Žinoma, kiekviena paslauga kažkiek turėtų kainuoti. Nemokamas būna tik sūris pelėkautuose. Tačiau mes turime teisę sužinoti, kodėl viena ar kita paslauga kainuoja būtent tiek, o ne mažiau ar ne daugiau. Juk ir laisvosios rinkos sąlygomis kiekviena paslauga turi ne tik kainą (įkainius), bet ir savikainą. Bankininkai mums bando aiškinti, kad, pavyzdžiui, paslaugos grynaisiais pinigais kainuoja gerokai brangiau, nes bankams su grynaisiais yra daug vargo, esą juos reikia skaičiuoti ir perskaičiuoti, tikrinti, pervežti į saugyklas, galiausiai, saugoti. Gerai, patikėjau. Tačiau pasakykite, mielieji bankininkai, kodėl, pavyzdžiui, už įmokėjimą grynaisiais į savo sąskaitą viename iš bankų mokame 3 Lt, o į kito žmogaus sąskaitą tame pat banke jau mokame 8 Lt įkainį? Ar antruoju atveju reikia daugiau skaičiuoti, daugiau ar toliau nešti ar vežti, labiau saugoti?
Jau prieš metus bankininkai žadėjo mums pateikti paaiškinimų, kažkokių skaičiavimų, tačiau iki šiol nesužinojome, kiek bankui kainuoja, pavyzdžiui, tūkstančio litų skaičiavimas šimto litų banknotais. Ir kiek kainuoja grynųjų pervežimas iš banko skyriaus į saugyklą? Taip pat norėtume sužinoti, kaip bankininkai pagrindžia įmokų už komunalines paslaugas įkainius. Paaiškinkite, mielieji bankininkai, kodėl už tą pačią paslaugą mokant grynaisiais numatytas 8 Lt įkainis, o mokant iš debetinės kortelės įkainis sumažinamas tik iki 6 ar 4 Lt? Ką antruoju atveju jums reikia skaičiuoti ir ką vežti? O gal 4–6 Lt įvertinote klientus aptarnaujančios kasininkės laiką? Jei tiek, tai kokią dalį šio įkainio bankas skiria kasininkei? Manau, kad vartotojai niekada iš bankininkų nesulauks operacijų savikainos pagrindimo. Štai žmonės ir juokauja, kad įkainiai išaugo, nes prieš metus bankininkams labiausiai patiko skaičius 4, o šįmet labiau patinka skaičius 8.
Tiek (ne mažiau) litų mokėsite už grynųjų pinigų įmokėjimą banke į kito asmens sąskaitą, tiesa, jei suma bus didesnė nei 4 000 Lt, mokėsite jau ne 8 Lt, o 0,2 proc. mokamos sumos, t. y. augant sumai, augs ir įmoka. Sakysite, o kodėl tas žmogus eina į banką, juk reikiamą sumą gali pervesti naudodamasis elektronine bankininkyste, o tokiu atveju pervedimai kainuoja 0,8–1,4 Lt. Neskubėkite džiaugtis! Nors kaip tik pastaraisiais metais lietuvių sąskaitose bankai saugo rekordines sumas ir už rekordiškai mažas palūkanas labai pigiai tais pinigais naudojasi, tačiau pervedimų limitas tyliai sumažintas. Pavyzdžiui, viename banke per dieną iš savo sąskaitos galėsite pervesti tik 1 000 Lt, o per mėnesį – tik 5 000 Lt. Jeigu norėsite pervesti didesnę sumą, teks kulniuoti į banką, kur mokėsite 0,2 proc. visos pervedamos sumos. Tiesa, jei įsigysite slaptažodžių generatorių, galėsite pervesti su banku susitartą maksimalią sumą.
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos nariai praėjusių metų pabaigoje viešai ir garsiai paskelbė, kad lietuviai – vieninteliai Baltijos šalyse bankams moka trigubai, t. y. ir už mėnesinį aptarnavimą, ir už išlaidas, ir net už pajamas. O mūsų kaimynai latviai ir estai (ypač!) apmokestinami ne tik mažesniais įkainiais, bet ir tik kuriuo nors vienu mokesčiu. Kodėl taip yra? Kodėl Estijoje už lėšų įskaitymą net grynaisiais įkainis nenumatytas, o Lietuvoje jis jau kelintą kartą didinamas? Kodėl kai kurie bankai tiek Latvijoje, tiek Estijoje nenumatė įkainio net už pinigų pervedimą, o Lietuvoje svarstoma jį net didinti? Ilgai tylėję bankininkai paaiškino, kad įvairiose šalyse bankai skirtingai prisitaikė prie veiklos sąlygų bei įstatymų. O Lietuvoje įstatymų leidėjai tylėjo.
Tiesa, prieš metus Lietuvos banko pirmininkas vienoje spaudos konferencijoje pagrūmojo bankams, kad šie turėtų peržiūrėti paslaugų įkainius. Metai praėjo, ir jis dabar skėsčioja rankomis, esą Lietuvos bankas neturi teisės reguliuoti komercinių bankų įkainių. Ir nereikia reguliuoti! Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai jums parodė, kaip nepažeidžiant įstatymų galima pasiekti tikslą. Tereikia priimti įstatymą, kuriuo bankams būtų nustatyti specialieji mokesčiai. Pavyzdžiui, jei už komunalinius atsiskaitymus bankas ima iki 2 Lt, leiskime jam pasiimti visą įkainį. Tačiau jei bankas už atsiskaitymą nori iš gyventojų nugriebti 6 Lt, tegul valstybei sumoka 25–30 proc. įkainio dydžio, o jei, kaip yra dabar, jis iš gyventojų plėšia net 8 Lt, tai valstybei tegul sumoka 75–80 proc. mokestį. Patikėkite, bankų apetitas iš karto sumažėtų. Taip bankus pažabojo Vokietijos vyriausybė. Dabar šioje šalyje daugelis bankų įkainių yra mažesni nei Lietuvoje.
