Juodosios technologijos smogia pieno rinkoms

Žydai kuria priešnuodžius socialiniuose tinkluose platinamiems filmukams, kuriuose vartotojai įtikinėjami, kad pieno produktai yra kenksmingi žmonių sveikatai.

Pieno gamyba ir vartojimas pasaulinėje rinkoje lėtindami tempus vis dar auga, tačiau kai kuriose valstybėse jau paplito internetu platinami juodųjų technologijų filmukai, kuriuose ypač jauni žmonės įtaigiai nuteikinėjami nevartoti pieno. Pirmieji stiprų smūgį patyrė Izraelis, Alžyras, Filipinai ir Japonija, kur pieno vartojimas mažėja katastrofišku greičiu. Manoma, kad jis pradės mažėti ir Europoje.

Panaudojo juodąsias technologijas

Smilgių ŽŪB pirmininkas Romas Vilionis dar nematė nė vieno juodųjų technologijų filmuko, kuriame žmonės įtikinėjami atsisakyti pieno ir jo produktų, tačiau pieno gamyba užsiimančio ūkio vadovas jau dabar sako, kad tokius šmeižikus reikėtų sodinti į teisiamųjų suolą. Įsivaizduoju būsimą R.Vilionio reakciją, kai jis pamatys tuos juodosios reklamos kūrinius. O jie tikrai įtaigūs. Štai viename iš jų pasitelkiamos beribės animacijos galimybės ir aiškinama, kad nusipirktas pienas košiamas per kažkokį paslaptingą filtrą, esą sulaikantį „somatus“. Taip tame filmuke ir sakoma. Daugelis žiūrinčiųjų gal net pirmą kartą išgirsta šį terminą, todėl įtarimų nekyla. Po to iš arti parodomas filtras, pro kurį prakošiamas pienas „su somatais“ ir animacijos būdu ant jo nupiešiamos tariamai likusios gleivės bei pūliai ir tikinama, kad šios medžiagos sudaro net apie 20 proc. pieno, kuris vartotojams pateikiamas gražiame pieno pakelyje.

REKLAMA

Kitame filmuke rodoma, kaip pusryčiaujanti šeima atsisako pieno – nupirktus pieno butelius ir pakuotes sumeta į šiukšlių dėžę, o pusryčius valgo su nuostabios spalvos sultimis. Visi džiaugsmingai šypsosi ir girdime balsą, tikinantį, kad ši šeima nuo šiol atsikratė vėžį sukeliančio produkto. Kas skleidžia tokio pobūdžio juodąją reklamą?

„Mano žiniomis, internete platinama apie 80 tokių kūrinių. Nustatyti jų autorių tikriausiai neįmanoma, nes jie dabar plinta per socialinius tinklus, pavyzdžiui, „Facebook“. Galiu tik numanyti, kad juos platina nuo pieno perdirbėjų nukentėję sulčių gamintojai: prieš kelerius metus jie prarado daug vartotojų, o dabar tokiu būdu bando juos atsikovoti“, – sakė VĮ „Pieno tyrimai“ direktorius Saulius Savickis.

Žydai gamina priešnuodį

Ar tikrai filmukai gali padaryti tiek daug nuostolių? Kiekvienas žmogus per parą išgeria apie du litrus skysčių. Jei žmogus nevartoja pieno, geria kitų skysčių. Pirmieji nuo juodųjų technologijų nukentėjo žydai. Kažkodėl būtent Izraelyje šie filmukai padarė didelę įtaką. Kelerius metus itin sparčiai mažėjant pieno vartojimui vidaus rinkoje Izraelio tarnybos atliko tyrimą ir nustatė būtent šią priežastį.

„Izraelyje pieno produktų vartojimas jau dvejus metus kasmet krenta po 20–30 proc. Dabar pieno produktų gamintojai svarsto, kaip elgtis, kokį priešnuodį sugalvoti paplitusiems filmukams“, – sakė S.Savickis. Siūloma atsakyti tuo pačiu ginklu. Pavyzdžiui, per socialinius tinklus platinti filmus, kuriuose Bostono universiteto mokslininkė Lynn Moore, remdamasi savo atliktais tyrimais, įrodinėja, kad vartoti pieno produktus yra sveika. Mokslininkė tikina, kad vartojant pieno produktus kartu su vaisiais ir daržovėmis sumažėja kraujospūdis.

Japonijos pieno perdirbėjai irgi nurodė, kad pastaraisiais metais pieno vartojimas kasmet po 2 proc. mažėja dėl tos pat priežasties. Labai tikėtina, kad dėl šios priežasties pieno suvartojimas mažėja ir Alžyre. Šioje šalyje pieno vartojimas nuo 2005 iki 2012 m. išaugo net 38 proc., tačiau per pastaruosius metus sumažėjo net 9 proc. Tiek pat vartojimas sumažėjo Filipinuose. Apskritai pasaulyje 2012 m. vienam gyventojui teko 109 kg pieno per metus, tačiau vartojimo augimas nuo 2009 m. kasmet mažėja. Beje, Lietuvoje per metus vienam žmogui tenka 270 kg pieno. Vakarų Europos šalyse pieno produktų suvartojama dar daugiau.

REKLAMA

Pieno produktų gamintojai tikisi, kad šalių, į kurias eksportuojama daugiausia pieno produktų, gyventojai nebus tokie patiklūs. Net apie 50 proc. visų pasaulyje pagaminamų pieno produktų eksportuojama į tris šalis: Kiniją, Rusiją ir Meksiką. Į Kiniją eksportuojama per 6 mln. tonų pieno produktų, į Rusiją – 5,3 mln. tonų, o į Meksiką – 3,4 mln. tonų. Pieno produktų vartojimas šiose šalyse sparčiai auga, tačiau iki minėto vidurkio dar labai atsiliekama. Taigi Lietuvos pienininkų bandymai patekti į Kinijos rinką yra labai perspektyvūs.

Pieno rinkose bręsta reformos

Spalio pabaigoje Japonijoje įvykusiame Pasaulio pienininkystės kongrese buvo ne tik svarstomos galimybės, kaip išvengti juodųjų technologijų atakų, bet ir paviešinti stambiausių šalių eksportuotojų ketinimai imtis reformų, diskutuota apie jų galimas pasekmes. Akivaizdu, kad kai kurios iš jų palies ir Lietuvos pieno perdirbėjus bei gamintojus. Lietuva pieno gamybos sektoriuje neužima net 1 proc. visos pasaulinės pieno gamybos rinkos, tačiau tarp eksportuotojų Lietuva yra žinoma. Taigi pasikeitimai pasaulinėje rinkoje mums yra labai svarbūs.


Rašyti komentarą...
Z
Zenonas
2013-11-30 11:06:56
Pranešti apie netinkamą komentarą
Aš nuo vaikystės kartu su katinais stovėdavau prie melžiamos karvės laukdamos savo duoklės. Nežinau, bet man karvės pienas yra šventa. Kai sutrinka virškinimas, geriu rūgpienį ar kefyrą. Ir gyvenimas man yra gražus.
Pagarbiai
Atsakyti
0

s
smalsus
2013-11-29 22:10:34
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kur paziuret ta filmuka?
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų