REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

 ES bando nustatyti reikalavimus, kurie būtų taikomi visoms ES narėms, nors ūkininkavimo sąlygos šiame dideliame žemyne yra labai skirtingos. Kita vertus, pastaraisiais metais Europos Komisija suteikia vis daugiau galimybių šalims pačioms pasirinkti ES paramos panaudojimo tvarką. Ūkininkai sako, kad šia galimybe Lietuva nesugebėjo pasinaudoti, todėl artimiausiais metais reikėtų taisyti klaidas.

REKLAMA
REKLAMA

Pasinaudos sofos ūkininkai

Kas yra pūdymas? Keistas klausimas. Tačiau neskubėkite atsakyti. Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovo COPA-COGECA tiesioginių išmokų ir žalinimo grupėje Aušrio Macijausko, pagal EK reikalavimus pūdymas iš esmės niekuo nesiskiria nuo daugiamečių natūralių žalienų (pūdymas – tai žemė, kurioje negali būti gaminama žemės ūkio produkcija). Jokių kitokių reikalavimų nekeliama. Pasak A.Macijausko, reikalavimas laikyti pūdymą yra palankus vadinamiesiems sofos ūkininkams.

REKLAMA

„Neabejoju, kad kai kurie vadinamieji sofos ūkininkai sumanys patys „ūkininkauti“, pavyzdžiui, perduos ūkį anūkams, gaus paramą jauniesiems ūkininkams, prisidės paramą už pirmuosius hektarus ir laikys pūdymą. Ar toks ūkininkavimas valstybei naudingas?“ – svarstė A.Macijauskas. Beje, pagal ES reikalavimą jei pūdyme suvešės piktžolės, už tai nebus baudžiama (pūdyme negalės augti tik krūmai).

Ūkininkams iki šiol niekas neatsako į klausimus dėl azotą fiksuojančių augalų auginimo niuansų. EK visai rimtai diskutuojama, kiek žirniuose gali būti avižų ir ar dobiluose gali būti svidrių. „Aiškaus atsakymo nėra. Yra tik paaiškinimas, kad azotą fiksuojantys augalai turi vyrauti plote. Taigi azotą fiksuojančių augalų turi būti pasėta daugiau negu kitų. Jei pasėsime, pavyzdžiui, dobilų su svidrėmis ir plote vyraus svidrės, tai toks plotas nebus laikomas azotą fiksuojančiu pasėliu. O jei dobiluose priaugs piktžolių, pavyzdžiui, varpučių, ir jos vyraus plote, toks plotas bus laikomas azotą fiksuojančiu pasėliu, nes varpučių niekas nesėjo“, – pasakodamas šypsojosi A.Macijauskas. Yra ir daugiau keistų reikalavimų, tik juos reikia išsamiai panagrinėti ir pasinaudoti niuansais.

REKLAMA
REKLAMA

Sieks pakeisti sprendimą

Pasak A.Macijausko, Lietuva padarė klaidą, pasirinkusi tiesioginių išmokų perskirstymo tvarką, daugiau lėšų skiriant ūkininkams už pirmuosius hektarus. „Ši klaida mums labai skaudžiai atsilieps ir kenks žemės ūkiui mažiausiai kelerius metus. Galiu suprasti, kad Vyriausybė ir Seimas turėjo gerų norų, tačiau pasirinko blogas priemones. Manau, kad buvo priimtas ne ekonominis, o politinis sprendimas“, – sakė A.Macijauskas.

Kodėl susidarė toks įspūdis? Neįsigilinęs žmogus pasakytų, kad skirtos didesnės lėšos smulkiesiems ūkininkams turėtų padėti, tačiau iš tikrųjų yra kitaip. Labai tikėtina, kad 870 eurų (3 000 Lt) parama jiems bus menka paguoda, jei žemės savininkai pradės didinti žemės nuomos kainą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Esu įsitikinęs, kad sprendimas priimtas siekiant įsiteikti rinkėjams. Skaičiavimai labai paprasti: žemės savininkų yra apie milijoną, o stambesnių ūkininkų – tik keli tūkstančiai. Suprantu, kad čia kyšo ne Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovo V.Juodsnukio, o Žemės savininkų sąjungos ausys. Būtent jie nori, kad žemės nuomos kaina augtų“, – svarstė A.Macijauskas.

Beje, iš 28 ES valstybių pirmųjų hektarų rėmimo principą pasirinko tik 6 valstybės. Kaimynai latviai ir estai tokiems pasiūlymams nepritarė. Nors oficialios statistikos duomenų nėra, pašnekovas tikino, kad žemę daugiausia nuomoja būtent smulkieji ūkininkai. Stambieji ūkininkai turi 50–80 proc. savos žemės, todėl jiems žemės nuomos kainos padidėjimas santykinai nebus toks skausmingas. Akivaizdu, kad Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) sieks pakeisti šį sprendimą, juolab kad pagal ES taisykles jau 2016 m. bus galima keisti finansavimo tvarką.

REKLAMA

„Sieksime, kad smulkieji ūkininkai būtų labiau remiami pagal vadinamąjį antrą ramstį, kad jiems būtų sukurta speciali paramos programa, būtų skirtas atskiras finansavimo krepšelis“, – sakė A.Macijauskas.

Kokios finansavimo sąlygos? LŪS šia tema dar diskutuos, tačiau vienas iš svarstomų variantų yra tikrai viliojantis. Pavyzdžiui, siūloma smulkiuosius ūkininkus remti iki 100 tūkst. eurų nekontroliuojant lėšų panaudojimo procedūrų, tačiau griežtai kontroliuojant lėšų panaudojimo rezultatus. Ką tai reiškia? Pavyzdžiui, jei verslo plane ūkininkas numatys, kad po penkerių metų jo ūkyje melžiamų karvių padaugės nuo 40 iki 80, tai ir bus kontroliuojama. Naudok paramą, kaip tau patinka, tačiau po penkerių metų tavo ūkyje turi būti ne mažiau kaip 80 melžiamų karvių. Jei šio tikslo nepasieksi, valstybei turėsi grąžinti paramą, kuri tau bus suteikta kaip paskola su sąlygomis.

REKLAMA

Pirmenybė statistikai ar darbo efektyvumui?

Ūkininkai kritikuoja ir susietosios paramos teikimo tvarką. „Einama klaidingu keliu, nes daugiausia remiamasi gyvulininkyste, be to, akcentuojamas ne gyvulininkystės ūkio efektyvumas, o gyvulių skaičius“, – kritikavo A.Macijauskas.

Ūkininkai Žemės ūkio ministerijai siūlys pasinaudoti Čekijos bei Portugalijos pasirinktu variantu, kai akcentuojama ne tai, ką ūkis augina, o tai, ką ir kiek parduoda. Pavyzdžiui, jei Čekijoje pardavei 24 t bulvių iš hektaro, susietąją paramą už bulvių auginimą gausi, o jei minėto lygio nepasieksi, paramos nematysi. „Neužmirškime, kad susietosios paramos tikslas – siekti, kad sunkumų patiriantys sektoriai didintų ne statistinius rezultatus, o pridėtinę vertę“, – aiškino A.Macijauskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Daug iečių sulaužyta dėl aktyvaus ūkininko sąvokos. Kokie rezultatai? Jokių. O juk nuo šios sąvokos labai priklauso, kam atiteks didelė dalis tiesioginių išmokų. Juk pagal ES reglamentą tiesiogines išmokas galės gauti tik aktyvūs ūkininkai. Įdomu tai, kad COPA-COGECA labai aktyviai palaikė Lietuvos pasiūlymą aktyviais ūkininkais laikyti ne tik ūkyje auginančiuosius žalienas, bet ir laikančiuosius sutartinį gyvulių skaičių. „Diskusija ES šia tema dar bus tęsiama. Mes raginame, kad ir Žemės ūkio ministerija mus paremtų dėl sutartinio gyvulių skaičiaus, nustatant aktyvaus ūkininko statusą“, – sakė A.Macijauskas.

REKLAMA

Žalinimo kaina

Ūkininkams kils neaiškumų ir jie bus nepatenkinti žalinimo reikalavimais. Briuselis jau 2011 m. savikritiškai įvertino, kiek kainuos ši reforma. EK išvadose teigiama, kad jei ūkyje yra tik pasėliai, tokiam ūkiui žalinimo reikalavimų vykdymas kainuos apie 50 eurų vienam hektarui. Turintiesiems mišrius ūkius išlaidos bus mažesnės – nuo 30 iki 40 eurų vienam hektarui. Taigi jau dabar kiekvienas ūkininkas gali apytiksliai suskaičiuoti, kiek pinigų šiais metais praras vien dėl žalinimo reikalavimų vykdymo. Beje, ir šiuo atveju kiekviena valstybė turėjo galimybę pasirinkti žalinimo vykdymo tvarką.

REKLAMA

„Siūlėme naudoti visus įmanomus žalinimo elementus, kokius leidžia ES. Deja, ekologiškai fokusuotos teritorijos reikalavimus turėsime išpildyti tik dviem būdais – laikydami pūdymą arba tam tikrą plotą užsėdami azotą fiksuojančiais augalais. Visas kitas galimybes Lietuva, deja, ignoravo“, – sakė A.Macijauskas.

Be kita ko, Lietuvos pasirinktam variantui pritarė tik Rumunija ir dar kelios valstybės. Latvija, Estija, Vokietija, Olandija ir kitos labiau išsivysčiusios šalys nusprendė pasirinkti variantą, pagal kurį ūkininkams reikėtų kuo mažiau pasilikti pūdymo ir kuo mažiau priverstinai sėti azotą fiksuojančių augalų.

„Ar ne per didelė prabanga patiems pasirinkti didelę dirbamos žemės dalį naudoti pūdymui? Gal mes turime per daug žemės? Ar Lietuvoje žemės kaina per maža, jei pasirinkome tokią galimybę?“ – klausė A.Macijauskas. Taigi jau šįmet Lietuvoje užvirs karšti ginčai dėl ES paramos sąlygų tobulinimo nuo 2016-ųjų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų