Šie reikalavimai nustatyti DAC7 direktyvoje. Pagal Europos Komisiją, ji įpareigoja internetines platformas rinkti ir mokesčių administratoriui teikti informaciją apie pardavėjus, jų veiklą platformoje ir gautas sumas.
Svarbu, kad tai yra duomenų teikimo, o ne naujų mokesčių taisyklė. Pati DAC7 nenustato, kokius mokesčius pardavėjas turi mokėti. Tai sprendžiama pagal konkrečios valstybės mokesčių taisykles ir žmogaus situaciją.
Pagal dabar galiojančią tvarką platformos teikia duomenis apie prekių pardavėją, jei per metus jis sudaro 30 ar daugiau sandorių arba gauna daugiau kaip 2 tūkst. eurų.
Komisijos pasiūlymu sandorių skaičiaus kriterijaus nebeliktų, o pardavimo suma turėtų viršyti 3 tūkst. eurų. Kitaip tariant, vien 30 daiktų pardavus už kelis šimtus eurų, platforma duomenų apie pardavėją dėl šio kriterijaus nebeturėtų teikti.
Tačiau pardavus prekių už daugiau kaip 3 tūkst. eurų, sandorių skaičius nebebūtų svarbus.
Europos komisija aiškina, kad siūlymas turėtų sumažinti administracinę naštą ir padėti išvengti situacijų, kai apie daug smulkių daiktų pardavusį, bet nedaug uždirbusį žmogų platforma turi pateikti informaciją mokesčių administratoriui.
Jų vertinimu, dėl pakeitimų duomenų teikimo prievolė nebegaliotų daugiau kaip 10 mln. pardavėjų, ypač žmonėms, internetu parduodantiems dėvėtus daiktus. Komisija taip pat skaičiuoja, kad platformoms tai leistų sutaupyti 678 mln. eurų atitikties išlaidų.
Komisijos poveikio vertinime pateikiamas ir kitas skaičius.
Remiantis didžiųjų platformų pateiktais duomenimis, maždaug 79 proc. apie prekių pardavimus praneštų pardavėjų į ataskaitas pateko vien dėl 30 sandorių ribos, nors jų gautos sumos nesiekė 2 tūkst. eurų. Tai viena iš priežasčių, kodėl siūloma atsisakyti sandorių skaičiaus kriterijaus.
„Vinted“ spalio pabaigoje paskelbtame pranešime palaikė Europos Komisijos siūlymą.
Bendrovės „Marketplace“ vadovas Adamas Jay teigė, kad žmogus gali parduoti daugiau kaip 30 drabužių ar kitų nedidelių daiktų, už tai gauti vos kelis šimtus eurų ir vis tiek turėti pateikti papildomus duomenis. „Vinted“ vertinimu, priėmus pakeitimus, maždaug 3,5 mln. jos narių tokių duomenų teikti nebereikėtų.
Bendrovė taip pat pabrėžė, kad prašymas pateikti duomenis savaime nereiškia prievolės mokėti mokesčius. „
Vinted“ nurodo, kad asmeninių naudotų daiktų pardavimas už mažesnę kainą, nei jie buvo įsigyti, paprastai nėra apmokestinamas. Vis dėlto, ar konkrečiam žmogui reikia mokėti mokesčius, priklauso nuo jo situacijos ir galiojančių nacionalinių taisyklių.
Europos Komisijos pasiūlymas dar nėra įsigaliojęs.
Jį turi svarstyti Europos Parlamentas ir ES Taryba, todėl kol kas taikoma dabartinė tvarka.
Kaip siūlomas pakeitimas paveiktų Lietuvoje veikiančias platformas ir pardavėjus, tv3.lt paklausė Valstybinės mokesčių inspekcijos.
Vertina ne tik pardavimų skaičių ar pajamas
VMI vadovas Martynas Endrijaitis nurodė, kad žvelgiant iš kontrolės pusės reikia vertinti kiekvieną situaciją individualiai.
Jis paaiškino, kad VMI vertina ne tik pardavimų skaičių ar gautas pajamas, bet ir veiklos pobūdį: ar parduodami asmeniniai naudoti daiktai, ar prekės įsigyjamos turint tikslą jas perparduoti. Taip pat atsižvelgiama į veiklos tęstinumą, savarankiškumą ir siekį uždirbti.
Pasak VMI vadovo, DAC7 yra tik vienas iš VMI naudojamų informacijos šaltinių.
„Duomenys taip pat gaunami iš kitų trečiųjų šaltinių, finansų įstaigų ir kitų institucijų, tačiau skiriasi iš jų gaunamų duomenų apimtis, pobūdis ir detalumas. Net ir tuo atveju, jei platforma neprivalėtų pateikti duomenų apie pardavėją, tai neatleistų gyventojo nuo jam taikomų mokesčių.
Teisingas pajamų deklaravimas yra kiekvieno asmens pareiga, o VMI rizikos vertinimui naudoja daug įvairių šaltinių ir visada vertina situacijos visumą“, – aiškino jis.
Kokius įrodymus reikėtų išsaugoti norint išvengti nesklandumų?
VMI vadovas primena, kad pardavėjams rekomenduojama turėti prekių įsigijimą patvirtinančius dokumentus, kuriuose būtų nurodyta prekių įsigyjamo kaina ir būtų galima nustatyti, ar prekės įsigytos mažmeniniu būdu.
„Kontrolės veiksmų metu taip pat vertinamas parduodamų daiktų pobūdis ne tik pajamų suma ar daugkartiškumas, vertinamos visos aplinkybės kartu“, – aiškino jis.
Pasak M. Endrijaičio, rekomenduojama išsaugoti tokius dokumentus, kurie padėtų pagrįsti, kad buvo parduodamas asmeninis turtas, o ne vykdoma prekybos veikla: daiktų įsigijimo kvitus ir sąskaitas, banko išrašus ir mokėjimų įrodymus, pardavimo skelbimus ir jų nuotraukas, susirašinėjimą su pirkėjais, kitus dokumentus, patvirtinančius asmeninį daiktų naudojimą.




