REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Netrūksta naivuolių, manančių, kad Lietuvą apgins NATO, todėl mums esą neverta net stengtis ir valstybės gynybai švaistyti pinigų. Dažnai minimas NATO sutarties 5-asis straipsnis, pagal kurį NATO priklausančios valstybės yra įsipareigojusios ginti viena kitą. Tačiau užmirštamas 3-iasis straipsnis, pagal kurį kiekviena NATO šalis iš pradžių turi pati pasirūpinti savo teritorijos gynyba. Juolab kad 5-asis sutarties straipsnis įsigaliotų tik visoms NATO narėms pritarus, o tam prireiktų laiko, pavyzdžiui, 1–2 parų.

Netrūksta naivuolių, manančių, kad Lietuvą apgins NATO, todėl mums esą neverta net stengtis ir valstybės gynybai švaistyti pinigų. Dažnai minimas NATO sutarties 5-asis straipsnis, pagal kurį NATO priklausančios valstybės yra įsipareigojusios ginti viena kitą. Tačiau užmirštamas 3-iasis straipsnis, pagal kurį kiekviena NATO šalis iš pradžių turi pati pasirūpinti savo teritorijos gynyba. Juolab kad 5-asis sutarties straipsnis įsigaliotų tik visoms NATO narėms pritarus, o tam prireiktų laiko, pavyzdžiui, 1–2 parų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Militarizuoti kaimynai

Šią savaitę girdėjome teiginius, kad dabartinė Lietuvos kariuomenė nesugebėtų pasipriešinti agresoriui. Žvilgtelkime į konkrečius duomenis. Lietuva šiuo metu savo valstybės gynybai per metus skiria tik 0,78 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) (2013 metais Lietuvoje buvo sukurta 119 305 mln. litų BVP), arba apie 980 mln. litų, nors stodami į NATO įsipareigojome šalies gynybai skirti ne mažiau nei 2 proc. Kiek lėšų skiria kitos valstybės? NATO šalių vidurkis – 2,8 proc. BVP. Iš šalių kaimynių didžiausią BVP dalį skiria Estija – 1,9 proc., Lenkija – 1,7 proc., Latvija – 1,2 proc., o štai Lietuva lenkia tik strategiškai itin saugioje vietoje esantį Liuksemburgą, teturintį apie 150 karių kariuomenę.

REKLAMA

Nuo 2008 metų, kai buvo panaikinta privalomoji karinė tarnyba, Lietuvos kariuomenėje tarnauja tik apie 7 700 profesionalių karių ir apie 5 000 savanorių. Tačiau net esami kariuomenės vienetai pilnai nesukomplektuoti, 20 tūkst. žmonių kariuomenės rezervas egzistuoja tik popieriuje. Ekspertų duomenimis, paskelbus pavojaus aliarmą ir bet kuriam daliniui davus užduotį užimti gynybos poziciją nuo kareivinių 50–100 kilometrų nutolusioje vietoje, tikėtina, kad ji nebūtų įvykdyta. Rusijai priklausančiame Karaliaučiuje dislokuota 25–30 tūkst. geriau nei kitose Rusijos teritorijose parengtų karių. Tiesa, profesionalūs Lietuvos kariai tikrai nėra prasčiau parengti, gal net geriau. Tačiau įvertinę Karaliaučiuje dislokuotą karinę techniką, galime teigti, kad tas nedidelis žemės lopinėlis šiuo metu yra labiausiai militarizuota vieta planetoje.

REKLAMA
REKLAMA

Atitrūkęs nuo tikrovės

Ukrainos dalies okupacija mus turėtų paskatinti, pavyzdžiui, jau šįmet tikslinant biudžetą arba sudarant kitų metų valstybės biudžetą, peržiūrėti šalies gynybai skiriamų lėšų dalį. Kodėl reikia tai daryti? Todėl, kad „taikos balandis“ Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau ne pirmą kartą dėl įvairių savo režimui nepatinkančių įvykių kaltina Lenkiją ir Lietuvą. Štai ir šią savaitę jis pareiškė, kad Lenkijoje ir Lietuvoje buvo rengiami Maidano kovotojai. Nors Vokietijos kanclerės Angelos Merkel teigimu „V. Putinas prarado ryšį su tikrove“, mums svarbu ne tai, ką jis pasakė, bet kodėl taip pasakė. Peršasi išvada, kad V. Putino taikinių sąraše Lenkija ir Lietuva įrašytos pirmos. Todėl turėtume pasiruošti galimoms provokacijoms. Kremliui pavaldi žiniasklaida tyčiojasi iš Lenkijos, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių pastangų gintis karinėmis priemonėmis. Žinoma, rusai neragina skirti daugiau lėšų, atvirkščiai – bando mus įtikinti, kad net jeigu šalies gynybai skirtume 20 proc. BVP, tiek kadaise skyrė Izraelis, vis tiek nesugebėtume atlaikyti rusų puolimo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Štai leidinio „Krasnaja zvezda“ surengtoje diskusijoje apie Baltijos šalių kariuomenių pajėgumą rusų pulkininkas drebia: „Jie įsivaizduoja, kad mes sapnuojame, kaip čia tą Lietuvą užkariauti. Jeigu norėsime, tai ir užkariausime. Šiais laikais tokios mažos šalys kaip Lietuva neturi jokių šansų laimėti prieš dideles valstybes.“ Ačiū pulkininkui už atvirumą. Iš tikrųjų mes ne tik neturime jokių šansų kariauti su Rusija, kuri oficialiai valstybės apsaugai skiria 3,5 proc. BVP (per 100 mlrd. JAV dolerių), bet ir neketiname to daryti. Mūsų tikslas – efektyvi gynyba.

REKLAMA

Oro policija negelbėtų

Tačiau gynybai NATO oro policijos neužtenka. NATO naikintuvai tik kontroliuoja oro erdvę, fiksuoja pažeidėjus ir yra pasiruošę sudrausminti Baltijos šalių oro erdvės pažeidėjus. Jeigu Rusijos karinės pajėgos pultų Lietuvos teritoriją, šie naikintuvai kariniame konflikte nedalyvautų – neturi tokių įgaliojimų. Kita vertus, Baltijos šalys dar nesudarė tinkamų sąlygų naikintuvams skraidyti viršgarsiniu greičiu, neįrengė šaudymo bei bombardavimo poligonų.

Kiek Lietuva sumoka į NATO biudžetą? Santykinai tiek pat, kiek ir kitos NATO šalys, t. y. tik 0,1 proc. šalies gynybai skirtų išlaidų. Gal nepriklausydami NATO sutaupytume? Palyginkime. Štai NATO nepriklausančios Airijos gynybos išlaidos vienam gyventojui net du kartus viršija Lietuvos išlaidas, nors sunku įsivaizduoti, kas šią šalį galėtų užpulti. Kiekvienas švedas savo valstybės gynybai skiria 6 kartus daugiau nei lietuvis. Kodėl palyginti saugus yra Azerbaidžanas? Todėl, kad ši valstybė savo gynybai skiria beveik 8 kartus daugiau nei Lietuva – 7,6 mlrd. litų per metus. Tačiau ir šiai valstybei Rusija grasina iš savo karinės bazės Armėnijoje. Ne tik Azerbaidžano, bet ir Gruzijos, Moldovos, o dabar ir Ukrainos patirtis rodo – jeigu 2004 metais nebūtume įstoję į NATO, Rusija būtų radusi priežasčių savo karinius dalinius įvesti ir į Lietuvą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų