Mažėjančių pieno supirkimo kainų į kampą įvaryti pieno gamintojai pradėjo taupyti net veislininkystei numatytas lėšas ir atsisako gyvulių produktyvumo kontrolės. Galvijų skaičius nuo 2007-ųjų Lietuvoje sumažėjo beveik 300 tūkstančių. Naujasis žemės ūkio ministras žadėjo imtis neatidėliotinų priemonių gyvulininkystei gaivinti, bet mėnesiai bėga, o valdžia jokių veiksmų nesiima. Pakalbėjo ir užmiršo. Pasekmės ryškėja – daugelis gyvulininkystės ūkių gyvena tik šia diena, todėl nesirūpina gerinti bandų, o atsisakę veislininkystės, palaidosime ir viltis atgaivinti gyvulininkystę. Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacijos vadovas Jonas Lingys: „Apmaudu, kad daugelis ūkininkų net nesupranta, kiek jie praranda atsisakydami GPK". Autoriaus nuotr.
Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacijos vadovas Jonas Lingys: „Apmaudu, kad daugelis ūkininkų net nesupranta, kiek jie praranda atsisakydami GPK". Autoriaus nuotr.
Praradimai, apie kuriuos nepagalvojame
Pasak Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacijos vadovo Jono Lingio, gyvulių produktyvumo kontrolė (GPK) yra veislininkystės pamatas. Jeigu jis nebus išsaugotas, gyvulininkystė bus pasmerkta merdėti. Aišku, jeigu ūkininkai augina galvijus tik trumpam ir ketina juos parduoti arba vežti į skerdyklą, tada gal ir nebūtinos GPK paslaugos ir jos pateikiami išsamūs duomenys apie gyvulių produktyvumą. Tačiau net ir tokie ūkininkai patiria nuostolių.
„Apmaudu, kad daugelis ūkininkų net nesupranta, kiek jie praranda lėšų. Štai kai kurie parduoda pieną ir net negalvoja, kad išsivysčiusiose ES šalyse ūkininkai daugiausia pajamų gauna parduodami ne pieną, bet veislinį prieauglį“, – sakė J.Lingys.
Koks kainų skirtumas? Pavyzdžiui, parduodant kontroliuojamos bandos telyčią gautum 5 000 Lt, o nekontroliuojamos – perpus mažiau.
Savo ūkių ateitį planuojantys ūkininkai žino, kokią naudą duoda GPK. Jeigu ji nevykdoma, nėra sistemingos karvių pieningumo, pieno sudėties, somatinių ląstelių skaičiaus ir kitų rodiklių apskaitos, kuri leidžia nustatyti, ar produktyvumo ir pieno kokybės pablogėjimai yra atsitiktiniai, ar jie pastovūs ir susiję su paveldėjimu. Be to, GPK bandos savininkui suteikia galimybę sutrumpinti neproduktyvų laikotarpį, gauti daugiau veršelių, sudaryti tinkamą šėrimo planą, sumažinti pašarų sąnaudas, išvengti gyvulių medžiagų apykaitos ligų, apskritai, gerinti bandos kokybę.
Rezultatai blogėja septintus metus
Naujasis UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ vadovas Aleksandras Muzikevičius patvirtina, kad padėtis tikrai prasta. Šiuo metu šalies ūkiuose laikomos 315 288 karvės, o kontroliuojamos tik 138 178 (apie 44 proc.). Taigi nusiritome iki 2002-ųjų lygio.
„Pastaraisiais metais daugiausia (per 50 proc.) produktyvumo kontrolės atsisakė ūkiai, kuriuose buvo laikomos 6–10 karvių, tačiau stambiuose ūkiuose kontroliuojama 84,79 proc. karvių“, – sakė A.Muzikevičius. Rezultatai prastėja nuo 2008-ųjų, kai šalyje dar buvo kontroliuojama per 208 tūkst. karvių.
Kodėl ūkininkai atsisako GPK? Viena iš priežasčių yra tikrai netikėta. „Šiuo metu visą informaciją apie gyvulių GPK duomenis ūkininkai gali gauti internetu. Ar jie domisi? Iš viso yra per 80 tūkst. registruotų gyvulių laikytojų, tačiau tik apie 10 tūkst. nors kartą per metus peržiūri savo galvijų duomenis. Gal ne todėl, kad nenori, gal trūksta švietimo?“ – svarstė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Ūkinių gyvūnų ir pieno kvotų apskaitos departamento direktorė Daiva Beinorienė.
Įkainiai kandžiojasi
Šiuo metu GPK pagal produktyvumo kontrolės metodą ir pieno apskaitos būdą kainuoja nuo 41,38 iki 133,58 Lt už vieną karvę per metus. Pavyzdžiui, už GPK pagal A metodą 1–5 kontroliuojamas karves turintis ūkis moka 127,05 Lt, o turintis daugiau nei 101 karvę – 106,72 Lt už vieną karvę per metus. Tiesa, ūkiams, turintiems daugiau nei 5 kontroliuojamas karves, valstybė moka 61,50 Lt už kiekvieną karvę. GPK pagal kitus metodus įkainiai kitokie, o parama iš biudžeto – mažesnė.
Taigi ūkininkai pastebės, kad įkainiai šįmet šiek tiek pasikeis, tačiau ne dėl UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ įkainio augimo. „Pabrango pieno tyrimai, o į GPK atliekamos kontrolės kainą įeina ir pieno tyrimų įkainis“, – aiškino A.Muzikevičius.
Be to, UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ tapo PVM mokėtoja, todėl smulkieji ūkininkai, kurie turi tik 5–20 karvių ir yra ne PVM mokėtojai, negalės susigrąžinti PVM, todėl įkainis išaugs.
Taigi lėšų reikia nemažai, todėl kai kurie ūkininkai mano, kad kontroliuoti gyvulius gali ir patys, esą taip sutaupytų lėšų. Žinoma, gali, tačiau tik savo reikmėms.
Ar tai išeitis?
„Noriu priminti, kad atsisakiusieji GPK neretai negali pasinaudoti net konsultantų paslaugomis. Žinau, kad kai kurie konsultantai pirmiausia ūkininko pasiteirauja, ar jis turi GPK duomenis. Jeigu ūkininkas jų negali pateikti, tai ir konsultantui tokiame ūkyje, deja, nėra ką veikti“, – sakė A.Muzikevičius.
Pamaina neskuba
Valstybės kapitalo UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ turi ir struktūrinių problemų. Šiuo metu bendrovėje dirba 350 kontrolės asistentų. bendrovės vadovas nelepia, kad dauguma darbuotojų jau yra pensinio amžiaus arba artėja prie šios amžiaus ribos. Jiems bus vis sunkiau naudotis šiuolaikine technika. Gal bendrovė pati paruoštų pamainą, tačiau neaišku, ar bus norinčiųjų dirbti šį darbą, nes atlyginimai, pasak direktoriaus, kai kiuriais atvejais tesiekia minimumą ar net yra mažesni. Atlyginimai susieti su kontroliuojamų gyvulių skaičiumi, o jis mažėja.
„Siūlysime diferencijuoti tiesiogines išmokas, t. y. jas susieti su kvotiniu pienu, arba už kontroliuojamų karvių pieną mokėti brangiau. Kitas pasiūlymas – pretenduojant į ES investicinę paramą prioritetą skirti ūkininkams, kurie dalyvauja GPK. Beje, tokia tvarka jau galiojo 2003–2004 m. ir buvo labai efektyvi“, – mintimis dalijosi A.Muzikevičius.
Daugiau dėmesio ateities planus turintiems ūkininkams galėtų skirti ir rajonų savivaldybės. Štai Ignalinos ir Anykščių rajonų savivaldybės iš savivaldybių žemės ūkio rėmino programų skiria paramą galvijų sėklinimui arba kompensuoja išlaidas spermai įsigyti. Ar šiuo pavyzdžiu paseks kitos savivaldybės?
