkiai priklausoma nuo galutinės vartotojų paklausos besivystančiame pasaulyje. 12 didžiausių besivystančių Azijos ekonomikų eksporto dalis nuo visos regiono produkcijos išaugo nuo 35 proc. praeito amžiaus dešimtojo dešimtmečio pabaigoje iki 45 proc. 2007 metų pradžioje. Tad nenuostabu, kad dauguma regiono ekonomikų išgyveno recesiją, kuomet 2008 metų pabaigoje staiga sumažėjo pasaulinė prekyba. Atsiskyrimas nebuvo išeitis.
Azija taip pat neturėtų neteisingai suprasti saugumo, kuris pastaruoju metu yra smarkiai apkalbamas ir siejamas su vadinamuoju „dviejų greičių pasauliu“. Smarkiai priklausydama nuo Vakarų rinkos, Azija privalo ieškoti naujų paklausos šaltinių.
Tai daryti ji turi pradėti pažvelgdama į save pačią. Besivystančioje Azijoje vidinis privatus vartojimas kol kas sudaro 45 proc. nuo BVP ir šis rodiklis nuo 2002 metų yra nukritęs net 10 proc.
Nėra taip, kad Azijos vartotojų paklausa yra neišnaudota. Tačiau ekonomikos augimas yra smarkiai priklausomas nuo eksporto ir fiksuotų investicijų, kaip pirminių priemonių absorbuojant perteklinę darbo jėgą ir sparčiai augantį klestėjimą. Pokriziniame pasaulyje, kuriam kenkia JAV vartotojai zombiai, eksporto varomai Azijai reikia iš naujo subalansuoti savo vartojimą.
Akivaizdžiausiai tai galima matyti Kinijoje. Privačiam vartojimui nukritus iki rekordinės 35 proc. nuo BVP ribos 2008 metais, Kinija susiduria su svarbiais pusiausvyros atstatymo imperatyvais, kurie tampa dar labiau neatidėliotini, jei pokrizinis vartojimo augimas Vakaruose išliks silpnas.
Geros naujienos yra tai, kad Kinija priėjo prie panašių išvadų. Naujasis šalies Penkerių metų planas koncentruojasi ties trimis svarbiausiomis vartojimo iniciatyvomis: darbas (ypatingai daug darbo jėgos reikalaujančios paslaugos), atlyginimai (akcentuojami dėl spartėjančios urbanizacijos) ir baimės varomų prevencinių taupymų mažinimas (kylantis iš didėjančio socialinės apsaugos tinklo). Jei Kinijai pavyks įgyvendinti visus šiuos užsibrėžtus tikslus, kas, mano manymu, jai pavyks, tuomet privataus vartojimo dalis nuo Kinijos BVP iki 2015 metų gali išaugti 5 proc.
Tai būtų geros naujienos ir kitoms Rytų Azijos ekonomikoms, konkrečiai Japonijai, Pietų Korėjai ir Taivanui. Turėdamos santykinai mažą gyventojų skaičių ir Japonijos atveju išgyvendamos nuosmukį, šios valstybės neturi kito pasirinkimo kaip tik pasikliauti eksportu ir išorės paklausa. Visais trimis atvejais, Kinija pakeitė JAV ir tapo svarbiausia šių šalių eksporto rinka.
Šis pokytis įvyko pačiu laiku. Jei Kinijai sėkmingai pavyks įgyvendinti savo vartojimo didinimo darbotvarkę, tuomet likusi Azijos dalis atsidurs palankioje padėtyje, kad išvengtų netikėtų pasekmių dėl naujos JAV vartotojų zombių kartos. Tai, kaip su šia problema susidoros JAV, yra visai kitas klausimas.
Sephenas S. Roachas, Jeilio universiteto profesorius, „Morgan Stanley Asia“ valdybos pirmininkas ir knygos „The Next Asia“ autorius.
- Sephenas S. Roachas
