Kaip teigia ministerija, projektui įgyvendinti numatyta pasitelkti Europos Sąjungos (ES) fondų, valstybės ir savivaldybės lėšas – infrastruktūros sukūrimui Plungės pramonės parke ir už jo ribų planuojama investuoti apie 13,5 mln. eurų.
Institucijos vertinimu, iki 2040 m. parke numatoma pritraukti beveik 200 mln. eurų privačių investicijų ir sukurti per 1,1 tūkst. naujų darbo vietų.
„Pramonės parkas leis ne tik sukurti patikimą infrastruktūrą, bet ir sustiprins regiono patrauklumą investuotojams bei vietos bendruomenei. Tai suteiks Plungei naują ekonominį impulsą, padės pritraukti modernias įmones, skatins darbo užmokesčio augimą ir užtikrins ilgalaikę miesto plėtrą“, – pranešime cituojamas laikinasis ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.
Investicijos bus nukreiptos į vidinių kelių tinklą, inžinerinius tinklus, automobilių stovėjimo aikšteles ir lietaus vandens surinkimo sistemas, kad investuotojams būtų pasiūlyta vientisa, plėtrai paruošta teritorija.
Pagal galimybių studiją, vien Plungės pramonės parko įmonių veikla per 30 metų į valstybės ir savivaldybės biudžetus galėtų atnešti šimtus milijonų eurų mokesčių. Skaičiuojama, kad vien su darbo santykiais susijusios pajamos viršytų 1,5 mlrd. Eurų.
Ministras taip pat pažymi, kad svarbų vaidmenį šiame procese atliko Plungės rajono savivaldybė – nuosekliai vykdyti parengiamieji darbai ir strateginiai sprendimai sudarė tvirtą pagrindą projekto plėtrai.
Plungės pramonės parkas bus vystomas etapais iki 2040 metų. Pirmuoju etapu, iki 2030-ųjų, tikimasi pritraukti apie 23 mln. eurų investicijų ir sukurti daugiau kaip 100 naujų darbo vietų. Vėlesniais etapais investicijos ir sukurtų darbo vietų skaičius didės, kol galiausiai parkas taps viena svarbiausių pramonės zonų šalyje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
