Romualda Urbonavičiūtė
Pastaruoju metu paskelbti duomenys, kad ketvirtadalis Lietuvos gyventojų prisipažįsta visiškai netaupantys. Girdi, prasidėjo šildymo sezonas – taupyti nėra iš ko. Tačiau vis dėlto du trečdaliai taupo – kas konkrečiam pirkiniui, atostogoms, kas senatvei, kas juodai dienai. O taupant svarbu žinoti, kokia forma pinigus taupyti ar santaupas laikyti, investuoti.
Pasirinkimas, atrodytų, didelis: siūloma santaupas investuoti ir į akcijas, ir nekilnojamąjį turtą, naudotis bankų ir pensinių fondų paslaugomis. Ekonomistė Aušra Maldeikienė sako, kad taupyti reikia protingai, taupymas negali būti savitikslis.
Svarbiausia – investuoti į šeimos santykius
„Manau, kad geriausia investicija yra geri šeimos santykiai. Man šeimos svajonės išpildymas yra svarbesnis nei koks indėlis banke. Man atrodo, kad lietuviai kartais smarkiai perdeda pinigų kaupimo reikšmę, palyginti su santykių kaupimo reikšme – santykiai yra daugiau nei pinigai“, - sako ekonomistė.
Jos teigimu, visi ekonominiai pasirinkimai turi moralinį pagrindą. Tad jei šeima kam nors labai taupo pinigus ir dėl to vaikas negauna knygutės, kuri jam reikalinga vystymuisi, tai vieną dieną šeimoje bus pinigų ir bus joje nelaimingas, nemokantis gyventi vaikas
„Kai girdžiu, kaip jaunos šeimos sako dirbančios dieną naktį ir taupančios, aš jų kalbose pasigendu net užuominos, o kur laikas, skirtas vaikui, buvimui su juo. Vaikas auga šiandien ir jam reikia tėvų kasdien, o ne savaitei ar dviem per atostogas Palangoje ar Turkijoje. Gal geriau vietoj to kas vakarą kartu su vaiku paskaityti knygutę ir turėti 350 dienų atostogų su vaiku“, - sako A. Maldeikienė.
Akcijos – tik labai turtingiems
Kartu ekonomistė teigia, kad taupyti pagal galimybes būtina, nes net 4-5 tūkstančius litų pajamų per mėnesį gaunančiai šeimai staiga sugedusi skalbyklė ar rimtesnė liga gali sukelti nemažai problemų, jei santaupų nėra.
A. Maldeikienė sako, kad vis dėlto reikia gerai pagalvoti, kur ir kaip tas santaupas kaupti. Jos manymu, netikslinga investuoti santaupas į auksą, akcijas ar obligacijas, gal tik išskyrus valstybės lakštus. Taip investuoti gali tik labai turtingi žmonės, galintys tam tikslui pasamdyti profesionalus ar patys puikiai išmanantys ir nuolat sekantys ekonomikos pokyčius.
„Aš sau neleisčiau tokios investicijos. Tačiau gal rasite ir visai kitokių patarimų, ypač tų žmonių, kurie tais dalykais prekiauja. Tiesiog paskambinkite į kokią kontorą, kuri parduoda akcijas, obligacijas ar auksą, ir ten jums pasakys, koks tai nuostabus investavimas, tarsi jie žinotų, kokia yra ta ateitis“, - perspėja ekonomistė.
Neskubėtų A. Maldeikienė ir pinigus kaupti trečiosios pakopos pensijų fonduose, kurie investuoja į akcijas ir obligacijas, juolab kad pastaruoju metu sklando kalbos, kad neliks mokestinės lengvatos.
Arba kaupiamasis indėlis, arba butas nuomai
Kadangi šiuo metu dėl nestabilios ekonomikos bankai už indėlius moka labai mažas palūkanas – iki vieno procento, ekonomistė nerekomenduotų santaupoms terminuotų indėlių, nes infliacija, kuri dabar yra 1,5-2 proc., „suvalgo“ dalį indėlio.
A. Maldeikienė siūlytų tik kaupiamuosius indėlius, į kuriuos vidutines pajamas gaunanti šeima kas mėnesį galėtų pervesti šimtą kitą litų.
„Banke, aišku, laikyti pinigus ir saugiau, ir visa kita, nes namuose laikomi pinigai nuvertės lygiai tiek pat, kiek ir banke dėl infliacijos, - teigia ekonomistė. - Tiesioginis kaupimas banke man atrodo geriau.“
O jei per ilgesnį laiką banke jau yra sukauptų pinigų, ekonomistė patartų, kaip dabar daroma Vilniuje, pirkti nedidelius nebrangius butus ir juos nuomoti. Tai esą pati protingiausia investicija, kuri duoda santykinai pastovią grąžą.
„Čia tik viena problema – reikia turėti pakankamai daug lėšų, kad galėtum sau tai leisti. Todėl jei tokiam pirkiniu teks skolintis iš banko, reikia gerai paskaičiuoti, ar iš to bus pelno. Įvertinus infliacijos procesus ir visa kita tai yra pats geriausias sprendimas“, - mano A. Maldeikienė.
