Šiuo metu 13 proc. gyventojų savo pensijos finansams teigia per mėnesį atidedantys iki 100 litų, o 9 proc. – nuo 100 iki 300 litų, t.y. lėšų senatvei atideda tik kas ketvirtas apklaustasis. Tačiau nemaža dalis (69 proc.) gyventojų teigia būsimai pensijai per mėnesį neatidedantys nė lito.
„Didžioji dauguma gyventojų (74 proc.) suvokia, kad pensijos finansais reikia pradėti rūpintis kiek įmanoma anksčiau. Vyraujanti nuomonė, kad pensijos planavimą reikia pradėti iki pensijos likus 30-10 metų, rodo gyventojų didėjantį sąmoningumą bei įvykusį lūžį jų sąmonėje, jog sočia senatve gali pasirūpinti tik jie patys“, – sako Darius Kuzmickas, „Danske Capital investicijų valdymas“ generalinis direktorius.
Anot jo, nors lūžis visuomenės sampratoje įvyko – gyventojai suvokia, jog pasiruošimas pensijai yra ilgalaikis procesas, tačiau žmonių elgsena dar nepasikeitė. Kaip rodo tyrimo duomenys, dauguma gyventojų nežino savo išėjimo į pensiją datos bei neatideda jai lėšų, taigi, neturi konkretaus plano, kaip gyvens senatvėje.
Nepaisant to, kad būsimos pensijos finansus žmonės planuoja vangiai, poreikius išėjus į pensiją jie prilygina dabartiniams. Beveik pusė (45 proc.) gyventojų mano, kad išėjus į pensiją jiems reikės tiek pat arba daugiau pajamų nei dabar. Tik 6 proc. žmonių mano, kad jiems reikės pusę tiek, kiek gauna pajamų dabar.
„Visuomenė senėja ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje, todėl „Sodrai“ ateityje teks vis didesnė išlaidų dalis pensijoms išmokėti. Todėl gyventojai turi prisiimti daugiau asmeninės atsakomybės, savarankiškai planuojant pensijos finansus. Reikšmingas vaidmuo tenka ir valstybei – ji turi stiprinti gyventojų suvokimą, jog savo pensija pirmiausia privalu rūpintis patiems, gilinti asmeninių lėšų valdymo bei planavimo žinias“, – sako D. Kuzmickas.
Kaip rodo tyrimo duomenys, apie 66 proc. respondentų tikisi, jog pagrindinis pragyvenimo šaltinis pensiniame amžiuje bus gaunamos lėšos iš „Sodros“. Todėl planuojant būsimos pensijos finansų šaltinius, svarbiomis tampa aštrėjančios visuomenės senėjimo tendencijos. Jei pasitvirtins „Eurostat“ prognozės, senyvo amžiaus gyventojų santykis Lietuvoje turėtų didėti nuo 27 proc. 2020 m. iki 57 proc. 2060 m. Pagal tokį scenarijų išlaidos pensijoms iš „Sodros“ išaugtų nuo 8,6 proc. BVP 2010 m. iki 12,1 proc. 2060 m.
„Lietuvoje demografinis senėjimas vyksta trimis kryptimis – mažėja jauniausių žmonių, didėja vyresnio amžiaus gyventojų dalis ir fiksuojamas ryškus darbingo amžiaus žmonių „nubyrėjimas“. Dėl šių pokyčių Lietuvą galima priskirti prie labiausiai senėjančių šalių pasaulyje. Visuomenės senėjimo tempus galima įvertini pagal tai, kiek pakito 65 metų ir vyresnių gyventojų dalis per ilgesnį laikotarpį – 20 metų. Mūsų šalis pagal šį rodiklį ES šalyse atsiduria net pirmoje vietoje“, – sako sociologė dr. Margarita Gedvilaitė-Kordušienė, Vytauto Didžiojo Universiteto mokslininkė stažuotoja, Demografinių tyrimų instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja.
Pasak M. Gedvilaitės-Kordušienės, gyventojų senėjimas ir su juo susiję iššūkiai tapo prioritetine kryptimi ir politiniu lygmeniu, kalbant apie pensijų, švietimo, sveikatos apsaugos sistemas.
Visuomenės nuomonės tyrimą „Danske Bank“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter“. Tyrimo metu buvo apklausti 1003 respondentai, kurių amžius nuo 18 iki 75 metų.
