Albinas Čaplikas

Paslaptingai tyliai šių metų birželio 25 d. Seime priimtas ir Prezidentės pasirašytas Ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas įeis į istoriją kaip paradoksaliausias įstatymas. Paradoksalu, kad žodžiai apie prekiaujančiųjų pieno gaminiais nesąžiningų veiksmų draudimą išliko tik įstatymo pavadinime, o skyrius apie prekybininkų kontrolę po lobistų invazijos Seime tiesiog išgaravo.

Politikai ilgus metus žemdirbiams pataikavo, atidėliojo valstybinio socialinio draudimo įteisinimą, dabar galiojanti tvarka yra nevykusi, tačiau ir įstatymo tobulintojai, regis, išklydo iš kelio. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) skuba rengti žemdirbiams svarbų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektą . O viena iš lietuviškų patarlių primena: „Greitus darbus vėjai renka.

 Skoloms bankui ir ūkininkams išaugus iki 656,28 tūkst. eurų, bendrovė nusprendė pasinaudoti restruktūrizavimo galimybe, nes tada skolų grąžinimas paskirstomas per ketverius metus. Bendrovė jau ne vienus metus vėlavo atsiskaityti už superkamus grūdus, tačiau šimtai lietuvių ūkininkų, sulaukę pasiūlymo derlių parduoti šiek tiek brangiau nei vidutiniškai rinkoje, rizikavo. Vieniems pasisekė „išmušti“ skolas, o kiti pinigėlius atgaus negreitai.

 Tiek daug žmonių šių metų Kovo 11-ąją Vilniuje, Kaune ir kituose šalies miestuose nematėme nuo Sąjūdžio laikų. Ir svarbiausia – šventėje dalyvavo labai daug jaunų žmonių. Daugelis jų gimė jau Nepriklausomoje Lietuvoje. Tai yra labai geras ženklas.

Daugelis norėtume apsilankyti gamykloje, kurioje bus pagamintas ar jau gaminamas mūsų automobilis ar koks nors kitas svarbus pirkinys. Tokią galimybę turi kai kurie jau trečią dešimtmetį Lietuvoje veikiančios UAB „Rovaltra“ klientai. Nemaža grupelė lietuvių ūkininkų ir šiemet apsilankė pietvakarių Suomijoje, kur Salo miestelio pašonėje prisiglaudusi vis didesnę grūdų džiovyklų gamybos rinkos dalį Europoje atsiriekianti „Antti-Teollisuus Oy“ kompanija.

Suvažiavime pieno gamintojai aptars savo išlikimo strategiją, o iš valdžios pareikalaus atsakomybės už nesugebėjimą pažaboti perdirbėjų ir prekybininkų savivalę. A ntradienį, vasario 24-ąją, iš visos šalies į Vilnių, Lietuvos parodų ir kongresų centrą „Litexpo“ sugužės apie 2 000 pieno gamintojų – ūkininkų, kooperatyvų, žemės ūkio bendrovių narių. Pieno gamintojai savo suvažiavimų nenumeruoja, jų rengimo periodiškumo nenumato, todėl kiekvieną iš jų galima pavadinti neeiliniu.

ES rinkoje avių kasmet auginama vis mažiau, tačiau kai kuriose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, įsivyravo priešinga tendencija – kasmet avių auginama vis daugiau. Ekspertų duomenimis, tendencijos nepasikeis ir artimiausiais metais. Paskatino išmokos Avininkystė Lietuvoje dugną buvo pasiekusi 2001-aisiais, kai šalyje buvo laikoma tik apie 11 tūkst. avių. Jau buvo svarstoma, kad ši ūkininkavimo šaka išnyks.

 Jau 80-ąjį kartą Berlyne surengta viena populiariausių pasaulyje parodų „Žalioji savaitė“ buvo išskirtinė, nes visi kalbinti jos dalyviai lyg susitarę pasakojo apie naujų rinkų paiešką. Pasiūla ir paklausa šioje parodoje milžiniška: net 32 didelėse salėse savo produktus bei paslaugas demonstravo apie 1 660 dalyvių iš 68 valstybių.

 ES bando nustatyti reikalavimus, kurie būtų taikomi visoms ES narėms, nors ūkininkavimo sąlygos šiame dideliame žemyne yra labai skirtingos. Kita vertus, pastaraisiais metais Europos Komisija suteikia vis daugiau galimybių šalims pačioms pasirinkti ES paramos panaudojimo tvarką. Ūkininkai sako, kad šia galimybe Lietuva nesugebėjo pasinaudoti, todėl artimiausiais metais reikėtų taisyti klaidas. Pasinaudos sofos ūkininkai Kas yra pūdymas? Keistas klausimas. Tačiau neskubėkite atsakyti.

Paskolų ieškanti Baltarusija pasiryžusi imituoti demokratines reformas, o Vakarų šalys pasiruošusios pakeisti nuomonę apie šią valstybę. Baltarusija stebina. Po pastarosiomis savaitėmis Baltarusijoje priimtų politinių ir ekonominių sprendimų politikos apžvalgininkai ir ekonomikos ekspertai jau nebando prognozuoti šios šalies prezidento veiksmų. Kas iš tikrųjų vyksta kaimyninėje šalyje? Tai žinoti reikia, nes Baltarusija mums svarbi ir kaip prekybos partnerė, ir kaip tranzito valstybė.

Paskutinį metų pirmadienį suskaudo dantį. Veriančiai suskaudo. Nepagelbėjo nei prikąstas česnakas, nei kiti skausmą malšinantys būdai. Vilties suteikė į telefonu perduotą SOS ženklą sureagavusi seniai matyta ir girdėta mokslo draugė odontologė. Tačiau priminė, kad pastarosiomis dienomis prie jos kabineto durų nutįsusi pacientų emigrantų eilutė, todėl teks palaukti. Palauksiu, mano gelbėtoja, palauksiu, tik neužgesinkite vilties patekti į patogų krėslą, išsižioti ir užsimerkti.

Šalyje žinomos AB „Lytagra“ apyvarta žemės ūkio sektoriuje šiais metais padidėjo iki 65 proc., o visa bendrovės apyvarta šių metų pabaigoje, tikėtina, pasieks 2013 m. lygį. Bendrovė, kitąmet švęsianti 70-ies metų jubiliejų, kasmet apie 20 mln. Lt investuoja į plėtrą: stato naujus pastatus, daug lėšų skiria specialistų tobulinimuisi. Ji – lyderė šalyje. Šią savaitę „Lytagros“ būstinėje Kaune iš visos šalies susirinko daugybė ūkininkų, tarp kurių buvo ir nemažai jaunųjų ūkininkų.

Patyręs specialistas ragina ūkininkus naujai įvertinti ne tik turimą įrangą, taikomas technologijas, gyvulių kokybę, bet ir melžėjų gebėjimus. Kritus pieno supirkimo kainoms, pieno gamybos ūkiams labai svarbu išgyventi šį sunkmetį. Vienintelė išeitis – mažinti pieno gamybos savikainą. Daugelis pieno gamintojų tvirtins, kad jie visas galimybes jau išnaudojo, tačiau Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Josifo Taco melžimo mokymo centro vadovas doc. dr.

 Pastaraisiais metais pieno produktų gamintojai plėtė asortimentą ir užkariavo naujas rinkas, tačiau pralaimėjusieji ketina jas susigrąžinti nesąžiningais būdais. Kovojant dėl vartotojų dėmesio pasaulinėje maisto produktų rinkoje vis dažniau užmirštamas padorumas. Įvairiuose laikraščiuose pasirodė užsakytų straipsnių, o internete – filmukų, kuriuose dažniausiai tariami mokslininkai rimtai aiškina, kad vartodami pieną žmonės patiria daugiau žalos nei gauna naudos.

Per pastarąsias dvi savaites Rusijos Vyriausybės nariai, skirtingai nei prezidentas, pirmą kartą atvirai pripažino, kad Rusijos draudimas įvežti pieno produktus iš Vakarų valstybių turi neigiamų pasekmių tiek šalies ekonomikai, tiek paprastiems jos piliečiams. Vyriausybės vadovai vietos pieno perdirbėjus jau paragino ruoštis didesnei konkurencijai tvirtindami, kad embargas gali būti atšauktas.

Dar negalime taip džiaugtis, kaip džiaugiasi amerikiečiai, kad dabar JAV litras benzino kainuoja pigiau nei litras pieno, tačiau šį ketvirtadienį, po Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narių posėdžio, priimtą sprendimą nemažinti naftos gavybos galėsime laikyti geriausia artėjančių švenčių dovana. Šio sprendimo pasekmes pajus kiekvienas planetos gyventojas. Pavyzdžiui, Lietuvoje vidutiniškai kiekvienas gyventojas degalams ar kurui skiria net 15 proc. savo išlaidų.

Eilinių diplomatų į Lietuvą Rusija nesiunčia. Politikų nuomone, šios taisyklės laikomasi nuo diplomatinių santykių tarp Rusijos ir Lietuvos užmezgimo. Pagal diplomatų ir apskritai darbuotojų skaičių Rusijos ambasada smarkiai lenkia visų kitų Lietuvoje veikiančių šalių ambasadas. Vieša paslaptis, kad šioje ambasadoje rado prieglobstį ir kaimyninės valstybės žvalgybų tarnybos, tačiau ir per jų rėtį į viešumą prasiskverbia pikantiški diplomatų nuotykiai bei intrigos.

 Apsilankęs VĮ Veisiejų miškų urėdiją gali įsitikinti, kad ir miškininkai paneigė posakį, esą vienas lauke ne karys. Štai Veisiejų miškų urėdijoje ne tik geru žodžiu prisimenamas miškininkas Antanas Olšauskas – kiekvienas savo akimis gali pamatyti šio miškininko darbo rezultatus. Iš gerų pavyzdžių mokosi ir naujausią urėdijos istoriją kuriantys dabartiniai miškininkai.

 Prie kiekvieno iš nacionalinio biudžeto žemdirbiams skiriamo lito Briuselis pasiruošęs pridėti dar tris litus, biudžeto projekte jiems lėšų pagailėta. Pavartęs 2015 m. asignavimų žemės ūkiui projektą, gali susidaryti klaidingą įspūdį. Į akis krinta net 725 mln. Lt išaugusi ES paramos suma. Tačiau tai – lyg optinė apgaulė, nes iš tikrųjų planuodama nacionalinį biudžetą Vyriausybė nerado 174 mln. Lt kofinansavimui.

Prieš septynerius metus kilęs sumanymas nutiesti patogų kelią iš chemizuoto ūkio į ekologinį užstrigo pusiaukelėje ir dalį ekologinių ūkių paskatino pasukti atgal. Dabar sunku nustatyti, ko siekė išskirtinės kokybės produktų gamintojų sistemos kūrėjai, tačiau daugelis tikėjosi, kad tai bus tarsi tarpinė stotelė, kurioje vieni kaups jėgas tolimesnei kelionei, o kiti, patyrę nesėkmę, trumpam grįš ir ruošis naujam žygiui.

Prieš savaitę išspausdinę straipsnį apie šinšilų auginimo verslo galimybes Lietuvoje ir didelę šių žvėrelių kailiukų paklausą pasaulinėje rinkoje, sulaukėme ūkininkų pageidavimų pratęsti šią temą. Šį kartą šinšilų augintojai ir šio verslo ekspertai ūkininkams pateiks skaičiavimus ir svarbių patarimų verslo pradžiai. Šeimos ūkio skaičiavimai Utenoje įsikūręs Alvydas Barsteiga verslą pradėjo nuo 200 šinšilų, o dabar jau augina per 2000 jų.

 Lietuva jau dabar užima net apie 1,2 proc. pasaulinės žvėrelių kailiukų rinkos, tačiau galimybės nors papildomai užsiimti šiuo verslu yra beribės.   Kailinių žvėrelių šinšilų augintojai, ypač smulkiesiems ir vidutiniams Lietuvos ūkininkams, meta gelbėjimosi ratą.

Lietuvoje vakarietiškus traktorius pardavinėjančios bendrovės paskelbė karą „Belarus“ traktorius importuojančiai bendrovei ir kaltina, kad ji siekia išvengti naujų ES keliamų reikalavimų. Šįmet Lietuvoje traktorių parduodama mažiau nei pernai, kai pagal pardavimus buvo priartėta prie rekordinių 2008-ųjų. Yra kelios priežastys. Viena iš jų – nuo šių metų pradžios ES rinka įsileidžia tik griežtesnius „Tier 4“ („Euro 4“) reikalavimus atitinkančius naujus traktorius.

Internete galima nesunkiai surasti skelbimų apie parduodamą pigų žymėtą dyzeliną, tačiau tiek pirkėjai, tiek pardavėjai nenutuokia, kad jų skelbimus skaito ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojai bei policijos pareigūnai. Ūkininkams skiriamas žaliai dažytas dyzelinas nekenkia automobilių vidaus degimo varikliams, tačiau gali padaryti labai daug nuostolių automobilių savininkams, jeigu jie pabandys tokį dyzeliną naudoti ne pagal paskirtį.

Susidaro įspūdis, kad įstatymo pakeitimai priimti šaukiant „dangus griūva“, baiminantis referendumo dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo. Jau pirmosiomis papildyto LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo įsigaliojimo dienomis (įstatymas įsigaliojo gegužės 1 d.) žemdirbiai prisiminė posakį apie antrą lazdos galą. Ir tas lazdos galas jau kad tvojo, tai tvojo.

Akivaizdu, kad bankų teikiamų paslaugų įkainiai Lietuvoje yra tikrai per dideli. Kodėl jie tokie? Pažvelkime į susidariusią padėtį be emocijų. Viena ekonomistė šiuos bankų įkainius taikliai pavadino raginimu išeiti iš banko. Įsivaizduokite, kad esate bankininkas ir nenorite turėti reikalų su, pavyzdžiui, smulkiais klientais. Kaip jų atsikratyti? Juk negalite įkainių tiesiogiai susieti su sąskaitose esančiu pinigų kiekiu.

Kai valdžios vyrų pasiteiraujame, kaip jie vertina emigraciją ir kokių priemonių ketina imtis, sulaukiame vienodų atsakymų, nesvarbu, ar prieš mus sėdėtų socialdemokratas, ar konservatorius, ar liberalas, ar jau ne vieną partiją išbandęs politikas. Paprastai jie kalba apie kažkokias emigrantų grąžinimo į tėvynę programas, specialiai jiems skirtinas darbo vietas, kad tik daugiau paklydusių avelių būtų grąžinta į gardą. Tačiau daug rečiau politikai galvoja, kaip išsaugoti likusias aveles.

Maisto produktų gamintojai tikina, jog palmių aliejų naudoja rūpindamiesi vartotojų sveikata, ir nutyli, kad taip gerokai atpigina produktų gamybos savikainą. Vartotojai vis dažniau pastebi, kad eksportuojami maisto produktai kokybiškesni nei skirti vidaus rinkai. Eksportuojami produktai gaminami tikrai iš lietuviškos kilmės žaliavų, o produktų vidaus rinkai gamyboje nesibodima naudoti prieštaringai vertinamų priedų bei pakaitalų, tarp jų ir palmių aliejų.

Pastaraisiais metais grūdų augintojai jau priprato prie klimato kaprizų pasaulinėje rinkoje, o štai svyruojančios supirkimo kainos kelia nusivylimą. Praėjusią savaitę „Linas Agro“ surengtoje žemės ūkio konferencijoje Kaune pateiktos pirmosios 2014-ųjų grūdų derliaus kainų prognozes. Žinoma, šios prognozės, kaip ūkininkai sako, kol kas rašomos tik šakėmis ant vandens. Tačiau pasvajoti niekas nedraudžia, juolab kad niekas nesišvaisto ir garantijomis.

Lietuvoje viešėjęs Pasaulio kredito unijų tarybos prezidentas bandė paguosti Lietuvos kredito unijų atstovus, esą štai kaimynės Lenkijos centrinis bankas jau paskelbė planus kredito unijoms iki 5 proc. padidinti kapitalo pakankamumo rodiklį. Lenkijos kredito unijos nerimauja, svarsto, ar pajėgs per pusantrų metų pereinamąjį laikotarpį įvykdyti šį reikalavimą.

Netrūksta naivuolių, manančių, kad Lietuvą apgins NATO, todėl mums esą neverta net stengtis ir valstybės gynybai švaistyti pinigų. Dažnai minimas NATO sutarties 5-asis straipsnis, pagal kurį NATO priklausančios valstybės yra įsipareigojusios ginti viena kitą. Tačiau užmirštamas 3-iasis straipsnis, pagal kurį kiekviena NATO šalis iš pradžių turi pati pasirūpinti savo teritorijos gynyba.

Jeigu patikėsime Vyriausiosios rinkimų komisijos skaičiavimais, kad gegužę vyksiantys Prezidento ir Europos Parlamento rinkimai mokesčių mokėtojams atsieis apie 30 mln. litų, tai mažiausiai pusę šios sumos galėtume panaudoti kitiems reikalams, pavyzdžiui, kuriai nors apleistai ligoninei rekonstruoti. Kai šalies prezidentė paskelbė dalyvausianti artėjančiuose rinkimuose antrai kadencijai, liko tik spėlioti, ar reikės antro rinkimų etapo.

Dėl Prienų rajono valdžios apsileidimo atsiradusius „Rail Baltica“ projekto atkarpos trūkumus dabar turės šalinti ne tik rajono savivaldybė, bet ir Seimas bei Vyriausybė. Veiverių seniūnijos gyventojų ir Prienų valdžios atstovų susitikimo dėl pramiegotų europinės geležinkelio vėžės derybų, kuriomis būtų apginti rajono gyventojų interesai, pradžia nežadėjo nieko gero. Atrodė, kad valdininkai į Veiverius atvyko ne spręsti susikaupusių problemų, bet valyti savo munduro.

Naujieji Briuselio reikalavimai sukels galvos skausmą 22 tūkstančiams Lietuvos ūkių – jiems teks ekologijos reikalams iš pradžių skirti 5 proc., o vėliau – 7 proc. ariamos žemės. Daugelis ūkininkų dar nežino, kad nuo 2015-ųjų be didelio vargo bus galima gauti tik bazinę tiesioginių išmokų sumą, kuri sudarys tik 70 proc. visos išmokų sumos. Likusią 30 proc. paramos dalį ūkininkai gaus tik įvykdę šiuo metu baigiamus rengti vadinamuosius žalinimo reikalavimus.

Jei perdirbėjai išnaudotų nors vieną „Pieno tyrimų“ programą, tai per metus papildomai galėtų perdirbti 60 500 tonų pieno, o ūkininkai uždirbtų apie 60 milijonų litų. Nors Rusija jau oficialiai paskelbė atverianti rinką lietuviškos kilmės pieno produktams, balandį Lietuvos įmonėse vėl lankysis Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos kontrolės tarnybos atstovai.

Naujieji Briuselio reikalavimai sukels galvos skausmą 22 tūkstančiams Lietuvos ūkių – jiems teks ekologijos reikalams iš pradžių skirti 5 proc., o vėliau – 7 proc. ariamos žemės. Daugelis ūkininkų dar nežino, kad nuo 2015-ųjų be didelio vargo bus galima gauti tik bazinę tiesioginių išmokų sumą, kuri sudarys tik 70 proc. visos išmokų sumos. Likusią 30 proc. paramos dalį ūkininkai gaus tik įvykdę šiuo metu baigiamus rengti vadinamuosius žalinimo reikalavimus.

Akivaizdu ir neįtikėtina – lietuviai, viena labiausiai migruojančių tautų, neigiamai nusiteikę imigrantų atžvilgiu. Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apklausos duomenys rodo, kad imigrantų iš Azijos ir Afrikos šalių labiausiai baiminasi Lietuvos kaimų, nedidelių miestelių ir Vilniaus gyventojai – net 64,5 proc. vilniečių imigraciją vertina neigiamai. Ekspertai suka galvas, kaip tai paaiškinti. Pasvarstykime.

Albinas Čaplikas  Dėl palyginti šiltų pirmųjų žiemos mėnesių bei ekonomikos atsigavimo grūdų kainos mažėja, tačiau jos gali šauti į viršų, jei dėl neregėtų šalčių nukentės pasėliai Šiaurės Amerikoje. Grūdų augintojų sandėliuose dar yra apie 25 proc. neparduoto derliaus, todėl ūkininkai nuo šiol vis dažniau ir atidžiau tyrinės pokyčius rinkose.

 Dėl palyginti šiltų pirmųjų žiemos mėnesių bei ekonomikos atsigavimo grūdų kainos mažėja, tačiau jos gali šauti į viršų, jei dėl neregėtų šalčių nukentės pasėliai Šiaurės Amerikoje. Grūdų augintojų sandėliuose dar yra apie 25 proc. neparduoto derliaus, todėl ūkininkai nuo šiol vis dažniau ir atidžiau tyrinės pokyčius rinkose.

Pasibaigus šventiniam šurmuliui parduotuvėje nuobodžiaujantis prekybininkas neskubėdamas keičia prekių kainų etiketes. Pavyzdžiui, televizoriaus kainą sumažina nuo 1 000 iki 700 litų. Prieina pirkėjas ir klausia: „Kas nutiko, kodėl dabar mažinate kainas?“ Gudriai šypsodamasis prekybininkas atsako: „Nieko nenutiko, pone, tiesiog baigėsi kalėdinės nuolaidos.

Pasibaigus šventiniam šurmuliui parduotuvėje nuobodžiaujantis prekybininkas neskubėdamas keičia prekių kainų etiketes. Pavyzdžiui, televizoriaus kainą sumažina nuo 1 000 iki 700 litų. Prieina pirkėjas ir klausia: „Kas nutiko, kodėl dabar mažinate kainas?“ Gudriai šypsodamasis prekybininkas atsako: „Nieko nenutiko, pone, tiesiog baigėsi kalėdinės nuolaidos.

Žydai kuria priešnuodžius socialiniuose tinkluose platinamiems filmukams, kuriuose vartotojai įtikinėjami, kad pieno produktai yra kenksmingi žmonių sveikatai. Pieno gamyba ir vartojimas pasaulinėje rinkoje lėtindami tempus vis dar auga, tačiau kai kuriose valstybėse jau paplito internetu platinami juodųjų technologijų filmukai, kuriuose ypač jauni žmonės įtaigiai nuteikinėjami nevartoti pieno.

Nei savivaldai, nei valdininkams nepavyksta rasti recepto, kaip pažaboti spekuliaciją žemės ūkio paskirties žeme. Žemės ūkio ministerija paragino žemdirbių organizacijas teikti pasiūlymus dėl saugiklių, galinčių padėti sutramdyti spekuliaciją žemės ūkio paskirties žeme. Nors žemdirbiai pateikė galybę pasiūlymų, tačiau galutinį sprendimą teks priimti valdininkams.

Jei bendras akcizais neapmokestinto dyzelino kiekis nebus padidintas, kai kurie ūkininkai, pavyzdžiui, auginantys grūdines kultūras, nuo 2014 m. jo gaus mažiau nei gavo iki šiol. Gyvulininkyste užsiimantys žemdirbiai neužmiršo jiems pažadėto išskirtinio dėmesio, todėl artėjant naujajam ES paramos laikotarpiui jie tikisi ne tik žodinės paramos. Tačiau aiškėja, kad nenuskriaudus grūdų augintojų nepavyks patenkinti gyvulius auginančių ūkininkų vilčių.

Specialistai skambina pavojaus varpais: jei nepažabosime antibiotikų naudojimo, prarasime gebėjimą kovoti su infekcijomis ir jau po kelių dešimtmečių paprasčiausios operacijos gali būti mirtinai pavojingos. Viešai nė vienas ūkininkas ar žemės ūkio bendrovės vadovas neprisipažins, kad ūkyje kartais be svarbaus reikalo naudoja nelegaliu būdu įsigytus antibiotikus.

Uždraudusi bulvių eksportą iš ES šalių, Rusija nepasiekė savo tikslo ir net savotiškai paskatino ūkininkus aktyviau ieškoti naujų rinkų. Daugelis lietuvių bulvių augintojų savo derlių sėkmingai parduoda ES rinkoje bei eksportuoja į trečiąsias šalis. Naujų pasiūlymų parduoti derlių ūkininkai sulaukia kiekvieną savaitę, tačiau šie pasiūlymai džiugina ne visus. Į dviprasmišką padėtį pateko sudariusieji išankstines sutartis parduoti bulves Rusijos rinkai.

Jeigu vyksite į Pietų Prancūziją, pakeliui patariu nors pusę dienos praleisti senajame Kliuni (pranc. Cluny ) miestelyje, Burgundijos regione. Paklaidžiokite siaurutėmis šio miestelio gatvelėmis, užsukite į prieš tūkstantį metų statytas bažnyčias ir pajauskite ten stabtelėjusio laiko svorį. Šiame miestelyje vienuoliai benediktinai 1088-1130 m. pastatė Šv.Petro ir Šv.Povilo baziliką, kuri buvo didžiausia bažnyčia pasaulyje iki tol, kai XVI a. buvo perstatyta Šv.Petro katedra Romoje.

 Padedant Europos Komisijai Lietuvai pavyko parodos „Auksinis ruduo“ metu su Rusijos tarnybų vadovais susėsti už apskritojo stalo ir pradėti derybas dėl civilizuoto bendradarbiavimo ateityje. Nepateikusi tariamai atliktų tyrimų duomenų Rusija sustabdė pieno produktų eksportą iš Lietuvos. Dar kartą įsitikinome, kad teisus buvo rusų literatūros klasikas Fiodoras Dostojevskis, apie savo valstybę sakęs: „Rusijoje – valdžios tamsa arba tamsos valdžia.

 Maisto produktų kainos Lietuvoje auga ir todėl, kad vartotojai yra stebėtinai kantrūs: dejuoja, keikia valdžią, tačiau ir toliau perka pabrangusius produktus. Kai žaliavų supirkimas iš ūkininkų pabrangsta, perdirbėjai nedelsdami praneša apie gatavų produktų kainų augimą. Ir atvirkščiai, kai supirkimo kainos mažėja, apie produktų kainų mažinimą perdirbėjai nenori kalbėti.