Gintarė Skaistė apie „Sodros“ pinigus pensijų didinimui: jie nuvertėja, nes už laikymą reikia mokėti

Spartesniam pensijų didinimui ir naujoms išmokoms pinigų bus ieškoma ir valstybės biudžete, ir „Sodros“ rezerve. Jame laikyti pinigų juodai dienai neapsimoka, nes jie nuvertėja. Papildomos valstybės išlaidos jos skolos per daug išauginti neturėtų, nes ekonomika augs sparčiau, dėl to ir mokesčių bus surinkta daugiau.

Taip mano finansų ministrė ir Seimo narė, konservatorė Gintarė Skaistė. Netrukus 40 m. gimtadienį švęsianti politikė pripažįsta, kad jos šeima bendro biudžeto neturi.

Ji ir sutuoktinis pajamas skaičiuoja atskirai. Tačiau ir išlaidas yra pasiskirstę daugmaž po lygiai – pavyzdžiui, ji moka už vaikų būrelius, o vyras apmoka sąskaitas už komunalines paslaugas.

Portalui tv3.lt duotame interviu G. Skaistė atsargiai kalbėjo apie naują automobilių taršos mokestį. Dėl jo detalių, matyt, dar bus nemažai diskutuojama Seime. Vis dėlto ministrė džiaugiasi, kad projekte numatytos lengvatos socialiai pažeidžiamoms grupėms – joms mokestis esą nebus skausmingas kaip eiliniam piliečiui.

Apie kitas mokestines naujoves G. Skaistė kalbėjo lakoniškai – nors apie jas jau ilgai diskutuojama atitinkamoje darbo grupėje, visi pakeitimai turėtų būti pristatyti iš karto, o ne pavieniui.

Didesni mokesčiai gali dar labiau pabranginti kai kurias prekes ir paslaugas. Tačiau politikė sako, kad bent jau kol vidutinis kainų lygis yra „tvarus“ ir viliasi, kad toks jis išliks ir artimiausiu metu.

Išsamiau apie visa tai – interviu su politike. 

Derybos dėl kitų metų pinigų

Ministre, kiek jūs pati ir Finansų ministerija sprendimus priima savarankiškai, o kiek jiems įtakos turi premjerė Ingrida Šimonytė, kiti ministrai, partijos ar koalicijos kolegos?

Natūralu, kad sprendimams priimti reikia ir Seimo balsų. Taigi tenka kalbėtis ir su koalicijos partneriais, ir kitais Vyriausybės nariais. Vis dėlto preliminarius siūlymus ministerijoje rengiame savarankiškai.

Ministerijos jau aptarė preliminarų kitų metų valstybės biudžetą. Kam jame bus gerokai daugiau ir gerokai mažiau pinigų nei numatyta šių metų biudžete?

Pirmi derybų raundai dar tik prasidėjo. Pirmiausia ministerijos indikuoja, kas joms yra tikrai svarbu. Ir tada žiūrėsime, kokie yra bendri limitai, kokios bus rugsėjį atnaujintos pajamų prognozės. Tada bus galima tiksliau sakyti.

Dabar kažkokių konkrečių subraižymų, kam daugiau, kam mažiau, tikrai dar nesame pasidarę, prasidėjęs yra dar tik pirminis derybų raundas.

Kaip apskritai nusprendžiate, kam pinigų skirti daugiau, o kam mažiau?

Na, yra prioritetai. Pasiimame Vyriausybės programą ir joje yra yra darbai, jų įgyvendinimo etapai taip pat yra surašyti.

REKLAMA

Įgyvendinant programą reikia paskirstyti lėšas, kurios yra papildomos. Atsispiriant nuo to, kas jau dabar yra tęstinės išlaidos, atimi tęstinių išlaidų augimą, o visa kita, kas lieka, reikia paskirstyti pažangai pagal prioritetus. Jie, natūralu, yra susiję su Vyriausybės programa.

Pinigus reikia leisti, nes jie nuvertėja?

Koks jums pačiai būtų svarbiausias prioritetas, jeigu reikėtų pasirinkti vieną?

Man atrodo, vienas iš tų svarbių žingsnių, kuriuos esame užsibrėžę, yra nelygybės ir skurdo mažinimas. Šioje vietoje papildomas pensijų indeksavimas ir vienišų asmenų išmokų įvedimas tikrai yra svarbus žingsnis link šio tikslo.

Ir turbūt labai svarbu ilgalaikė šalies sėkmė. Tai yra visų pirma švietimo susitarimo įgyvendinimas. Žinau, kad jo derinimas jau yra paskutiniuose etapuose. Tam, kas bus sutarta, lėšų taip pat reikės surasti.

Kalbant apie ekonomikos skatinimą, džiaugiamės, kad su Europos Komisija suderinome Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Kai jį galutinai patvirtins Europos Taryba, bus galima vykdyti išlaidas iš šio fondo.

Ar bus pinigų papildomam pensijų didinimui?

Viskas yra prioritetų klausimas. Jeigu prioritetą skiri, pinigų ir surandi.

Anksčiau valstybės biudžetas ir jo išlaidos buvo didinamos „Sodros“ rezervo sąskaita (vis tiek skaičiuojamas bendras valstybės sektoriaus deficitas per visus biudžetus – valstybės, „Sodros“, sveikatos draudimo). Ir, jeigu išlaidos buvo didesnės valstybės biudžete, o didesnis rezervas užsilikdavo „Sodroje“, tai tas balansas toks ir būdavo.

Tiesiog pinigai nuvertėja, antra, už jų laikymą bankuose dabar jau ir neigiamas palūkanas reikia mokėti.

Dabar manome, kad laikyti tokį didelį rezervą „Sodroje“ net ir šiaip yra ne visai logiška. Tiesiog pinigai nuvertėja, antra, už jų laikymą bankuose dabar jau ir neigiamas palūkanas reikia mokėti.

Turbūt reikėtų paieškoti didesnio balanso tarp tų biudžetų, kad tokie rezervai nebūtų formuojami. Jie neturi didelės prasmės, nes pinigai nuvertėja, jeigu su jais nieko nedarai.

REKLAMA

Dar gali nustebinti naujais mokesčiais

Kaip mažinsite rekordinę valstybės skolą?

Esame užsibrėžę kitų metų pradžioje, pirmąjį ketvirtį, parengti Ilgalaikės skolos suvaldymo strategiją. Iki šiol turbūt nebuvo didelės prasmės skubiai rengti tokį dokumentą, nes neapibrėžtumas labai didelis.

Situacija keičiasi, galima sakyti, kas mėnesį. Viskas atrodo kitaip nei prieš tai – vien dėl to, kad ekonominės prognozės pastaruoju metu gerėja. Skolos lygis tampa nebe toks didelis, koks buvo prognozuotas iš pradžių.

Bet tuo pačiu yra ir rizikos, susijusios su Covid-19. Todėl turime žiūrėti paskutinės minutės paveikslą ir tik tada apsibrėžti, kokiomis priemonėmis skolą reikės mažinti.

Mažinti išlaidų, matyt, nepavyks, nes numatomas ir papildomas pensijų didinimas. Reikės naujų mokesčių ar didesnių dabartinių, kad padidėtų pajamos?

Absoliučiais dydžiais skola valstybėse paprastai nemažėja. Mažėja tik jos santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP).

Tai reiškia, kad ekonomikai augant, jeigu skola pati nedidėja, tai jos procentinė dalis, jos santykis su BVP, tampa mažesnis. Paprastai valstybių skolos matuojamos būtent santykiu su BVP, kuris sumažėja ekonomikai augant.

Papildomų išlaidų karpymų tikrai neplanuojama, tiesiog turėtų būti spartesnis ekonomikos augimas, o surenkamų valstybės biudžeto pajamų augimas – spartesnis negu išlaidų. Ir tik tokiu atveju galima mažinti skolos santykį su BVP.

Mokestinės reformos darbo grupė dirba jau ne vieną mėnesį. Jūsų nuomone, kokie svarbiausi pakeitimai bus priimti jau šį rudenį?

Darbo grupėje esame aptarę pusę temų, kurios buvo suplanuotos. Tikėtina, kad link rudens dar įvyks paskutinės teminės diskusijos, dėl kurių buvome susitarę diskutuoti etapais.

Norime baigti visas diskusijas ir suformuoti vieną holistinį pasiūlymą, nes labai dažnai vienas sprendimas dėl vieno mokesčio turi įtakos ir kitam mokesčiui.

Seimo rudens sesijoje turėtų būti pristatyti visi mokestiniai pasiūlymai, kuriuos apskritai ši Vyriausybė teiks, o ateityje didesnių pakeitimų nenusimato. Viskas turėtų ateiti bendru paketu, o tada jau žiūrėsime, kaip Seimas reaguoja į Vyriausybės pasiūlymus.

REKLAMA

Bet konkrečių pasiūlymų suformuluota dar nėra. Norime baigti visas diskusijas ir suformuoti vieną holistinį pasiūlymą, nes labai dažnai vienas sprendimas dėl vieno mokesčio turi įtakos ir kitam mokesčiui. Taigi norime turėti bendrą paveikslą ir tik tuomet rodyti bendrą vaizdą.

Kam bus skausmingas naujas automobilių apmokestinimas

Ką manote apie Aplinkos ministerijos siūlomą naują automobilių taršos mokestį ir didesnius akcizus dyzelinui?

Visus „žaliuosius“ mokesčius rengia Aplinkos ministerijos, o ne Finansų ministerijos, nes jų pirminis tikslas yra ne tiek fiskalinis (surinkti daugiau pajamų į biudžetą), bet paveikti vartotojų elgseną. Todėl tie techniniai sprendiniai tikrai labiau priklauso nuo specialistų, kurie vertina ir žmonių elgseną, ir poveikį žaliajam kursui.

Išties, kiek esame diskutavę su Europos Komisijos, kitų tarptautinių organizacijų atstovais, visi rekomenduoja didinti aplinkosauginius mokesčius. Viena, jie formuoja elgseną, antra, jie mažiau žalingi ekonomikai, nes ji persitvarko ir nukreipia savo energiją į kitą pusę.

Dėmesys kreipiamas ir į labiausiai socialiai pažeidžiamas grupes, kurioms mokestis nebus skausmingas kaip eiliniam piliečiui

Manau, pati idėja tikrai yra reikalinga. Tačiau klausimas yra išpildymo. Turbūt dar reikia didelių diskusijų su Seimu ir žiūrėti ką iš tikrųjų galima priimti. Tačiau pozityviai nuteikia, kad dėmesys kreipiamas ir į labiausiai socialiai pažeidžiamas grupes, kurioms mokestis nebus skausmingas kaip eiliniam piliečiui.

Kokį automobilį turi jūsų šeima? Ar skaičiavote, kiek taršos mokesčio reikėtų mokėti už jį?

Dar neskaičiavau (juokiasi). Turiu „Nissan Qashqai“.

Šiuo metu daug kalbama apie gerokai išaugusią infliaciją. Kokių priemonių jūs imtumėtės, jeigu kainų augimas dar paspartėtų?

Išties kainų augimas yra susijęs su ekonomikos skatinimu ir jis buvo pastebimas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Vis dėlto, kalbantis tiek su užsienio partneriais, tiek ir mes viduje manome, kad vidutinis infliacijos augimas (atskiruose sektoriuose jis gali būti didesnis) neturėtų viršyti tvaraus lygio ir vidutiniu laikotarpiu tikrai turėtų stabilizuotis.

REKLAMA

Didesnį augimą matome tik statybų, paslaugų sektoriuose. Vienas, matyt, susijęs su žaliavų kainų kilimu, o kitas – su darbo užmokesčio kilimu.

Tačiau bendras vidutinis kainų lygis didelio nerimo dar nekelia.

Šeimos narių pajamos ir išlaidos skaičiuojamos atskirai

Kas jūsų šeimoje atsako už jos finansus? Kas, pavyzdžiui, apmoka sąskaitas?

Mes esame pasidaliję, kas kokias sąskaitas apmoka. Aš – už vaikų būrelius, vyras – už elektrą, pasidalijame (juokiasi).

O pajamas skaičiuojate bendrai ar atskirai kiekvienas savo?

Kiekvienas savo. Bet, sakau, išlaidas esame pasidaliję. Gal ne taip, kad reikėtų skaičiuoti kiekvieną centą, bet kad pasidalijimas būtų daugmaž tolygus.

Ko vaikus mokote apie pinigus? Kiek jie gauna dienpinigių?

Na, kai eina į mokyklą šiek tiek dienpinigių gauna. Kai į mokyklą neina, išlaidų mažiau ir tuomet jau taupome vasaros režimu. Toks turbūt ir tas mokslas. Kai kiekvieną dieną gauna kišenpinigių, tai susitaupo arba nesusitaupo ir išleidžia.

Mažajam dienpinigių dar neduodame, nes jis valgo mokykloje drauge su visais klasės draugais, o parduotuvėje neišleidžia. Didesnioji gauna keletą eurų. Gal netikslinsiu, nes paskui reikės prieš klasiokus atsiskaitinėti.


Rašyti komentarą...
Šlykštu
2021-07-23 09:40:26
Pranešti apie netinkamą komentarą
Juokas ima , kai pensijas reikia kelti šaukiama nėra pinigų arba pakelia kelis eurus pensijas ir tiek , tai kodėl negrąžina pavogtas pensijas p.Šimonytė su Kubiliumi 2008-2012 m.
Atsakyti
-5

A
Arūnas
2021-07-23 09:34:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pinigas turi uždirbti pinigai o ne nuvertėjo turite pinigus ir nemokame su jais elgtis gal koks pirmokams kad nemokėtų su pinigais apsieiti tai suprasčiau o dabar ekonomistai nemoka tvarkytis tai juokas ima bereikalo suolus trynet vadinasi mokydamiesi
Atsakyti
-3

M
Mmm
2021-07-23 09:53:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tu pati esi nuvertejusi, kaip ir visas šitas seimas bei vyriausybė, visi trenkti, sėdi prie tų loviu kad klanams sąskaitos didetu
Atsakyti
-6

SKAITYTI KOMENTARUS (15)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų