Albinas Čaplikas

Artėjant vasaros sezonui Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai žada dažniau nei iki šiol tikrinti maitinimo įstaigas ir jas surikiuoti reitingų sąraše. Plovas su pomidorų padažu ir tarakonais, šiaudų stiebeliai kiaulienos ir jautienos kotletuose, musė sriuboje, pašvinkusios veršienos kepsnys, blynai su plaukais, karkvabalis ir sliekas salotose, sienų plyšiuose šmirinėjančios pelės.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijusios, bet jos nedirbančios uždarosios akcinės bendrovės pradėjo šantažuoti iš jų žemę nuomojančius ūkininkus. Aukštaitijos rajonų ūkininkai apstulbo pastarosiomis savaitėmis iš nuomojamos žemės savininkų sulaukę naujų nuomos sutarčių, kuriose reikalaujama atsisakyti įstatymuose žemdirbiams taikomos pirmenybės.

Žemės ūkio produkcijos supirkėjai su ūkininkais neretai elgiasi nesąžiningai – vėluoja atsiskaityti, nemoka delspinigių, vengia sudaryti sutartis arba siūlo pasirašyti ūkininkams nenaudingas sutartis. Liko tik miražas Žemdirbiai seniai siūlė griežtinti Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymą, bet reikalai pajudėjo tik šįmet, kai Europos Parlamentas priėmė direktyvą dėl kovos su pavėluotais mokėjimais.

Lietuvių grūdų augintojų šiųmečio derliaus rekordai skatina žvilgtelėti į tolimesnę ateitį, nes jau ne tik futurologai (futurològija – mokslas apie ateities prognozavimą), bet ir rimti ekonomistai daro išvadas, kad nenumaldomai artėja laikas, kai mūsų planetoje bus svarbesnė ne nafta ir dujos, o gėlas vanduo ir grūdai. Vis daugiau įtakos darys globalinis klimato atšilimas. Tačiau pastarasis reiškinys būtent Lietuvai žada ne tiek naujų problemų, kiek naujų galimybių.

Prieš kelias dienas į „Valstiečių laikraščio“ redakciją užsuko pagarbaus amžiaus moteris ir papasakojo, kaip pastaraisiais metais sukčiai nuolat išbando jos budrumą. Štai prieš savaitę nedidelėje turgaus krautuvėlėje pardavėja laputė iš senolės norėjo nugvelbti penkis litus. Tai daug, nes senutės pensija nedidelė. Senutė pastebėjo, kad pardavėja elgėsi gudriai: paduoda prekę, suberia į delną grąžą ir iš karto kreipiasi į kitą pirkėją, o tu, močiute, netrukdyk, greičiau pasitrauk nuo prekystalio.

Klasikiniu biurokratizmo plėtros pavyzdžiu galėtume laikyti Kauno miesto savivaldybę, o jos pėdomis seka ir kitos. Kauno biurokratus pašiurpino žinia apie sprendimą naikinti departamentus, tačiau netrukus jie nusiramino sužinoję, kad departamentus pakeis kuriamos valdybos. Jei kuri nors savivaldybė sumano atlikti reformą ir garsiai paskelbia norą dirbti efektyviau bei sumažinti biurokratų skaičių, tai labai išauga tikimybė, kad po reformos toje institucijoje bus įsteigta naujų etatų.

Giriamės, kad, kitaip nei Vakarų Europos gyventojai, turime bendravimo su Rytais patirties, tačiau akivaizdu, kad šią vertingą savybę mūsų politikai praranda. Tai rodo Vyriausybės bendravimas su Kremliaus valdomo koncerno „Gazprom“ vienu vadovų. Paprastai Vakaruose derybų metų kalbama gana atvirai. Visai kitaip yra Rytuose.

Finansų analitikai dar kartą priminė, kad šalyje tebedidėja gyventojų pajamų nelygybė. Negerai. Jau matau virtualiuosius priekaištautojus – atsirado dar vienas Švonderis. Suprantu, kad šiame pasaulyje nelygybė visada buvo ir bus. Tačiau tikrai blogai, kai turtingieji nebejaučia diskomforto, kad valstybėje, kurioje gyvena, atsiranda vis daugiau vargšų, stokojančių pinigų net būtiniausiems dalykams, pavyzdžiui, vaistams, ar vargano būsto šildymui.

Pastebėję, kad iš jūsų automobilio degalų bako laša brangus skystis, tikriausiai nesvarstytumėte, ar apsimoka jį remontuoti. Suremontavę automobilį dar pasvarstytumėte, ar neatėjo laikas jį pakeisti į ekonomiškesnį, naudojantį mažiau degalų. Normalus ir sveikas mąstymas. Vis dėlto daugelio mūsų mąstymas pasikeičia pamačius, kad per kiauras kaip rėtis sienas kiekvieną minutę iš mūsų namų iškeliauja šiluma, kuriai sukurti naudojamas toks pat brangus skystis arba dujos.

Be skonio, be kvapo, be spalvos ir toks pat brangus, kaip nafta! Kas? Taip po 15–40 metų mūsų planetoje bus kalbama apie gėlą geriamąjį vandenį. Jis taps strategine preke Nr. 1. Lietuva priskiriama prie nedaugelio šalių, turinčių labai dideles ir nuolat pasipildančias gėlo požeminio vandens atsargas. Taigi nenukabinkime nosies, tautiečiai, ateityje galėsime daug geriamojo vandens eksportuoti ir taip papildyti savo valstybės biudžetą.

Netiesa, kad Lietuva dar neišlipo iš krizės duobės. Pavyzdžiui, merų ir jų pagalbininkų atlyginimai ėmė augti kaip ant mielių. Tiesa, valdininkų veidai dar susiraukę. Na, padidėjo kai kurių merų atlyginimai 200–500 litų, merai ir administracijos vadovai į rankas gauna iki 8 tūkst. litų, tačiau mažesnių rajonų vadovai tegauna apie 4 tūkst. Argi tai pinigai? Taip savo atlyginimo padidėjimą apibūdino senatvės pensijos mero kėdėje sulaukęs ukmergiškis Algirdas Kopūstas. Ne atlyginimas, o ašaros.

Pasivaikščiokime po maisto produktų parduotuvę ir atidžiau skaitykime etiketes. Patikėkite, turėsime realią galimybę patirti ne mažesnį malonumą, nei skaitydami Juozo Erlicko kūrinius. Lyderiais pavadinčiau arbatos „Nekosėk“ kūrėjus. Tik turintys neeilinį humoro jausmą galėjo sugalvoti štai tokį arbatos aprašymą: „Ši arbata yra mirtina kosulio priešė, jos išgėrus jis greitai išeina savo skausmingais keliais.“ Originalumu nenusileidžia ir kitų produktų gamintojai.

Kas galėjo pamanyti, kad ateis laikas, kai Briuselis pagrūmos Lietuvai, suabejojusiai, ar jai verta įsivesti eurą. Prieš ketverius metus būtume tai padarę kartu su slovėnais, tačiau Briuselis tada buvo negailestingas – dėl nežymaus infliacijos rodiklio neatitikimo Lietuva buvo be gailesčio palikta už durų.

Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslavo Sikorskio vadovaujamos ministerijos finansuotu leidiniu, kuriame 1941–1944 m. situacija Vilniuje ir Vilniaus krašte pavadinta vokiečių ir lietuvių okupacija, nevertėtų stebėtis. Dabar reikėtų laukti R. Sikorskio teiginio, kad ir čekai „okupavo“ Tešino sritį, kurią Lenkija kartu su hitlerine Vokietija plėšė į gabalus 1938-aisiais.

Į viešumą prasiskverbė informacija, kad stambiausias Rusijos bankas „Sberbank“ tiria veiklos galimybes Rytų Europoje, ypatingą dėmesį skirdamas būtent Baltijos šalims. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas neseniai be užuolankų pasisakė už didesnę komercinių bankų konkurenciją, už naujų bankų atėjimą į Lietuvą. Įdomus atsitiktinumas – beveik tuo pat metu pasklido informacija apie stambiausio Rusijos banko susidomėjimą Pabaltijo šalių finansine rinka.

Mėnesio pradžioje pasklidęs pasiūlymas savivaldybių merams skirti rentas atrodė atsitiktinis, nevertas dėmesio, per klaidą į viešumą patekęs užstalės pasvarstymas, gal kilęs padauginus, švenčiant pergales savivaldybių tarybų rinkimuose. Tačiau šią savaitę po susitikimo su Prezidente merai ir vėl mums priminė, į kurią pusę jų pirštai lenkiasi – nusipelnėme gyventi geriau, norime rentos ir didesnio atlyginimo, kuo mes prastesni už signatarus ir šalies prezidentus.

Paradoksalu, tačiau kaip tik autoritarinio režimo valstybės pasinaudoja „Facebook“ ir kitais tinklais persekiodamos savo piliečius arba darydamos įtaką jų nuomonei. Daugelis naudojamės internetu, o kai kurie be jo net neįsivaizduoja savo gyvenimo ar darbo. Akivaizdu, kad internetas atveria neribotas galimybes, tik reikia mokėti jomis pasinaudoti. Tačiau ir ši sritis, kaip ir daug kas gyvenime, turi ne tik teigiamų, bet ir neigiamų savybių.

Šįmet valdžios veiksmuose neįžiūrėjome nei taktikos, nei strategijos – vyravo chaosas ir atsakomybės trūkumas. Nugyvenome bene nykiausius ekonomine prasme metus nuo valstybingumo atkūrimo. Baigiasi bene nykiausi ekonomine prasme metai nuo valstybingumo atkūrimo. Dvidešimt pirmais nepriklausomybės metais iš esmės nebuvo jokių svarių ekonomikos reformų – tik skylių lopymas. Valdžios veiksmuose šįmet neįžiūrėjome nei taktikos, nei strategijos – vyravo chaosas ir atsakomybės trūkumas.